Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai, atsakovės advokatei Ingai Balynienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei I. S. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl servituto nustatymo pagrindo

10. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Nuosavybės teisė gali būti varžoma tik įstatymu ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis).

11. Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas nuosavybės teisės ribojimas tarnaujančio daikto savininko atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009)

12. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia (išreiškė valią) nustatyti servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiame daikte), dėl galimybės naudotis šiame sklype esančiais pastatais (viešpataujančiais daiktais).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 10-38).

15. Iš šalių paaiškinimų, kitų įrodymų nustatyta, kad minėtame žemės sklype taip pat yra kluonas (malkinė). Nors šalys neginčijo aplinkybės, kad kluonas (malkinė) egzistuoja (tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai, daiktiniai įrodymai), tačiau kilo šalių ginčas, ar ieškovė turi teisę naudotis šiuo pastatu kaip savininkė ir išreikšti valią dėl servituto nustatymo. Taigi kilo šalių ginčas, ar kluonas (malkinė) priklauso ieškovei nuosavybės teise.

16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kluonas (malkinė) nėra įregistruotas, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, nėra nustatyta nei ieškovės, nei atsakovės, nei kitų asmenų nuosavybė. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl siekdamas įregistruoti jau sukurtus (pastatytus) daiktus asmuo turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir tik teismui nustačius, kad statiniai yra pastatyti teisėtai, įgyti teisėtai, tai tokio teismo sprendimo pagrindu galėtų būti įregistruotas daiktinių teisių atsiradimas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad kluonas (malkinė) yra neregistruotinas statinys, todėl pareigos išviešinti nuosavybės teises į šį statinį nėra. Teismas pažymi, kad nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą statiniai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre. Jeigu statinys yra nekilnojamojo daikto priklausinys, tai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašomi į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą (NTRĮ 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, nesutiktina su ieškovės argumentu, kad kluonas (malkinė) yra neregistruotinas statinys.

19. Teismas pažymi, kad prieš trečiuosius asmenis (taigi ir prieš atsakovę) savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai (NTRĮ 13 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, jei, jos teigimu, ji turi nuosavybės teisę į kluoną (malkinę) turėjo ją išviešinti nekilnojamojo turto registre, kad galėtų siekti servituto į žemės sklypą dėl kluono (malkinės) naudojimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nuosavybės teisės į kluoną (malkinę) nenustatytos, administracinis aktas ar teismo sprendimas, kuriais būtų pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į kluoną (malkinę), nepateiktas. Be to, kaip minėta šis nuosavybės faktas turi būti išviešintas viešajame registre.

21. Pažymėtina, jog senų statinių, pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., registravimo tvarką nustato įstatymai ir nutarimai (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, aktuali redakcija nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl kluono (statinio) valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą, juolab, kai tokio reikalavimo šios bylos ieškinyje nepareikšta (CPK 12, 135 straipsnis).

22. Nors nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, ar ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso kluonas (malkinė), dėl kurio būtų pagrindas ieškovei nustatyti servitutą, tačiau, kai minėta, kluonas (malkinė) nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė, jei manė esanti kluono (malkinės) savininkė, dėl jų įteisinimo turėjo inicijuoti viešojo administravimo procedūras, ir tik tuo atveju, jei institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl statinio įregistravimo priimtų ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė galėtų skųsti tokį institucijos sprendimą administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė administracinių procedūrų neinicijavo, kluonas (malkinė), kaip ieškovei priklausantis nuosavybės teise statinys, neįregistruotas, o kiti byloje įrodymai nepatvirtina, kad kluonas (malkinė) ieškovei priklauso asmenine nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

23. Nekonstatavus, kad kluonas (malkinė) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji daug metų naudojosi kluonu (malkine), pastatytu atsakovės žemės sklype, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype dėl malkinės naudojimo.

Dėl servitutų nustatymo sąlygų teismo sprendimu

24. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų egzistavimą.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė ketina apriboti ieškovės galimybę patekti į namus, aptverti visą valdomo sklypo dalį tvora bei uždaryti kelią, vedantį į gyvenamo namo kiemą. Atsakovė nurodė niekada nedraudusi ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi ieškovei priklausantys pastatai ir kiemas, pažymėjo, kad niekada negrasino ieškovei tuo, kad apribos ieškovės galimybę patekti į jai priklausančius pastatus ir namą, aptveriant žemės sklypą tvora bei uždarant kelią į gyvenamojo namo kiemą. Tačiau, atsakovės nuomone, ieškovės interesus geriausiai atitiktų žemės sklypo dalies išpirkimas iš atsakovės bei naudojimosi tvarkos daiktu nustatymas.

27. Antrąją sąlygą – servituto būtinumą – pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad ieškovė neturi kito būdo patekti prie jam priklausančių statinių, kaip tik per atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto apimties.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).

30. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovei priklausantys pastatai (viešpataujantis daiktai) yra šie: gyvenamasis namas, lauko virtuvė ir ūkinis pastatas. Iš Nekilnojamojo registro išrašo, kitų rašytinių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas yra 57,64 kv. m bendro ploto (užstatytas plotas - 75,69 kv. m), lauko virtuvė 21,01 kv. m ploto, ūkinis pastatas 19,64 kv. m ploto.

31. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė reikalauja nustatyti 2 345 kv. m dydžio servitutą. Pagal atsakovės siūlomą servitutų nustatymo planą siūlomas 9,72 a (972 kv. m) ploto servitutas. Taigi atsakovė iš esmės siūlo nustatyti 2 kartus mažesnės apimties servitutą.

33. Ieškovė savo reikalavimą nustatyti 2 345 kv. m grindžia poreikiu naudotis neįregistruotu kluonu (malkine) malkų laikymui, nors byloje nėra įrodyta, kad ji priklauso ieškovei nuosavybės teise, o pati malkinė yra avarinės (šią aplinkybę pripažįsta abi šalys) būklės.

34. Pabrėžtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, lauko virtuvė bei ūkinis pastatas, kurio rekonstrukciją šiuo metu atlieka ieškovė. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė savo reikmėms ir daiktų sandėliavimui, taip pat ir malkų laikymui, turi vietos.

35. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės statiniai yra tik 116,34 kv. m dydžio, o žemės sklypas ieškovei asmeninės teise nepriklauso. Nors ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame yra nurodytas 2556 kv. m teritorijos užstatymas, tačiau ieškovė neturi pagrindo turėti teisėtų lūkesčių atsakovės žemės sklypą (užstatytą ar ne) naudoti savo reikmėms. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise ginčo sklype valdo tris statinius, nepaisant nekilnojamojo turto įgijimo pagrindų, dovanojimo ir paveldėjimo aplinkybių.

36. Teismo įsitikinimu, nustačius tokio dydžio servitutą, kokio prašo ieškovė, būtų pažeistos atsakovės, kaip savininkės, teisės naudoti savo žemės sklypą pagal jos pačios poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Teismo vertinimu, 2 345 kv. m dydžio servitutas (20 kartų didesnis nei patys statiniai) nėra objektyviai būtinas ieškovės statiniams naudoti pagal jų paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo.

37. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas alternatyvus žemės sklypo planas, pagal kurį indeksu S pažymėtoje 972 kv. m. sklypo dalyje būtų suteikta teisė ieškovei priklausančių pastatų (gyvenamojo namo, lauko virtuvės, ūkinio pastato) valdytojams, savininkams prieiti bei privažiuoti prie statinių, juos eksploatuoti, yra labiau šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis ir savo paskirtį (tarnauti pagrindiniam daiktui – ieškovei priklausantiems pastatams) atitinkantis planas nei ieškovės siūlomas.

38. Remiantis minėtu planu, bendras servituto plotas sudarys 972 kv. m. Iš plano matyti, kad suformuotas privažiavimas į kiemą, užtikrintos teisės prieiti prie pastatų, naudotis kiemu. Paminėtina ir tai, kad nėra pagrindo nustatyti didesnį servitutą nei siūlo atsakovė, siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos ar kitų reikalavimus. Privažiavimo teisė ar priėjimas prie pastatų kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi būti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojantis atsakovės nuosavybės teisę.

39. Paminėtina ir tai, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės siūlomo nustatyti servituto, kuris yra daugiau nei 9 arai, pakanka priėjimui (privažiavimui) prie ieškovei priklausančių pastatų bei tinkamai jų eksploatacijai. Taigi atsakovės pasiūlytas servituto mažiau pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovės) teises ir užtikrina viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovės) teises.

40. Be to, atsakovės pateiktas planas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nepažeidžia nei atsakovės, nei ieškovės teisių, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams (CK 4.122, 4.124, straipsniai). Tuo tarpu ieškinio tenkinimas pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą reikštų ieškovės patogumą, bet ne būtinybę naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu – žeme, t. y. pažeistų atsakovės teisę į minimalius suvaržymus, nuosavybės teisės neliečiamumą, prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintinas, tačiau ne pagal ieškovės, o pagal atsakovės siūlomą 2023 m. kovo 2 d. matininko R. Ž. (individualios veiklos paž. Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą servituto nustatymo planą.

Dėl kompensacijos dydžio

42. Servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas – CK 4.129 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 32 punktas).

44. Kasacinis teismas taip pat yra išskyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sąrašą: pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktą).

45. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

46. Nagrinėjamu atveju žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas 972 kv. m ploto neterminuotas servitutas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas yra 2,7011 ha ploto, žemės ūkio paskirties. Vidutinės rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2023 m. sausio 27 d., buvo 11 300 Eur.

47. Iš byloje esančio Vilniaus rajono teritorijos bendrojo plano matyti, kad vietovė, kurioje yra atsakovės žemės sklypas, patenka į G2 zoną (vystomasis kvartalas). Šiame plane nurodyta, kad ši vietovė „turi dideles galimybes plėstis ir vystytis, iki 10 ar 30 proc. kaimo teritorijos, sutinkamai su zonos tipu, kurioje ji randasi“ (t. 1, b. l. 100). Greta žemės sklypo yra dujotiekis, elektra.

