Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., J. M., B. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019-08-21 vykdomąjį raštą Nr. e2-6904-1004/2019 dėl 893,34 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo (pareiškėjo) naudai. Suinteresuotas asmuo B. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra skolininko J. M. sutuoktinė. Skolininkas negauna pajamų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 15). Skolininko J. M. sutuoktinė B. M. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) įmonės (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) b. l. 16). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) b. l. 11), sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie santuokos nutraukimą.

5. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 str. 2 dalyje nurodyta, kad, įstatymo numatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3,4 dalys).

6. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas A. B.. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį yra skolininko turtas bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad B. M. dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Pagal įstatymą nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad šios sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1,5 punktai, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1,3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai J. M. ir B. M. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK3.87, 3.88 straipsniai).

8. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

9. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl siekiant efektyvaus skolos išieškojimo konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininko J. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine B. M. sudaro ½ jos dalį.

10. Pareiškėjas (išieškotojas) pateikė prašymą priteisti iš skolininko 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Nagrinėjant pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjo prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 593 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.). Tokiai teismų praktikai pritaria ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. 2018 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2S-177-324/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 593, 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininko J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ (vieną antrąją) dalį sutuoktinės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos.

Nepriteisti iš skolininko J. M. bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. B..

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.