- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-3749-405/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00303-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Janina Umbrasienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė G. K. ieškiniu atsakovui L. K. prašo padalyti santuokoje įgytą turtą, jai priteisiant ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 8950 Eur, ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 291,50 Eur, ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 63,50 Eur, ir ½ dalį kiemo statinių (tvora, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 114 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 1900 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. J. Umbrasienė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais, visos faktinės aplinkybės išdėstytos procesiniuose dokumentuose, įrodymai pateikti į bylą. Šalys santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau turto nepasidalijo, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, santuokoje įgytas turtas lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą. 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo vardu įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal galiojusias Santuokos ir šeimos kodekso normas, turtas, nors ir įgytas vieno sutuoktinio vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašo priteisti jai didesnę turto dalį, kadangi atsakovas nuo 2000 m. nesidomėjo nei vaikais, nei bendru turtu. Prašo priteisti ieškovei turtą natūra, o iš jos priteisti atsakovui piniginę kompensaciją, priteistiną kompensaciją sumažinti atsakovo parduoto žemės sklypo puse vertės, nes turtas buvo parduotas be ieškovės žinios, ji pinigų už šį turtą negavo. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė G. K. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad santuokoje įgijo ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nutraukiant santuoką turtas nebuvo dalijamas. Gyvenamąjį namą jie įsigijo 1917 m. Atsakovas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, bet turtas įgytas iš bendrų lėšų. Įsigytame name negyveno su atsakovu, nes namą reikėjo remontuoti. Atsakovas nuo 1999 m. apsigyveno atskirai, 2000 m. jų santuoka nutraukta. Po santuokos nutraukimo ji ir atsakovas ryšių nepalaikė, atsakovas įsigytu namu nesirūpino, pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo nustatyta tvarka, dėl to ji 2023 m. kreipėsi dėl termino atnaujinimo sutarčiai įregistruoti. Namą remontuoti ji pradėjo vėliau nei santuoka nutraukta, remontavo už savo asmenines lėšas, taip pat jai padėdavo jos tėvai, tačiau atsakovas prie remonto neprisidėjo ir nebuvo atvykęs. Suremontavusi namą, jame apsigyveno su savo ir atsakovo nepilnametėmis dukterimis ir iki šiol ji name gyvena. Prašo namą su priklausiniais priteisti jai. Taip pat atsakovas savo vardu buvo įsigijęs žemės sklypą, 2004 m. atsakovas pasakė, kad turtas areštuotas, ir tik neseniai ji sužinojo, kad žemės sklypas parduotas, todėl prašo priteisti jai pusę žemės sklypo vertės.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad namą remontavo jos motina – ieškovė, suremontavusi kartu su ja ir seserimi įsikėlė gyventi, tuo metu ji buvo paauglė. Ji žino, kad tėvams priklausančią namo dalį remontavo motina, kadangi gyveno kitoje namo dalyje su seneliais (motinos tėvais), kurie taip pat padėjo sutvarkyti namą. Motina suremontavo namo dalį taip, kad joje galima buvo gyventi –pakeitė langus, duris, grindis, pajungė radiatorius, įrengė tualetą, viską suremontavo iš esmės. Suremontavusi namo dalį, motina norėjo turtą įregistruoti, todėl ji ieškojo būdų kaip susisiekti su tėvu, kad jis padėtų įregistruoti turtą, nes pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta jo vardu. Jai pavyko susisiekti tik su kartu su tėvu gyvenančia moterimi, kuri sakė, kad tėvas jai paskambins, tačiau tėvas nepaskambino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad ieškovės G. K. ir atsakovo L. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-403-03 / 2000 m.) šalių santuoka nutraukta, ištuokos liudijime esančiais duomenimis patvirtinama, kad Civilinės metrikacijos skyriuje įrašas apie santuokos nutraukimą įregistruotas 2000 m. lapkričio 20 d. (įrašo Nr. 61). Ieškovė prašo padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 12 d. sprendime esančių duomenų nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo dalijamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių santuoka nutraukta teismo 2000 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (1964 m. įstatymo redakcija). Pagal SŠK 40 str., santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, todėl šalių santuoka laikoma nutraukta ieškovei 2000 m. lapkričio 20 d. įregistravus santuokos nutraukimą CMS (galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas ir į tai, kad šalių santuoka nutraukta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., taikomos Santuokos ir šeimos kodekso normos. Minėto kodekso 23 str. nustatyta, kad santuokos metu įgytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek išsituokiant, tiek santuokos metu, kiekvieno sutuoktinio reikalavimu. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas, pagal minėtas SŠK normas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto teisinis režimas nutraukus santuoką nepasikeičia, todėl yra pagrindo spręsti dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.
Ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, kiemo statinių (tvora, lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrindu įregistruota atsakovo L. K. nuosavybės teisė į ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (tvora, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2YT-16490-1099/2023) nustatyta, kad teismas patenkino G. K. pareiškimą dėl termino įregistruoti sandorį viešajame registre atnaujinimo ir atnaujino praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 782), sudarytą L. K. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalies medinio namo, plane pažymėto indeksu 1A1/m, ½ dalies ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 1I1/m, 2I1/m, 3I1/m, ir ½ dalies kiemo įrengimų, įgijimo.
Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 149 str. nuostatas, nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento, tačiau Kasacinis teismas nutartyse yra pasisakęs, kad, aiškinant ir taikant 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 255 str., reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012). Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, sprendžiama, kad šalys nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo ne nuo pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet nuo sutarties sudarymo, t. y. santuokos metu.
Taip pat iš NTR esančių duomenų nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties (Nr. 1-15864) pagrindu nuo 2001 m. sausio 23 iki 2005 m. vasario 25 d. buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės išregistravimo pagrindas – 2005 m. sausio 4 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (Nr. 12-4864/03). Minėtais duomenimis patvirtinama, kad žemės sklypas įgytas santuokos metu (santuoka laikoma nutraukta ieškovei 2000 m. lapkričio 20 d. įregistravus santuokos nutraukimą CMS).
SŠK (1964 m. redakcija) 21 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Pagal SŠK 21 str. 3 d., turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.88 str. numatyta analogiška nuostata – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė nekilnojamojo turto įgijimo santuokoje su atsakovu faktą pagrindžia rašytiniais įrodymais, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir šio fakto neginčijo.
Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas parduotas 2005 m. sausio 4 d. Ieškovė nurodo, kad šis turtas buvo parduotas be jos žinios, piniginių lėšų už parduotą turtą ji negavo. Pagal NTR duomenis, turtas parduotas išieškojimo iš atsakovo vykdymo metu jo pasiūlytam pirkėjui, tuo metu šalių santuoka buvo nutraukta ir šalys kartu negyveno, todėl tikėtina, kad ieškovei nebuvo žinoma apie turto pardavimą ir lėšų, gautų pardavus turtą, ji negavo. Be to, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.
Ieškovė prašo, atsižvelgus į tai, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie namo bei jo priklausinių išlaikymo, nuo 1999 m. juo nesirūpino, taip pat į tai, kad santuokoje įgytas žemės sklypas buvo parduotas be ieškovės žinios atsakovo skoloms padengti, prašo pripažinti, kad jai priklauso didesnė turto dalis ir padalyti turtą jai priteisiant visą likusį nekilnojamąjį turtą, atsakovui išmokant kompensaciją.
Santuokos ir šeimos kodekso (1964 m. redakcija) 23 str. 1 d. įtvirtinta, kad, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis, šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį, dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus. Galiojančio CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, be to, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 str. taikymo praktiką, nurodo, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 str. iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (LAT 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 26 p.).
Byloje iš ieškovės paaiškinimų, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 12 d. sprendime esančių duomenų nustatyta, kad šalys atskirai apsigyveno 1999 m., pagal NTR esančius duomenis, nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1997 m. gegužės 23 d. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovas minėtu turtu po 1999 m nesinaudojo, yra pagrindo vertinti, kad šiuo turtu rūpinosi, jį remontavo ir prižiūrėjo viena ieškovė. Ieškovė nurodė, kad, įsigijus namo dalį, name negyveno, kadangi įsigytas patalpas reikėjo remontuoti, gyveno kartu su tėvais kitoje namo dalyje, namo remontą pradėjo jau žymiai vėliau po santuokos nutraukimo – maždaug 2008 m., savo lėšomis pakeitė namo langus, duris, grindis, pakėlė lubas, pakeitė name buvusią krosnį, dažė namo išorės sienas, atsakovas prie namo remonto neprisidėjo nei darbu, nei lėšomis. Aplinkybes dėl namo remonto patvirtino liudytoja D. Š.. Iš liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad namą remontavo jos motina – ieškovė, motina kartu su vaikais – ja ir seserimi, įsikėlė gyventi, kai jai buvo apie penkiolika metų, namą suremontavo motina – pakeitė langus, duris, grindis, pajungė radiatorius, įrengė tualetą, viską suremontavo iš esmės. Nesivadovauti liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi, kaip nustatyta iš liudytojos paaiškinimų, jai žinomos aplinkybės dėl namo remonto, ji pati ieškojo būdų susisiekti su atsakovu – savo tėvu, ir kreipėsi į jį dėl turto įregistravimo NTR. Aplinkybė, kad santuokoje įgytą turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi tik ieškovė, patvirtinama ir ieškovės sudarytomis sutartimis su paslaugų teikėjais – 2009 m. sausio 19 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, 2010 m. rugsėjo 16 d. apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį sutartimi (Nr. 7), taip pat patvirtinama ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje esančiais duomenimis apie tai, kad į teismą dėl termino atnaujinimo 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti viešame registre kreipėsi viena ieškovė. Nustatyta, kad šalių santuokos metu įgytą namą ir ūkinius pastatus ieškovė prižiūrėjo ir remontavo savo lėšomis, taip pat kartu su savo ir atsakovo nepilnamečiais vaikais apsigyveno name, ieškovė šiuo turtu naudojasi iki šiol, byloje negauta ir atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis būtų prisidėjęs prie turto išlaikymo ir remonto. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, įtvirtinto SŠK (1964 m. redakcija) 23 str. 1 d. bei CK 3.117 str. 1 d.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 43 p.). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 str. 4 d. (LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 75 p.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė šalims priklausantį turtą prižiūrėjo, remontavo, gyveno name kartu su šalių nepilnamečiais vaikais, sprendžiama, kad ieškovė pagrįstai prašo pripažinti, kad jai priklauso 60 procentų dalijamo santuokoje įgyto turto.
