- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- BIK-61/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42779-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- V. L.
Kasacinio skundo Nr. DOK-450/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42779-2021-7
2025 m. vasario 18 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą, klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, o bylą nutraukti. M. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nustatydami, jog V. L. elgesys ir veiksmai M. J. atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su nepilnamete M. J. lytinių santykių niekada neturėjo, o nukentėjusioji jį apkalba ir kerštauja. Liudytojai matė, kad kasatoriaus santykiai su M. J. buvo kaip tėvo ir dukros, jie niekada nematė smurto ar kitokios prievartos požymių. Teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, selektyviai, netinkamai atlikęs įrodymų tyrimą nepašalino esminių prieštaravimų tarp įrodymų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė tais nukentėjusios parodymais, kurie neva patvirtino kaltinimo argumentus. M. J. nepateikė nuoseklių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė, neįvertino bylos įrodymų visumos, neišdėstė abejonių nekeliančių nuoseklių motyvų, paaiškinančių, kodėl paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinis teismas neobjektyviai ir vienašališkai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų reikalavimų. Kadangi nusikaltimo nepadarė, todėl iš jo M. J. priteistas civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.