Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2019-12-18 teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo paskirtas į žodinį procesą, kuris turėjo vykti 2020-01-13, 10 val.

6. Atsakovė į 2020-01-13, 10 val. suplanuotą teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą ji buvo informuota tinkamai.

7. Atsakovei neatvykus į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovės D. R. 2012-11-23 buvo sudaryta Vartojimo Kredito sutartis Nr. 12-061574-GV (toliau sutartis), pagal kurią bankas atsakovei suteikė 1004.74Eur (3469,16Lt) sumos kredito limitą, nustatė 21,5 procentų sutartinę metinę palūkanų normą, 0,05 procentų dydžio delspinigius per dieną, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti bankui kas mėnesį, mokėdama sutartyje numatytą mėnesinį mokėjimą, kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei nereaguojant į banko pretenzijas sutartis nuo 2013-05-27 vienašališkai nutraukta.

9. 2012-12-06 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79 ir 2013-05-27 bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 5 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į savo skolininkus, tarp jų į atsakovę D. R., ieškovei UAB „Gelvora“. Perleista 1129,73 Eur pagrindinės skolos suma, 57,72 Eur palūkanos, 5,53 Eur delspinigiai, 6,60 Eur palūkanų. Taip pat perleista teisė taikyti 21,5 procentų metinę palūkanų normą bei 0,05 procentų delspinigių normą už delsimą atsiskaityti. Ieškovė 2013-06-07 rašytiniu pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą ir pareikalavo padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir skolos nepadengė. Ieškovė už laikotarpį nuo 2013-05-27 iki 2019-12-02 paskaičiavo 1509,43 Eur palūkanų, taikant 21,5 procentų metinę palūkanų normą bei už tą laikotarpį paskaičiavo 100,24 Eur delspinigius, taikant 0,05 procentų delspinigių normą., 140,11 Eur palūkanų dalspinigių.

10. Tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovės D. R. sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pradinė kreditorė atsakovei savo pareigą vykdė tinkamai – suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, kredito negrąžino sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, todėl laikoma, kad atsakovė savo prievolę pažeidė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Ieškovės reikalavimas dėl 1004,75 Eur skolos ir 140,11 Eur palūkanų delspinigių priteisimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.

11. Taip pat pažymėtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015).

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

13. Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo, su kuriuo iš esmės nesutinka atsakovė, yra kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms (CK 6.881 straipsnio 2 dalis).

14. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. AB „Swedbank“ ir atsakovės D. R. 2012m. lapkričio 23 d. sudarytos Vartojimo Kredito sutartis Nr. 12-061574-GV sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą bankui grąžinti per kredito grąžinimo terminą kas mėnesį mokėdama sutartyje numatyto dydžio kredito įmoką bei palūkanas, kredito grąžinimo įmokos mokamos tol, kol bus grąžintas visas banko kredito gavėjui suteiktas kreditas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis nuo 2013 m. gegužės 27 d. buvo vienašališkai nutraukta.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

16. Nagrinėjamu atveju AB „Swedbank“ ir atsakovės D. R. 2012m. lapkričio 23 d. sudarytoje Vartojimo Kredito sutartyje Nr. 12-061574-GV, nustatyta 21,5 procentų metinė palūkanų norma. Sutarties 5,1 punkte nustatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki tos dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą. Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, atsakovės pareiga mokėti ieškovei pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo.

17. Vertinant ir taikant formuojamą teismų praktiką (žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-796/2020) teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esanti reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę atsakovės skolą, bet ir teisę reikalauti kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo apskaičiuotų mokėjimo palūkanų priteisimo, bet ir po šios sutarties sudarymo apskaičiuotų palūkanų (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

18. Antra, teismų praktikoje pažymima, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas, pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties sąlygų dėl mokėjimo palūkanų dydžio ar jų skaičiavimo termino pakeitimo (CK 6.223, 6.228 straipsniai).

19. Trečia, atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisinis statusas savaime nelemia poreikio mažinti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra grąžinusi tik nežymią dalį kredito sumos, įsipareigojimai nėra vykdomi jau ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2012 metų. Be to, sudarydama kredito sutartį atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, jai turėjo ir galėjo būti žinomos neigiamos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas šiuo atveju pažeistų atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus interesus.

20. Ketvirta, CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio senaties taikyti neprašė, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo mažinti palūkanų dydžio net pagal ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

21. Apibendrindama nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta CK numatytų pagrindų sumažinti ieškovės reikalaujamą mokėjimo palūkanų dydį.

22. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1004,75 Eur (tūkstantį keturis eurus 75 ct) skolos, 1509,43 Eur (tūkstantį penkis šimtus devynis eurus 43 ct) palūkanų, 100,24 Eur (šimtą eurų 24 ct) delspinigių, 140,11 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų 11 ct) palūkanų delspinigių, 21,5 (dvidešimt vieną su puse) procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos 1004,75 Eur, skaičiuojant nuo 2019-12-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2760,86 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų ir 86 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai.

UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, grąžinti 5 Eur (penkis eurus) permokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.