Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1161-1136/2021 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 981,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas teigė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., gyvendama ieškovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini, nesumokėjo už sunaudotą šaltą vandenį ir surenkamas nuotekas bei elektros energiją. Teigė, kad atsakovei name leido gyventi tik dėl bendrų vaikų, jokie artimi ryšiai su atsakove jo nebesiejo. Patikslino, kad elektros energijos tiekimas į namą, (duomenys neskelbtini), vyko iš sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog minėtu laikotarpiu jam buvo taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti name, (duomenys neskelbtini). Teigė, jog atsakovė su juo nebendravo, nėra grąžinusi 981,38 Eur skolos už sunaudotą vandenį ir surenkamas nuotekas, elektros energiją, nesiūlė jokių atsiskaitymo būdų.

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog namą, (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su ieškovu ir jame gyveno su vaikais. Prasidėjus nesutarimams, ieškovas išėjo iš namų, tačiau raktus turėjo ir name lankėsi, todėl ir jis naudojo tiek vandenį, tiek elektros energiją. Tvirtino, kad ieškovas sugadino kuro katilą, dėl ko atsakovė turėjo namą šildyti elektra, patyrė katilo remonto išlaidų, kurių ieškovas iki šiol neatlygino. Kadangi name gyveno ir ieškovo vaikai, kuriuos jis privalo išlaikyti, todėl ieškovas turi prisiimti prievolę mokėti mokesčius už būstą nepaisant to, kad nuolat name negyveno. Nepagrįstais laikė ieškovo teiginius dėl jos neprisidėjimo prie mokesčių mokėjimo, nes atsakovė buvo sumokėjusi 53,32 Eur už vandenį. Be to, atsakovė prašė sumažinti priteistiną skolą iki 200 Eur ir jos mokėjimą atidėti 6 mėnesiams. Prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu sunki jos materialinė padėtis, dėl to jai skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, viena augina tris nepilnamečius vaikus, nedirba, nes turi nedarbingumo pažymėjimą, jai skirta antrinė teisinė pagalba, kartu su ieškovu sugyventas turtas nepadalintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – priteista iš D. P. D. B. 981,38 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (981,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 22,00 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taip pat D. B. grąžintas 7,00 Eur permokėtas žyminis mokestis.

5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, todėl teismas ieškovo reikalaujamą priteisti skolą vertino kaip teisingą ir neginčijamą. Taip pat nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno ieškovo vardu registruotame name, (duomenys neskelbtini), naudojo elektros energiją, šaltą vandenį, o ieškovas minėtu laikotarpiu name negyveno.

6. Šalims nesutinkant, kad gyvenant name, (duomenys neskelbtini), abu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, teismas vertino, kad tarp ieškovo ir atsakovės aktualiu laikotarpiu buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė, gyvendama name, naudojo elektros energiją, šaltą vandenį, sprendė, kad jai tenka pareiga apmokėti su minėtų paslaugų gavimu susijusias išlaidas.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo apsilankymų name jai nesant galimai padidėjo šalto vandens sunaudojimas, konstatavo, kad atsakovė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas naudojo elektros energiją name, (duomenys neskelbtini).

8. Teismas, vertindamas tiek ieškovo paaiškinimus, tiek atsakovės teiginius dėl katilo remonto ir dėl to atsakovės patirtų išlaidų, sprendė, kad mažinti prašomą priteisti skolos dydį atsakovės patirtų katilo remonto išlaidų suma nėra pagrindo, nes atsakovė nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo priteisti iš ieškovo 363 Eur kieto kuro katilo remonto išlaidas, be to pati atsakovė patvirtino, jog ir po remonto katilas neveikė, atsakovė nepasinaudojo galimybe katilo naudojimo problemų spręsti su ieškovu ir pati savarankiškai priėmė sprendimą kreiptis į specialistus.

