- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1490/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alvydas Poškus, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2321-567/2014 pagal ieškovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Adakris“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl finansuotojo, vykdančio faktoringo veiklą, teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę, kai šis atsiskaitė tiesiogiai su klientu (CK 6.909 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 268 362,14 Lt skolą, 15 487,69 Lt netesybų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad vykdydamas su trečiuoju asmeniu 2011 m. liepos 28 d. pasirašytą Faktoringo sutartį Nr. 031-47636 (toliau – ir Faktoringo sutartis) sumokėjo pastarajam 340 394,98 Lt faktoringo avansą. Mokėjimai atlikti remiantis trečiojo asmens atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už atliktus darbus pagal jų 211 m. birželio 1 d. sudarytą Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos pastato rekonstrukcijos (renovacijos) darbų sutartį Nr. J12-168 (toliau – ir Renovacijos sutartis). Išmokėjus faktoringo avansą, ieškovui perėjo reikalavimo teisė į atsakovą 425 493,72 Lt sumai. Prievolę atsakyti prieš ieškovą atsakovas prisiėmė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimu dėl Faktoringo sutarties Nr. 031-47636 sąlygų vykdymo (toliau – ir Susitarimas). Iki šios dienos atsakovas yra sumokėjęs tik 157 131,58 Lt. Praleidęs atsiskaitymo terminą atsakovas turi prievolę padengti pagal Susitarimo 4.4 punktą apskaičiuotus delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko bei prašė juos atmesti. Jis paaiškino, kad už atliktus darbus tiesiogiai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Šis elgdamasis nesąžiningai atsiskaitymo fakto su ieškovu nesuderino. Atsakovui negali kilti atsakomybė už tai, kad trečiasis asmuo pažeidė Faktoringo sutarties 5.1–5.3 punktuose nustatytas pareigas informuoti ieškovą apie gautą apmokėjimą ir jį perversti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai po ieškovo pretenzijos gavimo – 157 131,58 Lt skolos dalies sumokėjimas, reiškia, jog jis pripažino reikalavimo teisę į skolą pagal Renovacijos sutartį turint ieškovą. Trečiojo asmens už atsakovui pagal Renovacijos sutartį atliktus darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurias apmokėjo ieškovas, turinys patvirtina reikalavimo teisės perleidimą ieškovui. Pagal Susitarimo nuostatas atsakovas prievolę turėjo įvykdyti ieškovui. Taigi pinigų sumokėjimas trečiajam asmeniui, anot teismo, nėra tinkamas prievolės įvykdymas (CK 6.38, 6.44 straipsniai). Patenkinęs pagrindinį reikalavimą, teismas tenkino ir išvestinį – priteisti delspinigius, nurodęs, kad jie apskaičiuoti tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Jis teigia, kad teismas, kvalifikuodamas šalių veiksmus, turėjo taikyti CK 6.910 straipsnio 1 dalį. Ši norma rodo, kad už ieškovo prašomą priteisti skolą yra atsakingas tik trečiasis asmuo. Teismas neatsižvelgė į Faktoringo sutarties 5.1–5.3 punktų nuostatas – nustatančias rizikos paskirstymo tarp šalių taisykles, kurios taip pat patvirtina ieškovo pretenzijų nepagrįstumą. Bylos išnagrinėjimo rezultatas reiškia, kad trečiasis asmuo, prisiėmęs riziką Faktoringo sutartimi, išvengė kilusių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti.
