Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui advokatui V. S. (nuotoliu (duomenys neskelbtini)),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui P. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ((duomenys neskelbtini)) dėl santuokos nutraukimo dėl (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas apie vykstantį procesą informuotas tinkamai, procesiniai įteikti per antstolį, teismui atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, teismui paaiškino, kad L. K. nepilnamečiais vaikais rūpinasi tinkamai, ieškovės gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama, vaikams priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus: K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, taip pat neturi (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto. Ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas- darbo užmokestį, kurio dydis artimas minimaliam (MMA).

Atsakovas P. K. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, negauna savo gyvenamosios vietos savivaldybėje socialinių išmokų, yra darbingas, atskirais laikotarpiais verčiasi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės, o atsakovas byloje užėmė pasyvią poziciją, reikalavimų ir prieštaravimų teismui nereiškė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

Šioje byloje atsakovas teismui procesinių dokumentų neteikė, neįrodinėjo ieškovės katės dėl santuokos iširimo, todėl ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės tenkintinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai „K.“ santuokinę pavardę, atsakovui palikti turimą pavardę – „K.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodytą prašymą palaikė. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, šalims paliekamos santuokinės pavardės: ieškovei – „K.“, o atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas ar motina. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nepilnamečių vaikų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Ieškovė pareiškė reikalavimą, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė, išvadą duodanti institucija pritarė ieškovės reikalavimui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena su motina (ieškove), šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nustato vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis įtvirtinta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma, kurią sudaro: maistui, būstui, rūbams, avalynei sveikatos priežiūrai, ugdymui. Nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas P. K. vaikams išlaikymo neteikė.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikams dydis yra mažesnis nei pusė MMA. Ieškovė neturi pareigos pagrįsti šį reikalavimą rašytiniais įrodymais, teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, todėl sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025-09-24 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė motina – ieškovė L. K..

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei šioje byloje skirta (duomenys neskelbtini) proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėti nereikėjo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 114,00 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 6000,00 Eur (500,00Eur x 12 mėn.) - 135,00 Eur, iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 249,00 Eur ( 114,00 Eur + 135,00 Eur) žyminio mokesčio. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą ieškovei šioje byloje suteikta teisinė pagalba už 250 Eur, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybei.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šalims nepaskirstomos, nes neviršija minimalios sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl (duomenys neskelbtini) sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: K. K., asmens kodas ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyta su jų motina L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025-04-02 iki vaikų pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: K., K..

Priteisti iš atsakovo P. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 249,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo P. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo/padidinimo leisti vykdyti skubiai.

Sprendimą ne vėliau, kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.