- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2-625-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00062-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. D., R. D.
- Atsakovas
- Ž. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-901-826/2019 pagal ieškovų A. D. ir R. D. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. D. ir A. D. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai ieškovams iš atsakovo Ž. S. 78 000 Eur skolą; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius 78 000 Eur, o pinigų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybes teises pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomos priteisti 78 000 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis neturi pagrindo manyti, jog ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas pažymėjo, kad ieškovai kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, ir, teismo vertinimu, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.
5. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovai, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamiesi didelės ieškinio sumos prezumpcija, nenurodė jokių motyvų, jog atsakovas gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Teismas akcentavo, kad pati savaime, net ir didelė, ieškinio suma nėra pakankama atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, jo nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą, ieškovai nenurodė ir nemotyvavo. Nežinomos priežastys, kodėl atsakovas galimai nevykdo prievolės, savaime, teismo įsitikinimu, negali būti laikomos pakankamomis nei atsakovo turtinei padėčiai, nei (ne)sąžiningumui nustatyti, nes šių aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovai R. D. ir A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Ieškovai sąžiningai sumokėjo atsakovui pinigus už namą, kurį atsakovas įsipareigojo pastatyti iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet namas nepastatytas iki šiol (2019 m. vasario mėnesio), o tai duoda pagrindą manyti, kad atsakovas yra nesąžiningas, tuo labiau, jog tokią sutartį jis pasirašė ne tik su ieškovais – ir kiti asmenys taip pat nepatenkinti sutarčių nevykdymu. Be to, ieškovams nebuvo pateikta žadėtų įrodymų, kad atsakovas turi teisę būti rangovu, todėl yra pagrindas prielaidai, jog atsakovas užsiima neteisėta veikla, tuo labiau kad prašė pinigus sumokėti ne banko pavedimu, o jam asmeniškai. Nesąžiningas atsakovo elgesys, jo pasiūlytos sutarties nevykdymas, galimi kiti turtiniai reikalavimai atsakovui, dėl kurių jau kreiptasi į ieškovų atstovą, duoda pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.
6.2. Vien didelės sumos ieškinys nėra absoliuti sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau taip pat negalima menkinti didelę ieškinio sumą, t. y. didelį galimą ieškovų nuostolį, nes tai akivaizdi grėsmė ieškovų turtinių interesų tenkinimui po teismo sprendimo, tuo labiau kad ieškovai namui įsigyti paėmė 55 000 Eur paskolą ir turės grąžinti 81 776 Eur. Turėdami mokėti tokią sumą, ieškovai jau pusę metų po sutartyje numatyto termino neturi nei namo, nei pinigų. Tai akivaizdus atsakovo nesąžiningumo įrodymas. Teismas nutartyje neaptarė to, kad ieškovams taip ir nebuvo pateiktas Statybos įstatyme numatytas įrodymas, jog atsakovas turi teisę būti rangovu, o tai akivaizdus neteisėtos veiklos įrodymas ir tokie asmenys neturėtų sulaukti teismo supratimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas formaliai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apsiribodamas bendro pobūdžio samprotavimais ir neanalizuodamas ieškovų pateiktų įrodymų. Verslininkas, gavęs visus pinigus už namo pastatymą ir perdavimą bei pusę metų po sutartyje numatyto termino to nepadaręs, tačiau pinigų taip pat negrąžinęs, vertintinas kaip nesąžiningas, tuo labiau kai nepateikė žadėtų dokumentų apie savo verslo teisėtumą.