Jis teigia, kad apelianto veiksmai sumokant ieškovui 157 131,58 Lt bei pareiškiant reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje laikytini pripažinimu, jog jam perėjo prievolė atsiskaityti su ieškovu. Apeliantui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, todėl jis turi pareigą įvykdyti savo prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal 301 straipsnio 1 dalį, CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Remiantis šalių paaiškinimais ir jų pateiktais įrodymais nustatyta, kad apeliantas ir trečiasis asmuo 2011 m. birželio 1 d. pasirašė Renovacijos sutartį (b. l. 18–23). Pagal šią sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos pastato rekonstrukcijos (renovacijos) darbus, o apeliantas už juos atsiskaityti. Trečiasis asmuo – siekdamas gauti apmokėjimą už atliktus darbus anksčiau Renovacijos sutartyje nustatyto termino, su ieškovu 2011 m. liepos 28 d. pasirašė Faktoringo sutartį (b. l. 6–14). Ja reikalavimo teises, atsiradusias iš Renovacijos sutarties, trečiasis asmuo iš anksto įsipareigojo perleisti ieškovui, o pastarasis – apmokėti trečiojo asmens apeliantui išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Faktoringo sutarties II skirsnis). Apeliantui Faktoringo sutarties sudarymo faktas ir sąlygos buvo atskleistos – perduotas sutarties egzempliorius. Tą patvirtina bylos šalių 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudaryto Susitarimo 1 punkto sąlygos (b. l. 15–17). Nurodyta sutartimi apeliantas prisiėmė prievolę už trečiojo asmens vykdant Renovacijos sutartį atliktus darbus atsiskaityti tiesiogiai su ieškovu: PVM sąskaitose faktūrose įrašytas sumas pervedant į Susitarime įrašytą ieškovo sąskaitą (Susitarimo 3.1–3.2 punktai).
Vykdant šiuos sandorius, susiklostė situacija, kai apeliantas už atliktus statybos darbus atsiskaitė tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, nors jis jau buvo patenkinęs savo reikalavimą pagal Faktoringo sutartį. Iš to aišku, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs klausimas, ar apeliantas prievolę įvykdė tinkamam kreditoriui, t. y. ar ieškovo teisė gauti apmokėjimą pagal Renovacijos sutartį iš apelianto pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priėjo neigiamą išvadą. Apeliantas jos pagrįstumą ir teisėtumą kvestionuoja keldamas netinkamo sutartinių santykių (įsipareigojimų turinio) aiškinimo ir kvalifikavimo klausimus. Dėl jų teisėjų kolegija ir pasisako.
Dėl šalių sutartinių teisinių santykių aiškinimo ir šalių veiksmų vertinimo
Iš apeliacinio skundo ir kitų šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad byloje de jure nėra kilusio ginčo dėl šalių tarpusavyje sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo. Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl Faktoringo sutarties pripažinimo faktoringo sutartimi (CK 6.903 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija joms taip pat pritaria.
Kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad faktoringas yra kreditavimui artimas, nors ir netapatus finansavimo sandoris bei finansinė paslauga. Jo sutartinių santykių dalyką sudaro išankstinis reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisių užtikrinimui panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Mila proplasta“, bylos Nr. 3K-3-618/2012). Be finansavimo santykio, kuris sieja faktoringo sutarties šalis – vadinamuosius finansuotoją ir klientą, faktoringas apima ir reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) teisinį santykį, atliekantį dalinio kliento atsiskaitymo už gautą finansavimą funkciją. Finansuotojui, sumokėjusiam klientui jų sutartą atlyginimą, pereina ir pastarajam priklausiusios reikalavimo teisės į skolininką (CK 6.903 straipsnio 1, 2 dalys, 6.905 straipsnio 1 dalis), t. y. greta vidinio finansuotojo ir kliento teisinio santykio, atsiranda išorinis, siejantis finansuotoją ir skolininką. Tam, kad finansuotojas galėtų nukreipti piniginį reikalavimą – perimtą iš kliento, į skolininką, jam turi būti atskleistas teisių perleidimo (kreditoriaus pasikeitimo) faktas (CK 6.909 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui apie reikalavimo perleidimą nėra pranešama, jis turi teisę prievolę įvykdyti pradiniam kreditoriui (klientui) (CK 6.909 straipsnio 2 dalis). Mokėdamas skolą, kai žino apie faktoringo sutarties, pagal kurią reikalavimo teises klientas yra perleidęs finansuotojui, klientui, skolininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi tik tinkamu įvykdymu, t. y. jos įvykdymu asmeniui, turinčiam teisę jį priimti.
