Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 27 d. pažyma apie žemės sklypo ir statinių naudojimą ir valdymą Nr. D5-53-(3.9.) nustatyta, kad A. B. nuo 1991 m. iki šiol naudojasi ir valdo pastatą – garažą, pažymėtą plane – (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti 1956 m., kurio nekilnojamo turto registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymoje pažymėta, kad A. B. garažą valdo, naudojasi, prižiūri nuo kolūkio laikų, jame laiko įvairią ūkio techniką ir atsargines technikos dalis, medieną. Esant reikalui atlieka garažo einamą remontą, gerina būklę, prižiūri, kad pastato būklė neblogėtų (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nuosavybės teise pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nevaldo (b. l. 9).

5. 2024 m. sausio 8 d. Nekilnojamo turto registro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti Nr. SPR5-476 (14.5 E) nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl nuosavybės teisės įregistravimo į nekilnojamą daiktą – Garažą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, kadangi minėtas pastatas Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas, taip pat Nekilnojamo turto registro tvarkytojui pateiktas 2023 m. gruodžio 21 d. prašymas nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į Garažą (b. l. 7).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad CK 4.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Nustačius visas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).

9. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog garažas buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

10. Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t. y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į pastatą – garažą, nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje (b. l. 11-22) pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti 1956 m., kurio nekilnojamo turto registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; pareiškėjas garažą įgijo sąžiningai ir iki šiol jį valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad garažas būtų užvaldytas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad garažą įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti garažą, juo naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog pastatas nėra įregistruotas pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011); daiktinės teisės į minėtą pastatą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas pastatą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkas (naudoja, prižiūri, saugo); pareiškėjas pastatą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

11. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ploto garažą, pastatytą 1956 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

12. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ploto garažą, pastatytą 1956 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešajame registre.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.