9. Teismas nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas tenka abiem tėvams ir abu tėvai lygiomis dalimis turi rūpintis vaikais, užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl sprendė, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai perkelia visą nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą ieškovui ne tik dėl materialinio išlaikymo, bet ir dėl gyvenamojo būsto suteikimo bei mokesčių už jo išlaikymą mokėjimo. Dėl to netenkino atsakovės prašymo mažinti prašomą priteisti skolą iki 200 Eur.

10. Nors atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą, teismo vertinimu, valstybės suteikta antrinė teisinė pagalba negali būti vienas iš pagrindų atidėti sprendimo vykdymą, atsakovė nepagrindė, kaip jos padėtis pasikeis per 6 mėnesius, kad po šio termino ji galės įvykdyti sprendimą, nurodė, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas negali būti pagrįstas ta aplinkybe, jog atsakovė viena augina nepilnamečius vaikus.

11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovės priteisė 22 Eur žyminį mokestį, o žyminio mokesčio permoką (7 Eur) grąžino ieškovui. Įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atstovės teiktų prašymų skaičių, teismo posėdžių trukmę, teismas darė išvadą, jog 1210 Eur ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos yra per didelės ir mažintinos, todėl iš atsakovės priteisė 800 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui nenustačius pakankamo pagrindo priimti naują sprendimą, prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2915-517/2020, nagrinėjamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, arba grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams spręsti bylos sustabdymo ar bylos prijungimo prie civilinės bylos Nr. 2-2915-517/2020, nagrinėjamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, klausimą.

13.1. Pasak apeliantės, teismas savo sprendimą grindė klaidingu tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių interpretavimu, be teisinio pagrindo nurodydamas, kad tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto panaudos santykiai ir rėmėsi CK 6.636 straipsniu, pagal kurį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys sudarė žodinę panaudos sutartį, ieškovui leidus neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu atsakovei su trimis nepilnamečiais vaikais, du iš kurių yra ir ieškovo vaikai.

13.2. Teismas, konstatuodamas panaudos teisinių santykių tarp šalių buvimą, be kita ko, rėmėsi ir atsakovės pasirinkta galimai klaidinga gynybine pozicija, kuri buvo grindžiama tuo, kad atsakovė sutinka atlyginti ieškovui 200,00 Eur jo turėtų išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymui. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra pareiškusi ieškinį ieškovui, prašydama pripažinti, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismui buvo žinoma, kad ieškovo šioje byloje nuosavybės teisės į pastatus (duomenys neskelbtini), iš kurių yra kildinamas jo, anot teismo, kaip panaudos davėjo, materialinės teisės realizavimas, yra kvestionuojamas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2‑2915‑517/2020. Tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas teisme, dėl nuosavybės teisių formos, turinio ir apimties. Ši aplinkybė, nagrinėjant šią bylą, buvo esminė, siekiant kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgiant ne į galimai klaidingai pasirinktą atsakovės gynybinę poziciją, o nustatant tikrąją atsakovės poziciją šioje byloje ir jos valią šalių santykiuose, t. y. kad tarp šalių susiklostė ne panaudos teisiniai santykiai, o bendros jungtinės veiklos santykiai, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių santykiai.

13.3. Teismui, teisingai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip bendraturčių teisinius santykius, ieškinys turėjo būti atmestas, kadangi nebuvo laikytasi CK 4.75 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad bendraturčiams nesutariant dėl turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, tokia tvarka nustatoma teismo sprendimu, ir tuomet bendraturčiams atsiranda galimybė naudotis CK 4.76 straipsnio nuostatomis.

13.4. Apeliantės manymu, teismas pažeidė materialines teisės normas neteisingai taikydamas CK 6.636 straipsnį ir priteisdamas skolą, nors, šiuo atveju, turėjo būti taikomi CK 4.75 ir 4.76 straipsniai, o išsprendus ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, sprendžiamas klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo.

13.5. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, nes nagrinėjant šią bylą egzistavo objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą nepriimti šioje byloje sprendimo, o sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje.

