Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2028-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
e2S-2028-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12177-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
I. A., V. R.
Ieškovas
O. L.
Trečiasis asmuo
notarė J
Civilinė byla Nr. e2S-2028-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12177-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. (Rakauskaitės) ieškinį atsakovams V. R., V. R. ir I. A. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei dalies buto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo, tretieji asmenys notarė J. Š., AB bankas „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė O. L. (Rakauskaitė) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovų 2017-12-08 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutarties dalį bei išreikalauti iš neteisėto svetimo atsakovės I. A. valdymo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.Ieškovė O. L. (Rakauskaitė), teikdama patikslintą ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti reikalauti O. L. su jos šeimos nariais išsikraustyti.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo atsakovei I. A. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, uždraudžiant šia dalimi disponuoti, ją nuomoti, ją įkeisti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims; uždraudė atsakovei I. A. ar jos įgaliotiems asmenims kraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies ieškovę O. L. ir jos artimus šeimos narius. Teismas nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Kaip matyti, prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įgyto ginčo nekilnojamojo turto (buto) areštu - yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė I. A., turėdama galimybę nevaržomai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu visu butu, gali atlikti realius tokio pobūdžio veiksmus, taip apsunkindama teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydama jo įvykdymą neįmanomu, sprendė, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kadangi ginčo dalykas yra ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), prašymas areštuoti visą butą yra perteklinis, peržengiantis ginčo ribas, todėl teismas tenkino prašymą areštuoti butą dalyje, t. y. ½ ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).Teismas, įvertinęs, kad ieškiniu yra siekiama nuginčyti pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ½ dalis buto, priklausiusio ieškovei, buvo perleista atsakovės I. A. nuosavybėn bei taikyti vindikaciją, sprendė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei I. A. iškraustyti ieškovę bei jos šeimą iš buto yra susijęs su status quo padėties išsaugojimu, siekiant apginti savo, kaip buto dalies savininkės, teises ir teisėtus interesus, todėl teismas taip pat tenkino šį ieškovės prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė I. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; netenkinus šio prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nutartį, panaikinant draudimą atsakovei I. A. ar jos įgaliotiems asmenims kraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies ieškovę O. L. ir jos artimus šeimos narius, priimti naujus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei dėl ½ dalies buto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė procesinius dokumentus iš kitos civilinės bylos Nr. e2-11492-433/2018, kurioje sprendžiamas kitos atsakovės V. R. ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės sumokant piniginę kompensaciją. Tad akivaizdu, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas negali būti sprendžiamas, kol galutinai nėra išnagrinėta kita civilinė byla dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes teismui patenkinus atsakovės V. R. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-11492-433/2018, neliks ginčo objekto šioje civilinėje byloje. Teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovės ieškinį, nes ieškovės reikalavimas ne tik negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, bet ir nagrinėjamas nesant galutinio įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11492-433/2018.Atsakovės turtu be jokio pagrindo neatlygintinai naudojasi kiti asmenys, o ji, negalėdama naudotis savo turtu, moka ne tik įmokas pagal kredito sutartį, bet ir iki šiol nuomojasi kitą būstą, tad atsakovė patiria žalą dėl ieškovės veiksmų. Teismas ne tik negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir neturėjo priimti pareikšto ieškinio, nes jis akivaizdžiai nepagrįstas.Ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės siekį perleisti ginčo butą tretiesiems asmenims arba kitokiais būdais jį apsunkinti. Butas įkeistas trečiajam asmeniui – AB „Swedbank“, dėl ko atsakovė neturi galimybių perleisti turtą arba papildomai jį apsunkinti, kas suponuoja, jog nėra jokios grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos.Atsakovė siekė klausimą dėl ieškovės ir jos šeimos narių gyvenimo ginčo bute spręsti taikiai, siūlė ieškovei sudaryti nuomos sutartį. Tačiau, ieškovė į pasiūlymus nereagavo. Šiuo metu ieškovė gyvena atsakovei priklausančiame bute neatlygintinai. Atsakovė siekia kuo greičiau atgauti galimybę naudotis savo turtu, nes kito nekilnojamojo turto nuosavybėje ji neturi. Atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė jau ilgą laiko tarpą turi ženklius įsiskolinimus už komunalines paslaugas.Atsižvelgiant į tai, kad tiek civilinės bylos Nr. e2-11492-433/2018, tiek šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, draudimas kraustyti ieškovę ir jos šeimos narius iš buto yra neproporcingas, nes ieškovė savo veiksmais sukelia tęstinę turtinę žalą atsakovei, kurios atlyginimo galimybės yra ribotos dėl prastos ieškovės finansinės padėties. Atsakovai V. R. ir V. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka.Ieškovė O. L. (Rakauskaitė) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad I. A. tikslas yra kuo greičiau iškeldinti ieškovę su šeima į gatvę. Tokiu būdu būtų pasiekta, kad byla taptų beprasmė. Atsakovė bando įrodinėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių nereikėjo, nes butas ir taip įkeistas. Tai netiesa, kadangi gavus kreditoriaus sutikimą atsakovė galėtų perleisti turtą.Visos sumos, išskyrus už šildymą, sumokėtos. 2018-04-16 buvo kreiptasi į Vilniaus šilumos tinklus, prašant paskaičiuoti, kokiomis dalimis skola išskaidoma, nes tai nėra vien ieškovės prievolė.Nors teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovė atlieka veiksmus, kurie prieštarauja teismo nutarčiai, o būtent 2018-05-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnija išsiuntė raštą ieškovei, kur rašoma „pranešame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijoje gyvenamosios patalpos savininko prašymu sprendžiamas klausimas dėl Jūsų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“.Tretieji asmenys notarė J. Š., AB bankas „Swedbank“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Atsakovė I. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – K. A. gimimo liudijimą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, buto nuomos sutartį, NTR išrašą, pažymą apie teisę į paramą būstui įsigyti, notarės pažymą dėl pinigų pervedimo, kredito mokėjimo grafiką, kvitus už būsto nuomą, UAB „Lazdynų butų ūkis“ mokėjimo už suteiktas paslaugas pranešimą, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018-02-28 sąskaitą, UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo už suteiktas paslaugas pranešimą, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-04-11 sąskaitą. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – reikalavimą iškraustyti, įgaliojimą, NTR išrašą, raštą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, pareiškimą policijai, etc. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl nurodytus naujus įrodymus priima.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesant galutinio įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11492-433/2018, neturėjo pagrindo priimti ieškinį bei laikyti ieškovės reikalavimą tikėtinai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis argumentas yra nepagrįstas ir pažymi, jog, visų pirma, duotuoju momentu yra nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo pagrįstumo klausimas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Antra, manydama, jog ši byla negali būti nagrinėjama iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11492-433/2018, atsakovė turi teisę prašyti teismo šiuo pagrindu sustabdyti nagrinėjamą bylą, tačiau tokio prašymo pirmosios instancijos teismui atsakovė nėra pateikusi. Tuo tarpu dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tuo atveju, jei ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu esantis sprendimas už akių būtų įsiteisėjęs, tai suponuotų, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, tačiau minėtas sprendimas už akių 2018-02-28 yra panaikintas, o civilinė byla Nr. Nr. e2-11492-433/2018 iki šiol neišnagrinėta. Tad ieškinys nagrinėjamoje byla yra tikėtinai pagrįstas – egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įgyto ginčo nekilnojamojo turto (buto) areštu yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu bei stabilumą, status quo išsaugojimą. Ginčo buto įkeitimas savaime nesuponuoja negalimumo disponuoti turtu. Kaip teisingai nurodo ieškovė, gavus kreditoriaus sutikimą ginčo butas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Nors į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė I. A. atliko vienokius ar kitokius tiesioginius veiksmus, kurie apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visuma bei atsakovės pozicija suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja. Tokio procesinį sprendimo pagrįstumą paremia ir tai, kad atsakovė atlieka visus įmanomus veiksmus, jog ieškovė su šeima atlaisvintų butą, įskaitant siekį panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Aukščiau nurodytame kontekste yra prasmingas bei proporcingas ir draudimas kraustyti ieškovę ir jos šeimos narius iš ginčo buto. Kaip nurodo pati atsakovė I. A., ji turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tad jei, atsakovės manymu, tokie nuostoliai jau yra atsiradę ar atsiranda, ji gali ginti savo galimai pažeistas teises CPK 146 straipsnyje numatyta tvarka.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės I. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius