- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-175-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02127-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- L. Š.
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydama pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) patvirtintos šalių sudarytos Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 6 punkto sąlygą ir priteisti iš atsakovo vaikui, D. Š., išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašo teismo vaiko lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė bei jos atstovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1036-385/2014 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo. Šios sutarties 6 punkte buvo numatyta, kad nepilnametės dukters D. Š. išlaikymui L. Š. mokės kiekvieną mėnesį po 200 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirta J. Š.. Išlaikymas dukrai buvo priteistas kol ši lankė lopšelį-darželį. Šiuo metu dukrai yra 15 m. Nuo išlaikymo dukrai priteisimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai, per tą laiką kainos labai ženkliai išaugo, o ir dukters poreikiai jai augant nuolat didėjo, tačiau atsakovas, netgi prašant prisidėti prie dukters išlaikymo didesne suma, atsisakydavo tai daryti ir priteistus pinigus dukters išlaikymui vesdavo net ne kiekvieną mėnesį, bet du kartus metuose (vasario ir rugpjūčio mėn.) po 360 Eur. Ieškovei išlaikyti dukrą padeda jos mama. Dukros išlaikymui reikalinga apie 737 Eur. Kadangi iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos gauna kiekvieną mėnesį 80 Eur vaiko pinigų, todėl iš 737 Eur atėmus šią sumą, gaunasi 657 Eur, kuriuos turi skirti dukters išlaikymui. Išlaikymo sumą sudaro: vaistams, vitaminams apie 25 Eur, maitinimui apie 240 Eur (apie 8 Eur per dieną), kadangi gyvena dviese su dukra dviejų kambarių bute, dukrai tenkanti mokesčių dalis yra 104 Eur, mokslo reikmenims apie 10 Eur, tapymo priemonėms apie 50 Eur, rūbams bei avalynei apie 80 Eur, higienos priemonėms, kosmetikai apie 90 Eur, sporto klubui per mėnesį 37,90 Eur, šuns ir katino priežiūrai apie 50 Eur, kitoms išlaidoms (patalynė, dovanos draugams, pramogos ir kt.) per mėnesį išleidžia apie 50 Eur. Prašo iš atsakovo priteisti daugiau nei 1/2 dalį reikalingos dukros išlaikymui sumos, t. y. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, kadangi atsakovo finansinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei ieškovės. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl pakankamai gerai uždirba. Jis nuosavybės teise 2021-07-21 įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 52000 Eur, taip pat po santuokos nutraukimo jam atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3390 Eur. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna minimalų darbo užmokestį. Nuosavybės teise jai priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 11500 Eur; transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko ieškovės mama, ir kurios vertė yra apie 800 Eur.
3. Atsakovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad mano, kad dukrai reikia didesnio išlaikymo negu jis skirdavo iki šiol, tačiau negali pasakyti kiek. Kokia šiuo metu yra minimali mėnesinė alga nežino. Išskyrus darbo užmokestį kitų pajamų negauna. Turi automobilį (duomenys neskelbtini) m., kuris yra mamos. Automobilis jam nėra reikalingas. Pats per mėnesį savo išlaikymui išleidžia 100 Eur neskaičiuojant mokesčių. Jis pats gyvena pas tėvus. Jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. Š. ir atsakovo L. Š. dukra. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2014-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1036-385/2014 iš L. Š. priteistas išlaikymas dukrai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
6. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 350 Eur. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, bet pripažįsta, kad dukros išlaikymui reikėtų mokėti didesnę sumą, nei šiai dienai nustatyta.
7. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
9. Analizuojant šalių nepilnametės dukros D. Š. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo 2014-04-30, pirmiausia, įvertintini objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, grįsti (teikiant atitinkamus įrodymus) nėra būtina, nes tokie duomenys laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismui 2014 metais priimant spendimą, kuriuo šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 200 litų t. y. 58 Eur išlaikymas, vaikui praktiškai buvo 6 metai. Taigi nuo išlaikymo vaikui priteisimo praėjo beveik devyneri metai, per šį laikotarpį šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, šiuo metu lanko Šilutės M. J. pagrindinės mokyklos 8 klasę, yra lankiusi Šilutės meno mokyklą, lanko sporto klubą. Akivaizdu, kad pasikeitė ne tik vaiko užimtumas, jam vystantis, bet neabejotinai išaugo natūralūs vaiko poreikiai (suvartojamo maisto, naudojamos aprangos kiekis ir pan.). Išaugus minėtiems poreikiams, pasikeitus (padidėjus) vaiko užimtumui, atitinkamai padidėjo ir tam reikalingų patenkinti piniginių lėšų dydis, šiam dydžiui išaugant. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų lėšų suma per beveik devynerių metų laikotarpį padidėjo ne tik dėl to, kad padidėjo vaiko poreikiai, bet ir dėl objektyvios priežasties – rinkos sąlygų pasikeitimų, kas neabejotinai atsiliepė kainų padidėjimui, o tai, savo ruožtu, vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžiui. Akivaizdu, kad 2014 metais minimalios mėnesinės algos (toliau ir - MMA) dydžiui siekiant 1035 litus t. y. 300 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), o 2023 metais minėtam dydžiui siekiant 840 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), nėra pagrindo manyti, kad ekonominė situacija šalyje nepasikeitė. Per beveik devynerius metus išaugo ne tik MMA dydis, atitinkamai išaugo prekių, maisto bei pasaugų kainos. Vien tik per paskutinių vienerių metų laikotarpį šilumos, elektros eksploatavimo ir vandens suvartojimo paslaugų kainos pakilo keliasdešimt procentų, o jas lyginant su 2014 metais galiojusiomis kainomis, galima kalbėti apie kainos padidėjimą keletą kartų. Teismo išvados pagrįstumą pagrindžia, pvz., Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos viešai teikiami ir prieinami duomenys minėtos tarybos oficialiame internetiniame puslapyje https://www.vert.lt/Puslapiai/default.aspx. Vien nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą esamo vaiko išlaikymo dydžio peržiūrai.
11. Be to, kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
12. Teismas atkreipia dėmesį, jog, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad natūraliai (vaikui augant) pasikeitė šalių vaiko poreikiai, be to, padidėjo kainos maisto, prekių ir paslaugų pirkimui. Būtent pastaroji aplinkybė (apie kainų padidėjimą) yra visuotinai žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo.
13. Ieškovė pateikė įrodymus apie dukros išlaikymui tenkančias išlaidas. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ieškinyje bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalingos piniginės lėšos: maistui, aprangai, higienos prekėms, sporto užsiėmimui ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
14. Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui yra reikalinga apie 737 Eur, kadangi iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos gauna kiekvieną mėnesį po 80 Eur vaiko pinigų, todėl iš 737 Eur atėmus šią sumą dukros išlaikymui reikalinga 657 Eur suma. Kaip ir buvo minėta kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius yra 633 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė prie jau minėto vaiko išlaikymui reikalingo MMA dydžio papildomai pateikė įrodymus, kad dukros gydymui per mėnesį yra reikalinga 25 Eur suma, todėl, teismo vertinimu, dukros išlaikymui yra reikalinga 660 Eur suma kas mėnesį. Ieškovė iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos gauna kiekvieną mėnesį po 85,75 Eur vaiko pinigų, todėl spręstina, kad abu tėvai turi prisidėti prie dukros išlaikymo 575 Eur suma.
15. Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. Š. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gaunamas darbo užmokestis 2022 m. kovo mėn. sudarė – 548,36 Eur, balandžio mėn. – 548,36 Eur, gegužės mėn. – 548,36 Eur, birželio mėn. – 563,24 Eur, liepos mėn. – 598,95 Eur, rugpjūčio mėn. – 341,76 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8196 Eur. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini)..
16. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 46600 Eur ir žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini)., kurio rinkos vertė 2465 Eur. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Sodra duomenimis atsakovas dirba E. L. individualioje įmonėje ir jo gaunamas darbo užmokestis 2022 m. gegužės mėn. – 1260,82 Eur, birželio mėn. – 1206,00 Eur, liepos mėn. – 1266,30 Eur, rugpjūčio mėn. 1260,82 Eur, rugsėjo mėn. 1206,00 Eur, spalio mėn. – 1206,00 Eur, lapkričio mėn. – 1326,60 Eur.
17. Duomenų apie šalių, galbūt, turimas sveikatos problemas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.
18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
19. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad ieškovės šiuo metu gaunamų pajamų dydis, lyginant jį su tuo, kuris buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, padidėjo. Tačiau į žymiai geresnę pusę pasikeitė atsakovo turtinė padėtis – jis 2021 metais įgijo nekilnojamąjį turtą: 3 kambarių butą, jo pajamos ženkliai didesnės nei ieškovės. Visgi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nors ir gauna didesnes pajamas, tačiau tokios pajamos akivaizdžiai nėra pakankamos dviejų asmenų išlaikymui, atsakovas yra dirbantis, duomenų apie kitus turimus išlaikytinius nėra, spręstina, kad šalių turtinė padėtis yra skirtinga, todėl galima spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš kiekvieno iš tėvų skyrimo vaikui dydžio. Spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo ir šis turi galimybę prisidėti didesne dalimi prie ginčo šalių dukros išlaikymo nei ieškovė. Šalys nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jos (šalys) turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad atsakovas turi galimybę teikti dukrai 325 Eur dydžio išlaikymą.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį įrodė iš dalies, todėl ieškinys atitinkamai tenkintinas iš dalies. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-30 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1036-385/2014, šalių nepilnamečiai dukrai priteistas išlaikymas didintinas iki 325 Eur dukros D. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei šalių galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2022-11-09).
22. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė.
23. Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei D. Š. dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
25. Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovė prašė priteistiną iš atsakovo išlaikymo sumą padidinti nuo 58 Eur iki 350 Eur, t. y. 292 Eur dydžio suma, o teismas nusprendė minėtą sumą padidinti 267 Eur suma, todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 91 procentas ieškinio reikalavimų. Atitinkamai atmesta 9 procentai reikalavimų. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 65,60 Eur žyminio mokesčio (267 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 91 proc.).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
27. Nustatyta, kad ieškovės išlaidas sudaro 700 Eur advokato pagalbai, teikiant konsultacijas, rengiant ieškinį, ruošiantis posėdžiams ir atstovaujant posėdžiuose, apmokėti. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos pobūdį, procesinių veiksmų skaičių ir trukmę, laikytinos pagrįstomis. Išlaidų dydis atitinka ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
28. Išdėstyto pagrindu, iš atsakovo ieškovei priteistinos 637 Eur bylinėjimosi išlaidos.
29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina minėtų išlaidų dalis – 18,13 Eur (19,92 Eur x 91 proc.) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
30. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2014-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1036-385/2014 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo dukrai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022-11-09) iki dukros pilnametystės, paliekant teismo 2014-04-30 sprendimu nustatytą mokėjimo tvarką, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 637 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 65,60 Eur žyminio mokesčio, 18,13 Eur pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.