48. Nustatant priteistiną kompensacijos dydį ieškovė siūlo remtis viešojo registro duomenimis, o atsakovė siūlo remtis byloje pateiktais įrodymais remiantis namų valdos paskirties žemės sklypų pardavimo skelbimuose nurodytomis kainomis.

49. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nepateikė individualaus nekilnojamojo turto vertinimo. Taigi, teismas nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tai, kad servitutas atsakovės žemės sklype nustatytas ieškovės naudai neterminuotai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nustatomas servitutas yra visgi žemės ūkio, o ne namų valdos, paskirties sklype. Pažymėtina, kad apie žemės sklypo keičiamą paskirtį duomenų nėra, nors ir yra byloje duomenų apie vietovės, kurioje yra žemės sklypą, vystymąsi. Taigi atsakovė dėl ieškovės naudojimosi servitutu iš esmės nepatirs nuolatinių subjektyvaus pobūdžio nepatogumų, trukdymų ir nepraras teisės į gyvenimo privatumą.

50. Nors atsakovė nurodė, kad ji turės mokėti žemės mokestį, o ieškovė – ne, tačiau pastatai (viešpataujantys daiktai) žemės sklype egzistavo dar iki atsakovei įgyjant žemės sklypą dovanojimo ir mainų būdu. Taigi atsakovė, dar įgydama žemės sklypą, žinojo, kad jos galimybės naudoti visą žemės sklypo plotą yra apribotos. Atsakovei, žinojusiai apie pastatytus pastatus ir jų savininkę, mokėtini mokesčiai taip pat nesudarė pagrindo neįgyti nuosavybės teise ginčo sklypo. Tačiau teismas taip pat įvertina ir aplinkybes, kad valdyti, naudoti ir disponuoti servitutu užimtą plotą savo nuožiūra atsakovė neturės galimybės, kadangi šia žemės sklypo dalimi naudosis ieškovė (ar kiti viešpataujančių pastatų valdytojai).

51. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieškovės pateiktas kompensacijos už nustatytą servitutą paskaičiavimo būdas, atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą masiniu būdu, nėra ydingas bei iš esmės atitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 9 punktą. Taigi iš ieškovės atsakovei priteistina 406,63 Eur (0,0972×4183,48×1) kompensacija už nustatytą servitutą.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo, tačiau jį nustatant pagal atsakovės siūlomą planą bei nustatant 406,63 Eur kompensaciją už servitutą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

54. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

55. Pažymėtina, kad abi šalys pateikė servituto nustatymo planus. Pastebėtina, kad siekiant nustatyti servitutą planas turėtų būti rengiamas ir nesikreipiant į teismą dėl ginčo sprendimo. Kadangi žemės sklypas (tarnaujantis daiktas) atsakovei, o ieškovei pastatai (viešpataujantys daiktai), tai servituto plano išlaidos turėtų atitekti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad teismas rėmėsi atsakovės parengtu planu, ieškovės išlaidos už plano parengimą neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovei priteistinos 160 Eur išlaidos už servituto plano parengimą.

56. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo 102 Eur žyminio mokesčio ir 1700 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje turėjo 2 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas

57. Pažymėtina, kad atsakovė sutiko su servituto nustatymu, tačiau nesutiko su servituto dydžiu bei priteistinos kompensacijos apskaičiavimo metodika. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, tačiau jį nustačius pagal atsakovės siūlomą planą bei taikius ieškovės nurodytą kompensacijos apskaičiavimo metodiką, konstatuotina, kad šalių žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos atlygintinos lygiomis dalimis.

58. Teismas, atlygindamas lygiomis dalimis šalių išlaidas, be kita ko, vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo servituto nustatymo bylose, pagal kurią turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 901 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 160 Eur išlaidų už servituto plano parengimą bei 1300 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 559 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Dėl užstato grąžinimo

61. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 50 Eur dydžio avansą už liudytojos E. L. apklausą. Teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. įpareigojo liudytoją pateikti sąskaitą, į kurią liudytojui atliktinas pinigų pavedimas. Tačiau sąskaita nebuvo pateikta. Taigi ieškovei grąžintinas 50 Eur sumokėtas avansas. Sprendimo dalis dėl avanso grąžinimo vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti neterminuotą 9,72 a dydžio servitutą pagal 2023 m. kovo 2 d. matininko R. Ž. parengtą servituto nustatymo planą, indeksu S pažymėtoje 972 kv. m sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18), suteikiantį teisę pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams prieiti bei privažiuoti prie statinių, juos eksploatuoti.

Atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės Z. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 406,63 Eur (keturių šimtų šešių eurų 63 ct) kompensaciją už neterminuoto servituto nustatymą, 559 (penkis šimtus penkiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Valstybės naudai iš ieškovės Z. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės naudai iš atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalimis išaiškinti, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti teismo depozitinėje sąskaitoje esančius ir ieškovės Z. D. advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenko 2023 m. gegužės 31 d. sumokėtus 50 (penkiasdešimt) Eur.

Sprendimo dalį dėl pinigų grąžinimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.