13.6. Be to, teigia, kad nagrinėjant bylą Panevėžio apylinkės teisme galimai buvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytos CPK 31 straipsnyje, nes nors pats ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas dėl skolos priteisimo, tačiau byloje kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. kas iš šalių tam tikrą laikotarpį naudojosi nekilnojamuoju daiktu, kuri iš šalių yra atsakinga už išlaidas, skirtas naudotis nekilnojamuoju daiktu ir jį prižiūrėti. Apeliantės manymu, byloje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti Ukmergės rūmams pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba bylos prijungimo prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos bylos pagal CPK 34 ir 35 straipsnių taisykles.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo atsakovės D. P. apeliacinio skundo netenkinti, priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. B..

14.1. Ieškovas teigia, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šalys aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 metų liepos iki 2020 metų vasario kartu negyveno, nevedė jokio bendro ūkio. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, nebuvo ginčo, kad aktualiu laikotarpiu komunalinėmis paslaugomis naudojosi tik atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Atsakovei neatlygintinai naudojantis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu namu, būtent atsakovei kilo pareiga apmokėti visas namo išlaikymo išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su namui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

14.2. Pasak ieškovo, net esant prielaidai, kad tarp šalių ir buvo jungtinės veiklos santykiai, jie nutrūko nuo 2019 m. liepos mėn. Ginčas dėl skolos negali būti kildinamas iš jungtinės veiklos teisinių santykių, kadangi skola už komunalines paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2019 metų liepos iki 2020 metų vasario.

14.3. Ieškovas teigia, kad tarp šalių nesant ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 metų liepos iki 2020 metų vasario ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name gyveno tik atsakovė, atsakovei neįrodžius, kad komunalinėmis paslaugomis naudojosi ir ieškovas, nesant ginčo, kad šalių santykiai nutrūko 2019 m. liepos mėn., o skola už komunalines paslaugas atsirado nuo 2019 m. liepos mėn., visus šiai bylai reikšmingus faktus pirmos instancijos teismas galėjo ir pagrįstai nustatė nagrinėjamoje byloje. Atsakovė taip pat nebuvo reiškusi prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodžiusi, kokios aplinkybės Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2‑126‑517/2021 gali turėti prejudicinę ar įrodomąją reikšmę šioje byloje.

14.4. Mano, kad net tuo atveju, jei Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2‑126‑517/2021 bus priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas ir pripažinta, kad namas yra bendroji dalinė nuosavybė, tai nepanaikins atsakovės pareigos sumokėti už name išnaudotas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 metų liepos iki 2020 metų vasario. Pabrėžia, kad vien aplinkybė, jog namas būtų pripažintas bendrąją daline nuosavybe, savaime nepanaikina galimybės tarp šalių susiformuoti ir panaudos teisiniams santykiams.

14.5. Ieškovas mano, kad šios bylos atveju tarp šalių nebuvo sprendžiamas ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu ar kitų, nurodytų CPK 31 straipsnio 1 dalyje, kad būtų galima daryti išvadą, jog byla teisminga nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, byloje nebuvo keliami ir sprendžiami klausimai dėl naudojimusi nekilnojamuoju daiktu, todėl bylą išnagrinėjus Panevėžio apylinkės teisme nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad atsakovė gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name su nepilnamečiais vaikais, už šaltą vandenį, surenkamas nuotekas bei elektros energiją nemokėjo, už ją paslaugas teikiantiems asmenims sumokėjo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs susiklosčiusius panaudos teisnius santykius tarp šalių, ieškinį patenkino visiškai.

17. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik materialiosios teisės normas, neteisingai nustatydamas teisinių santykių tarp šalių prigimtį, bet ir procesines teisės normas, pažeidžiant išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytas CPK 31 straipsnyje, apeliantės manymu, byloje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti Ukmergės rūmams pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba bylos prijungimo prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos bylos pagal CPK 34 ir 35 straipsnių taisykles.

18. Apeliantė, pateikusi skundą, teigia, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, neteisingai taikydamas CK 6.636 straipsnį, ir priteisdamas skolą, nors, pasak atsakovės, turėjo būti taikomi CK 4.75 ir 4.76 straipsniai ir išsprendus ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, sprendžiamas klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo.

19. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

20. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis).

21. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad tarp šalių yra susiklostę iš bendrosios dalinės nuosavybės kylantys teisiniai santykiai, neįrodinėjo, kad ieškovas prie būsto išlaikymo turėjo prisidėti kaip bendraturtis, nesiekė įrodyti, kad ieškovo sumokėtos pinigų sumos už elektrą, vandenį ir nuotekas buvo reikalingos bendro turto išlaikymui, išsaugojimui ir pan., ir šių aplinkybių neįrodinėjo, tik rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turi mokėti už elektrą ir vandenį ( šiuo aspektu apeliacinis skundas nėra grindžiamas, todėl dėl jo nepasisakoma), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė aptartais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, atsakovės vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl negali remtis savo buvusios pozicijos klaidingumu.

22. Šiuo atveju byloje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nesant ginčo nei dėl skolos dydžio, nei dėl ginčo laikotarpiu atsakovės gyvenimo ieškovo vardu registruotame name, (duomenys neskelbtini), nei dėl atsakovės nuotekų, elektros energijos, šalto vandens naudojimo, kai ieškovas aktualiu laikotarpiu name negyveno, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nepriteisti ieškovo prašomos skolos sumos ar mažinti prašomą priteisti skolą iki 200 Eur. Svarbu ir tai, kad net jei šalių teisinis santykis ir būtų kvalifikuotas kaip kylantis iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, pareiga apmokėti komunalines paslaugas tenka tam asmeniui, kuris tas paslaugas gavo, t. y. šiuo konkrečiu atveju atsakovei, nes išlaidos už nuotekų valymą, elektrą ir šaltą vandenį laikytinos išlaidomis, skirtomis asmens, kuris tas paslaugas gavo, asmeniniams poreikiams tenkinti.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl bylos sustabdymo, teigdama, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą nepriimti šioje byloje sprendimo, o sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-126-517/2021, nors civilinės bylos stabdymo klausimo pirmosios instancijos teisme, akivaizdžiai žinodama apie savo pačios Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose iškeltą bylą ieškovui, nekėlė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos esmę, ir atsakovės nurodomos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamos bylos dėl bendros dalinės nuosavybės pripažinimo pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, tuo pačiu nėra pagrindo stabdyti bylos ir apeliacinės instancijos teisme.

24. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad net esant teisinėms prielaidoms laukti lygiagrečiai vykstančio teismo proceso (ar procesų) rezultatų, teismo sprendimas sustabdyti bylą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant procesinio veiksmingumo, turi būti proporcingas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-126-517/2021 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, dėl kurio būtų būtina šią bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-126-517/2021 ginčo dalykas, analizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra skirtingos. Be to, ieškovo turima reikalavimo teisė atsakovei (dėl skolos) tiesiogiai nepriklauso nuo sprendžiamo klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo civilinėje byloje Nr. 2-126-517/2021, kadangi šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno ginčo name, kad ji, kartu ir nepilnamečiai vaikai, naudojo elektrą, vandenį, leido nuotekas. Todėl minėtos bylos baigtis neturės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o atsakovės argumentai, kad teismas privalėjo stabdyti bylą, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytos CPK 31 straipsnyje, nes nors pats ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas dėl skolos priteisimo, tačiau byloje kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. kas iš šalių tam tikrą laikotarpį naudojosi nekilnojamuoju daiktu, kuri iš šalių yra atsakinga už išlaidas, skirtas naudotis nekilnojamuoju daiktu ir jį prižiūrėti. Apeliantės manymu, byloje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti Ukmergės rūmams pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba bylos prijungimo prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos bylos pagal CPK 34 ir 35 straipsnių taisykles.

27. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui . Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla. Sprendžiant klausimą dėl teismingumo taisyklės tinkamo pritaikymo, būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai kildinami ne iš daiktinių teisių, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės skolą už jo sumokėtas sumas paslaugų teikėjams už elektrą, vandenį bei nuotekas. Tai reiškia, kad ieškinys nėra dėl nekilnojamojo turto valdymo/naudojimosi juo ar kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakove, jog šioje byloje turėjo būti taikomas išimtinis teismingumas ir ginčas sprendžiamas kitame apylinkės teisme. Be to, svarbu ir tai, kad teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad ši civilinė byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pagal teismingumą būtent pagal atsakovės D. P. teismui pateiktą prašymą. Kaip nurodoma minėtoje nutartyje, 2020 m. lapkričio 6 d. teisme gautas atsakovės D. P. pareiškimas dėl civilinės bylos teismingumo, atsakovė D. P. nurodė, kad faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas ieškinį turėjo pateikti pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Dėl šios priežasties nėra suprantamas atsakovės procesinis elgesys keičiant savo poziciją dėl bylos teismingumo, o argumentai, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal išimtinio teismingumo taisykles, laikytini visiškai nepagrįstais, prieštaraujančiais civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), todėl atmestini.

29. Vis dėlto, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šalių teisinius santykius įvertinti kaip panaudos teisinius santykius. Byloje nebuvo įrodinėjamos atsakovės naudojimosi namu panaudos pagrindais aplinkybės.

30. Tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria iš esmės išsprendžiamas kilęs ginčas. Kita vertus, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).

31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad ieškovas su atsakove bei jų nepilnamečiai vaikai gyveno ginčo name iki 2019 m. liepos mėn. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-126-517/2021 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę, pripažinimo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2‑126‑517/2021 ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame, be kita ko, prašo pripažinti, kad tarp jos ir D. B. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti, kad D. P. atsakovas D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su jame pastatytu gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini).

32. Šiuo konkrečiu atveju tarp bylos šalių kitame teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalis siejančių teisinių santykių, susijusių su ginčo turtu. Būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-126-517/2021 priimant sprendimą, tikėtina, bus nustatinėjamos tai bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. ar atsakovė ir ieškovas vedė bendrą ūkį, ar juos siejo bendroji jungtinė veikla, iki kada šalys kartu gyveno ir pan., ir tik išsprendus minėtą ginčą bus nustatyta, ar šios bylos šalys yra ginčo namo bendraturčiai, t. y. ar juos sieja bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų teisiniai santykiai.

33. Atsižvelgus į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad atsakovė ieškovui priklausančiame name ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno panaudos pagrindais, turėtų prejudicinę galią civilinėje byloje Nr. 2-126-517/2021 sprendžiant dalinės nuosavybės įgijimo klausimą, nors šioje byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto nuosavybės sukūrimo, dalių priklausymo ir pan. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas pašalinti minėtus teismo sprendimo motyvus, nes jie įsiteisėjusiame teismo sprendime įgytų prejudicinę galią. Svarbu tai, kad šių teismo sprendimo motyvų pašalinimas nekeičia bylos teisinio rezultato, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tą pripažino atsakovė, savo argumentus dėl skolos sumažinimo atsakovė grindė tik ieškovo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ir pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad ieškovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo kaip bendraturtis (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties, kaip teisingai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo sumokėtas sumas už atsakovei, gyvenant ginčo name, teiktas paslaugas (CK 6.2 straipsnis).

34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, tačiau kitame teisme esant nagrinėjamam ginčui dėl bendros jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, nepagrįstai konstatavo, kad bylos šalis siejo panaudos teisiniai santykiai. Remiantis tuo, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami pirmosios instancijos teismo motyvai, jog tarp ieškovo ir atsakovės aktualiu laikotarpiu buvo susiklostę namo panaudos teisiniai santykiai.

35. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė teisinių paslaugų sutartį bei PVM sąskaitą už teisines paslaugas 605 Eur sumai, tačiau nepateikė jokių kitų įrodymų (pvz., mokėjimo grynaisiais ar pavedimu dokumentų), pagrindžiančių, kad ieškovas apmokėjo už advokato teisines paslaugas ir šias išlaidas realiai patyrė, todėl šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos ir prašymas dėl jų atlyginimo atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo 8 punkto motyvus, kad tarp ieškovo ir atsakovės aktualiu laikotarpiu buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.