Minėta, kad apeliantui ne tik buvo atskleistas Faktoringo sutarties sudarymo faktas ir jos sąlygos, tačiau šalys taip pat pasirašė trišalį sandorį – Susitarimą. Juo, kaip prieš tai nurodyta, apeliantas įsipareigojo už trečiojo asmens, vykdant Renovacijos sutartį, atliktus darbus atsiskaityti tiesiogiai su ieškovu, PVM sąskaitose faktūrose įrašytas sumas pervedant į Susitarime įrašytą ieškovo sąskaitą (Susitarimo 3.1–3.2 punktai). Taigi, trečiojo asmens būsimų reikalavimo teisių į apeliantą perleidimo ieškovui faktas apeliantui ne tik buvo žinomas, bet su juo ieškovas, be kita ko, sudarė atskirą sandorį, kuriame nustatė individualią apelianto prievolių vykdymo tvarką. Esant tokiems šalių tarpusavio susitarimams, apeliantas turėjo suvokti, kad trečiojo asmens išrašytas ir ieškovo akceptuotas PVM sąskaitas faktūras turi apmokėti ne trečiajam asmeniui, bet ieškovui (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Nepaisant to, kad ieškovas buvo akceptavęs ir apmokėjęs trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 06932, 06943 ir 06964 (b. l. 24–25, 29–31, 35–37, 43), trečiasis asmuo – nuslėpdamas atsiskaitymo faktą, 2012 m sausio 10 d. raštu kreipėsi į apeliantą dėl prievolės pagal Renovacijos sutartį įvykdymo. Apeliantas, prieš tenkindamas trečiojo asmens prašymą ir pervesdamas pinigines lėšas, ieškovo apie tai neinformavo, nesikreipė su prašymu paaiškinti, ar jis akceptavo (apmokėjo) trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių, apeliantas – prievolę vykdydamas ne pagal Susitarimo sąlygas, prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, kuri materializavosi ieškovo atsisakymu pripažinti prievolės įvykdymą trečiajam asmeniui tinkamu. Aplinkybė, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla, pagal nustatytus faktus neturėjo teisinės reikšmės šalių tarpusavio prievolių vykdymo tvarkai ar terminams.
Apeliantas, nesutikdamas, kad būtent jam tenka netinkamo prievolės vykdymo pasekmės, remiasi Faktoringo sutarties 5.1–5.3 punktų nuostatomis. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Faktoringo sutartimi teisės ir pareigos buvo sukurtos tik ją sudariusiems asmenims, t. y. ieškovui ir trečiajam asmeniui. Taigi, Faktoringo sutarties sąlygos neturi poveikio apibrėžiant apelianto pareigų turinį – byloje nenustatyta pagrindo taikyti sutarties uždarumo principo išimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011). Antra, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto keliama Faktoringo sutarties nuostatų turinio aiškinimo versija yra nepagrįsta. Pagal Faktoringo sutarties 4.3 punktą, trečiojo asmens reikalavimo teisės, atsiradusios iš Renovacijos sutarties, į apeliantą ieškovui turėjo pereiti po trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų akceptavimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo, be kita ko, susitarė, kad, apeliantui apmokėjus ieškovo akceptuotas PVM sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui, pastarasis įsipareigoja gautas sumas pervesti į ieškovo sąskaitą (Faktoringo sutarties 5.1–5.3 punktas). Vadinasi, nurodytomis nuostatomis nėra nustatyta, kad apeliantui – žinant apie tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusius faktoringo teisinius santykius, pagal kuriuos trečiasis asmuo reikalavimo teises pagal Renovacijos sutartį perleido ieškovui, jo atliktas atsiskaitymas už priimtus darbus ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui, reikš tinkamą apelianto prievolės įvykdymą, be kita ko, jos pasibaigimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, negalima išvada esą Faktoringo sutarties šalys sutarė, kad apelianto prievolės įvykdymas ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui, per se bus tinkamas, t. y. nereikalingas ieškovo patvirtinimo ar faktinio prievolės įvykdymo perdavimo jam (CK 6.44 straipsnio 2 dalis). Kadangi nei vienas iš paminėtų juridinių faktų neatsirado, apelianto prievolė atsiskaityti su ieškovu nėra pasibaigusi.
Išsireikalauti sumokėtas sumas iš trečiojo asmens apeliantas turi teisę pagal actio de in rem verso institutą (CK 6.237 – 6.242 straipsniai). Nustatyta, kad šia savo teise apeliantas jau pasinaudojo pareikšdamas reikalavimą trečiojo asmens bankroto administratoriui (b. l. 51). Pasirinkdamas tokį savo teisių gynimo būdą, apeliantas de jure pripažino netinkamo prievolių ieškovui įvykdymo faktą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.