- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-16490-1099/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., J. M. G., J. L., M. L., valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl termino įregistruoti sandorį viešajame registre atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. K., J. M. G., J. L. (J. L.), M. L. (M. L.), valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, sudarytai 1997 m. gegužės 23 d. ir patvirtintai Švenčionių rajono 1-ojo notaro biuro notarės O. I. B., notarinio registro Nr. 782, įregistruoti viešajame registre.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1989 m. liepos 15 d. ji sudarė santuoką su L. K.. Santuokos metu, 1997 m. gegužės 23 d., L. K. su pardavėjais J. M. G. ir J. L. (J. L.) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatai ir ½ dalis kiemo statinių. Sutartis buvo patvirtinta Švenčionėlių rajono 1-ojo notaro biuro notarės O. I. B., tačiau per įstatyme nustatytą terminą L. K. šios sutarties neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. 1997 m. liepos 28 d. buvo atliktas namų valdos žemės sklypo ribų paženklinimas ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad minėto žemės sklypo savininkas yra L. K..
3. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jos ir L. K. santuoka buvo nutraukta; nutraukiant santuoką įsigytas turtas nebuvo padalintas. Pareiškėjos teigimu, ji su vaikais nuo 1997 m. gegužės 23 d. gyvena ir naudojai įsigytu turtu, o L. K. nuo 1999 metų gyvena atskirai. Apie faktą, kad 1997 metais sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nėra įregistruota viešame registre, pareiškėja sužinojo tik 2023 metų gegužės pabaigoje iš J. M. G.. Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“, kuri nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl termino sutarčiai įregistruoti viešame registre atnaujinimo.
4. Pareiškėjos teigimu, jos buvęs sutuoktinis su ja po santuokos nutraukimo visiškai nebendrauja, todėl dėl termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi į teismą viena. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad terminą sutarčiai įregistruoti ji praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai šiems asmenims įteikti tinkamai, t. y. M. L. (M. L.), J. L. (J. L.) ir J. M. G. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), L. K. – CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu) ir papildomai 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje), VĮ „Registrų centras“ – CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis – per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę).
6. Teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad byloje pakanka duomenų pareiškimui išnagrinėti, nei viena šalis nepageidavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikti raštu savo samprotavimus, paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, taip pat pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys jokių papildomų duomenų, procesinių dokumentų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. K. ir suinteresuotas asmuo L. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-403-03/2000.
8. Nustatyta, kad L. K., būdamas santuokoje su pareiškėja, 1997 m. gegužės 23 d. su suinteresuotu asmeniu J. M. G. ir J. L. (J. L.) sudarė sutartį, kurios pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį medinio namo, plane pažymėto indeksu 1A1/m, ½ dalį ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 1I1/m, 2I1/m, 3I1/m, ir ½ dalį kiemo įrengimų. Ši pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro notarės O. I. B.. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra sudariusi sutartį su elektros, vandens tiekėjais dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini).
9. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkais yra įregistruoti J. M. G., J. L. (J. L.) ir E. C.. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad J. L. (J. L.) mirė (duomenys neskelbtini), į bylą suinteresuotais asmenimis yra įtraukti jo vaikai J. L. (J. L.) ir M. L. (M. L.).
10. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
11. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad aiškinant ir taikant 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į dalį buto, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-114/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).
12. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo naujas CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
14. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. kad pareiškėja tik 2023 metais sužinojo apie faktą, kad L. K. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties; kad pareiškėja nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi/naudojasi turtu, moka mokesčius, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės pareiškėjai tapo žinomas tik neseniai, turėjo įtakos tam, jog pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę (byloje taip pat nėra duomenų, jog prašomą įregistruoti pirkimo–pardavimo sutartį sudarę J. M. G., J. L. (J. L.) ar jo įpėdiniai) būtų ginčiję pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybės teises į iš jų įsigytą nekilnojamąjį turtą viso turto valdymo laikotarpiu). Taigi, darytina išvada, kad termino registruoti sandorį viešajame registre atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės pareiškėjai tapo žinomi tik 2023 metais iš kitos pirkimo–pardavimo sutarties šalies) dėl termino registruoti sandorį viešajame registre praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą 1997 m. gegužės 23 d. sudarytai turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 782), sudarytą tarp L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalies medinio namo, plane pažymėto indeksu 1A1/m, ½ dalies ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 1I1/m, 2I1/m, 3I1/m, ir ½ dalies kiemo įrengimų, įgijimo iš J. M. G. ir J. L. (J. L.).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.