- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-572-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01682-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pran.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- E. B.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-572-826/2016
NUTARTIS
2016 m. balandžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei E. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą pripažinimo, atsakovės priešieškinį dėl teisės paveldėti pagal testamentą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo teisę paveldėti pagal įstatymą P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – 1,4421 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas P. Š., kuris iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Gardamo seniūnija, Šilutės rajonas. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir jam buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą pagal įstatymą. Po tėvo mirties paaiškėjo, kad ieškovo tėvas 1990-03-15 testamentu jam priklausančią dalį pastatų, esančių Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), paliko atsakovės sutuoktiniui J. P. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), o pagal 1992-03-25 testamentą jam priklausančius pinigus, esančius taupomajame banke, ir visą žemę, kuri priklausys jam mirties dieną, taip pat paliko J. P. B.. 2014 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 17S-(14.17,3)-232 P. Š. po mirties atkūrė nuosavybę į 1,4421 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje. Jo tėvui P. Š. nuosavybės teisė į 1,4421 ha žemės sklypą buvo atkurta ir nuosavybė įteisinta praėjus daugiau kaip 10 metų po tėvo mirties. Taigi tėvo mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise 1,4421 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje, neturėjo, todėl jis šio žemės sklypo testamentu palikti J. P. B. negalėjo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001-06-30) 567 straipsnis numatė, kad pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Ieškovas, kaip P. Š. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turi teisę paveldėti tėvo turtą pagal įstatymą, kiek tai nepakeista testamentu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo J. Š. ieškinį atmesti, pripažinti jai teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą J. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu į palikėjo P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu viešajame registre registruotą 1,4421 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gardamo sen., Šilutės r., pagal 1992-03-25 palikėjo P. Š. pasirašytą testamentą, kurį patvirtino Šilutės rajono Gardamo apylinkės viršaičio pavaduotojas, registro Nr. 719, ir priteisti iš ieškovo J. Š. jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino atsakovės E. B. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą J. P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu į palikėjo P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu viešajame registre registruotą 1,4421 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gardamo sen., Šilutės r., pagal 1992-03-25 palikėjo P. Š. pasirašytą testamentą, kurį patvirtino Šilutės rajono Gardamo apylinkės viršaičio pavaduotojas, registro Nr. 719, priteisė iš ieškovo J. Š. 419 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovei E. B. ir 10,42 Eur pašto išlaidų valstybei. Aiškindamas testamentą, teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) mirusiojo P. Š. testamente aiškiai nurodoma, kad palikėjas jam priklausančius pinigus ir visą žemę, kuri priklausys jam mirties dieną, palieka J. P. B., todėl teismas padarė išvadą, kad P. Š. ketinimai yra aiškūs. Teismas nurodė, kad mirties metu P. Š. turėjo teisę į žemės sklypą, šią teisę jis prarado jo nuosavą žemę nacionalizavus, o ši teisė buvo atkurta po jo mirties, todėl konstatavo, kad mirties metu P. Š. turėjo ginčo žemės sklypą, tik pats valdymo faktas nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, be to, nustatyta, kad įgyvendindamas šią teisę P. Š. kreipėsi į teismą ir 1992-12-07 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimu nustatytas faktas, kad P. Š. Šilutės r., (duomenys neskelbtini), iki tarybinės okupacijos asmeninės nuosavybės teise valdė vieną hektarą žemės. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog po testatoriaus mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę, savininkui skiriant lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, nepakeičia testatoriaus valios dėl jo pasirinkto įpėdinio, kuriam testamentu palikta visa žemė, ir pripažino, kad, testamentu palikus žemę įpėdiniui, jam atitenka ir turtinės teisės, susijusios su ta žeme, tarp jų teisė įgyti nuosavybę į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos tik po testatoriaus mirties priimtu apskrities viršininko sprendimu. Teismas padarė išvadą, jog, atkūrus testatoriui nuosavybės teises į žemę, šios teisės turėjo būti perduotos įpėdiniui pagal testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kadangi testamento sudarymo metu jo miręs tėvas jokių nuosavybės teisių į 1,4421 ha žemės sklypą neturėjo ir negalėjo numatyti, kad jam bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra pirmos eilės paveldėtojas, o J. P. B. jo tėvui buvo svetimas žmogus, į tai, kad jo santykiai su tėvu buvo geri.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 1992 m. kovo 25 d. testamento turinį ir tikrąją J. P. B. valią.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai vertino byloje sutrinktus įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, teisingai vadovavosi susiformavusia teismų praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nors 1992 m. kovo 25 d. testamente palikėjas P. Š. nurodė, kad jis palieka visą žemę, kuri jam priklausys mirties dieną, ir nuosavybės teisės į ginčo žemę mirties dieną nebuvo atkurtos, tačiau testamento parašymo ir mirties dieną turėjo teisę į 1,000 ha žemės sklypą ir pripažintina, kad ši teisė buvo aptarta testamente. Palikėjas P. Š. 1992 m. kovo 25 d. testamente aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad žemę, kuri jam priklausys mirties dieną, palieka J. P. B.. Be to, palikėjo P. Š. testamentai yra galiojantys ir nenuginčyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Byloje kilo klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys ir patenkintas priešieškinis, kuriuo pripažinta atsakovės E. B. teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą J. P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu į palikėjo P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu viešajame registre registruotą 1,4421 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gardamo sen., Šilutės r., pagal 1992-03-25 palikėjo P. Š. pasirašytą testamentą, kurį patvirtino Šilutės rajono Gardamo apylinkės viršaičio pavaduotojas, registro Nr. 719, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. Š., ieškovo tėvas. Ieškovas po tėvo mirties kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir jam buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą pagal įstatymą. Taip pat nustatyta, kad mirusysis P. Š. 1990-03-15 testamentu jam priklausančią dalį pastatų, esančių Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), paliko atsakovės sutuoktiniui J. P. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), o pagal 1992-03-25 testamentą jam priklausančius pinigus, esančius taupomajame banke, ir visą žemę, kuri priklausys jam mirties dieną, taip pat paliko J. P. B.. Po atsakovės sutuoktinio J. P. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė atsakovė. 2014 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 17S-(14.17,3)-232 P. Š. po mirties atkūrė nuosavybę į 1,4421 ha žemės sklypą, esantį Gardamo kaime, Šilutės rajono savivaldybėje.
CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
Kaip byloje nustatyta, ieškovas yra 1993 m. sausio 25 d. mirusio P. Š. sūnus, o atsakovė – J. P. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)), kurio naudai P. Š. sudarė testamentus, sutuoktinė.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek J. P. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl dėl paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo žemės sklypą išdavimo turi kreiptis į notarę, kurios žinioje yra paveldėjimo byla, užvesta po P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas nenagrinėtinas teisme, dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei E. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą pripažinimo, atsakovės priešieškinį dėl teisės paveldėti pagal testamentą pripažinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
2015 m. birželio 29 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą notarei A. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – 1,4421 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad A. R. yra antstolė.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nutrauktina, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kaip byloje nustatyta, tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus civilinėje byloje, kurie nenagrinėtini teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Valstybė šioje byloje patyrė 10,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei E. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą pripažinimo, atsakovės priešieškinį dėl teisės paveldėti pagal testamentą pripažinimo nutrauktina, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės, tai yra po 5,21 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei E. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą pripažinimo, atsakovės priešieškinį dėl teisės paveldėti pagal testamentą pripažinimo nutraukti.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. Š. 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. B. 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Panaikinti 2015 m. birželio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą notarei A. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – 1,4421 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r.