- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1144-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į antstolį A. S. prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/04253 priimtą 2018-03-19 patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S1c-22939, 2018-03-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1c-24199 bei 2018-03-22 patvarkymą realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S1c-24214.
2. Nurodė, kad skolininko R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – pinigines lėšas, lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI pagal 2017-05-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolis pranešimą apie paveldėtiną turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą VMI pateikė 2016-11-11, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo skolininko mirties. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikėjo R. P. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir baigiasi (duomenys neskelbtini).
3. Antstolis A. S. 2018-04-10 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-05-14 nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkino. Panaikino antstolio A. S. 2018-03-19 patvarkymą Nr. S1c-22939 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“. Panaikino antstolio A. S. 2018-03-22 patvarkymą Nr. S1c-24199 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“. Panaikino antstolio A. S. 2018-03-22 patvarkymą Nr. S1c-24214 „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“.
5. Padarė išvadą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamus 2018-03-19 ir 2018-03-22 patvarkymus Nr. S1c-22939 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, Nr. S1c-24199 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, Nr. S1c-24214 „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“. Nurodė, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tiek siunčiant pranešimą VMI, tiek išviešinat turto arešto aktą, antstolis praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-14 nutartį.
7. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, svarbu įvertinti, ar VMI buvo tinkamai informuota apie kreditorinius reikalavimus. Teisingumo ministerijos nuomone, jei viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, tai turi būti laikoma kaip tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu. Teigia, kad VMI šiuo atveju turi (turėjo) elgtis sąžiningai, todėl priimdama mirusio asmens turtą VMI turi būti aktyvi ir pasinaudoti galimybe žinoti ir apie mirusio asmens skolas. Prašo įvertinti antstolio A. S. poziciją, kad įpėdiniui žinant apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų.
12. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/04253, pradėtą pagal 2010-06-18 Telšių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 86-1-00342-08 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo naudai. Skolininkas R. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2016-11-11 pranešimu Nr. S1a-77491 „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ informavo VMI, kad skolininkas R. P. mirė 2(duomenys neskelbtini), testamentų registre nėra registruotų po palikėjo mirties sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl prašė perimti valstybės nuosavybėn transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI, pagal 2017-05-24 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolis 2017-12-12 turto arešto aktu Nr. S1b-102515 areštavo transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-03-19 ir 2018-03-22 antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. S1c-22939 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, Nr. S1c-24199 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, Nr. S1c-24214 „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“. Pareiškėja su šiais antstolio patvarkymais nesutiko motyvuodama tuo, kad antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamus patvarkymus.
13. Suinteresuotas asmuo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, argumentuoja, kad jei viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, tai turi būti laikoma kaip tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu.
14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS (AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas)), savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018).
16. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis 2010-09-10 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas 1129,43 Lt sumai (vykd. b. l. 23), tačiau šis patvarkymas nebuvo perduotas Turto arešto aktų registrui. Pažymėtina, kad buvo taikytas skolininko turto areštas kitoje vykdomojoje byloje ir 2011-03-07 pranešta Turto arešto aktų registrui, tačiau tik dėl išieškojimo pagal išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. 11095 (vykd. b. l. 40). Taip pat iš vykdomosios bylos matyti, kad VMI dėl 188,25 eurų skolos išieškojimo iš R. P. išieškotojai Teisingumo ministerijai bei dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn informuota tik 2016-11-22, tai yra, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi darytina išvada, kad apie minėtą 188,25 eurų skolos išieškojimą VMI nebuvo įstatymo nustatytu terminu nei pranešta, nei išviešinta, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamus 2018-03-19 ir 2018-03-22 patvarkymus Nr. S1c-22939 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, Nr. S1c-24199 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, Nr. S1c-24214 „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“.
17. Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, taigi išieškotojas šiuo atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.