6.3. Susiklosčiusi teisminė praktika rodo, kad pradinėje bylos stadijoje, esant turtiniam ginčui ar prašant areštuoti ginčo objektą, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos, nes atsakovo pozicija, jo finansinis pajėgumas šioje stadijoje teismui nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Ž. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovai nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovų prašymo. Ieškovai argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo grindžia aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjimo dalykas ieškinio pagrindu nagrinėjamoje civilinėje byloje – ieškovai skunde teigia, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina faktas, jog tariamai atsakovas iki šiol nėra atlikęs statybos rangos darbų ir perdavęs ieškovams jų rezultato, taip pat, nurodoma, kad statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, todėl atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui yra taikytina be kaltės, tačiau šios aplinkybės, kurios yra ginčo objektas tarp šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje, negali būti pagrindas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, esą atsakovas yra nesąžiningas, nes tariamai vykdo nelegalią veiklą bei nevykdo valstybei mokestinių prievolių. Minėti ieškovų deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti teiginiai nepaneigia atsakovo sąžiningumo ir veiklos teisėtumo prezumpcijos, juolab kad informacija apie mokesčių mokėtojus yra vieša ir laisvai prieinama internetinėje Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje, tad informaciją apie atsakovo, kaip mokesčių mokėtojo, statusą ieškovai bet kada galėjo patikrinti oficialioje mokesčių administratoriaus interneto svetainėje. Tikėtina, kad ieškovams yra žinoma, apie tai, jog atsakovas veiklą vykdė ir vykdo legaliai, tačiau ieškovai manipuliuoja tokia dezinformacija apie atsakovą, siekdami suklaidinti teismą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Nepagrįstai nurodoma ir tai, kad tariamai atsakovas prašo atsiskaityti tik grynaisiais.
7.3. Ieškovai, reikšdami ieškinį, yra nesąžiningi, o ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo momentu ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso iš atsakovo įsigyta ½ dalis žemės sklypo bei atsakovo pastatytas gyvenamasis namas, kuris buvo įkeistas AB „Swedbank“ ieškovų įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį užtikrinti, reiškiamais reikalavimais ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, t. y. neprašydami taikyti restitucijos bei nereikšdami pretenzijų atsakovui dėl atliktų rangos darbų kiekio, kokybės ir savalaikiškumo, prašo iš atsakovo priteisti neegzistuojančią skolą. Visa tai rodo pačių ieškovų nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Ieškovai, kaip minėta, prašė areštuoti atsakovui priklausančius 78 000 Eur, o nesant pinigų arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomos priteisti 78 000 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nesutikdami su tokia teismo nutartimi, ieškovai atskirajame skunde nurodė, kad pradinėje bylos stadijoje, esant turtiniam ginčui ir prašant areštuoti ginčo objektą, ieškinio užtikrinimo priemonės paprastai yra taikomos, nes atsakovo pozicija šioje stadijoje teismui nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką bei kelia akivaizdžią grėsmę ieškovų turtiniams interesams.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (lot. prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, tačiau, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei pažymėjęs, kad net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą). Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto arešto instituto paskirtis – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Taigi, svarbu nustatyti atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
15. Ieškovai atskirajame skunde pastebi, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė to, jog ieškovams nebuvo pateiktas įrodymas, kad atsakovas turi teisę būti rangovu, t. y. nebuvo pateikti dokumentai apie atsakovo verslo teisėtumą.
16. Sprendžiant dėl atsakovo elgesio sąžiningumo aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri turi būti paneigta (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018). Atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1143-464/2017).
17. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo neįvykdytos sutartinės prievolės (nepastatyto namo) ir negrąžintų pinigų, priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovai, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nustatyti. Šių ieškovų nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliantų argumentai, esą atsakovo nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, kad jiems nebuvo pateikti atsakovo teisę būti rangovu patvirtinantys dokumentai, taip pat nevertintini kaip sudarantys pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie reikalavo pateikti tokius dokumentus. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas, informacija apie mokesčių mokėtojus yra vieša, tad informaciją apie atsakovo, kaip mokesčių mokėtojo, statusą ieškovai bet kada galėjo patikrinti oficialioje mokesčių administratoriaus interneto svetainėje. Tačiau nei prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei kartu su atskiruoju skundu apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad atsakovas veiklą vykdo neteisėtai. Taigi, darytina išvada, kad ieškovai nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos – nepateikė duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį išvengti išieškojimo iš jo turto pagal teismo sprendimą, pagrindžiančių atsakovo ketinimus nevykdyti tikėtinai ieškovams palankaus teismo sprendimo – paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.