Ieškovė pateikė duomenis apie šiuo metu likusio bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę ieškinio pateikimo dienai: ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 8950 Eur, ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 63,50 Eur, ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 291,50 Eur, ½ kiemo statinių (tvora, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 114 Eur. Ieškovė, remdamasi NTR duomenimis nurodo, kad parduoto žemės sklypo vertė – 5760 Eur. Pateikta turto vidutinė rinkos vertė artimiausia sprendimo priėmimo momentui, atsakovas šios vertės neginčijo, todėl dalijant turtą vadovaujamasi ieškovės pateikta turto verte.
CK 3.127 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Analogiški bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdai numatyti ir SŠK 24 str. (1964 m. įstatymo redakcija). Ieškovė prašo priteisti jai natūra ½ gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, taip pat priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už parduotą žemės sklypą.
Nustatyta, kad šalims priklausančia namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių dalimi naudojosi ir naudojasi išimtinai tik ieškovė, kuri minėtomis patalpomis ne tik naudojosi, bet jas ir remontavo, statinių priežiūrai ir remontui naudodama savo asmenines lėšas, kartu su atsakove šiose patalpose gyveno ir šalių nepilnametės dukros, šios patalpos yra ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta, tuo tarpu atsakovas nuo 1999 m. išvykęs, minėtais statiniais niekada nesinaudojo, todėl vertinama, kad šis šalims priklausantis nekilnojamasis turtas reikalingesnis ieškovei. Atsakovo gyvenamoji vieta teismui nežinoma, tačiau atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl turto padalijimo būdo – jį priteisiant natūra ieškovei, todėl vertinama, kad atsakovas į minėtą turtą nepretenduoja.
Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas 2005 m. sausio 4 d. Ieškovė nurodo, kad šis turtas buvo parduotas be jos žinios, piniginių lėšų už parduotą turtą ji negavo. Pagal NTR duomenis, turtas parduotas išieškojimo iš atsakovo vykdymo metu jo pasiūlytam pirkėjui, pardavimo metu šalių santuoka buvo nutraukta ir šalys kartu negyveno, todėl tikėtina, kad ieškovei nebuvo žinoma apie turto pardavimą ir lėšų, gautų pardavus turtą, ji negavo, be to, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį procesą – ieškinys su priedais atsakovui įteiktas elektroniniu paštu, atsakovas gavimą patvirtino, atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl turto padalijimo būdo ir jam mokėtinos kompensacijos dydžio, vertinama, kad ieškovės prašomas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Ieškinys tenkinamas, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas ieškovei priteisiant 9419 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, esantį Švenčionėliuose Kranto g. 10, atsakovui už jam tenkančią turto dalį (40 procentų) priteisiant iš ieškovės 3767,60 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje prašė priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už parduotą žemės sklypą, lygią pusei žemė sklypo vertės (2880 Eur). Kaip minėta, parduotas turtas priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovas prieštaravimų dėl piniginės kompensacijos nepareiškė, todėl yra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei prašomo dydžio kompensaciją – 2800 Eur.
Atsižvelgus į tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 3767,60 Eur dydžio piniginė kompensacija, iš atsakovo ieškovei – 2880 Eur dydžio piniginė kompensacija, kompensacijos įskaitomos ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 887,60 Eur dydžio kompensacija.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 170 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 170 Eur žyminio mokesčio, ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovė prašo priteisti ir advokatės išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodoma, kad išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma – 1000 Eur, kurią sudaro 600 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už dokumentų gavimą iš VĮ Registrų centro, 250 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovės prašomas priteisti 1000 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl priteisiamas ieškovei iš atsakovo (98 str.).
Byloje nustatytos 23,79 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), ieškinys patenkintas, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 265, 268-270 str., SŠK (1964 m. įstatymo redakcija) 21, 23 str., CK 3.117, 3.123 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Padalinti G. K. ir L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:
1) priteisti G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kiemo statinių (tvora, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);
2) priteisti iš G. K. L. K. 3767,60 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 60 ct) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią minėto turto dalį.
Priteisti iš L. K. G. K. 2880 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią po santuokos nutraukimo parduoto žemės sklypo (unikalus Nr. 4127-0604-0144) vertės dalį.
Įskaityti iš L. K. G. K. priteistą 2880 Eur dydžio kompensaciją į iš G. K. L. K. priteistą 3767,60 Eur dydžio kompensaciją ir laikyti, kad iš G. K. L. K. priteisiama 887,60 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) dydžio kompensacija.
Priteisti iš L. K. G. K. 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš L. K. į valstybės biudžetą 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.