- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2A-33-796/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.29.2Kreditavimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti iš atsakovės 285 Eur skolos, 477,30 Eur palūkanų, 52,38 Eur delspinigių, 5,71 Eur palūkanų delspinigius, 24 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (285 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 18 Eur žyminis mokestis.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovė 2010 m. vasario 24 d. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti gautą kreditą, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje nurodytas sumas. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, AB „Swedbank“ sutartį vienašališkai nutraukė. 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-10 ir 2013 m. balandžio 25 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į savo skolininkus, iš jų ir į atsakovę D. G. Ieškovės teigimu, ieškinio parengimo dieną atsakovė buvo skolinga ieškovei 285 Eur skolos, 477,30 Eur sutartinių palūkanų, 52,38 Eur delspinigių, 5,71 Eur palūkanų delspinigius, iš viso 820,39 Eur.
3. Atsakovė D. G. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 285 Eur skolos, 342 Eur palūkanų, 25,65 Eur delspinigių, 5,71 Eur palūkanų delspinigių, 24 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (285 Eur), skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 658,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovės D. G. 2010 m. vasario 24 d. buvo sudaryta kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. 10-009799-RK, pagal kurią bankas suteikė atsakovei 289,62 Eur (1 000 Lt) sumos kredito limitą, nustatė 24 procentų metinę palūkanų normą, 0,10 procentų dydžio delspinigius per dieną už pavėluotą įmokų mokėjimą, 4 mėnesių kredito grąžinimo terminą, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti bankui kas mėnesį mokėdama sutartyje numatytą mėnesinį mokėjimą kiekvieno mėnesio 26 dieną, t. y. 72,41 Eur (250 Lt), taip pat mokėti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nuo 2013 m. balandžio 17 d. vienašališkai nutraukta. Negrąžintas kredito likutis sudaro 285 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-10 ir 2013 m. balandžio 25 d. bylų priėmimo– perdavimo aktu Nr. 3 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į savo skolininkus, iš jų į atsakovę D. G. Perleista reikalavimo teisė į 285 Eur pagrindinės skolos sumą, 57,72 Eur palūkanas, 1,08 Eur delspinigius, 5,71 Eur palūkanų delspinigius. Taip pat perleista teisė taikyti 24 procentų metinę palūkanų normą bei 0,05 procentų delspinigių normą už delsimą atsiskaityti. Ieškovė 2013 m. gegužės 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą ir pareikalavo padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir skolos nepadengė. Ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d. apskaičiavo atsakovei 419,58 palūkanų, taikant 24 procentų metinę palūkanų normą, bei už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. birželio 12 d. apskaičiavo 51,30 Eur delspinigių, taikant 0,10 procentų delspinigių normą.
6. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl 285 Eur skolos ir 5,71 Eur palūkanų delspinigių priteisimo yra teisėti ir pagrįsti.
7. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą priteisti 477,30 Eur palūkanų, teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimo teisę į 57,72 Eur dydžio palūkanas perėmė iš pradinės kreditorės, šios palūkanos buvo apskaičiuotos už 273 pradelstas atsiskaityti dienas, taikant 24 procentų metinę palūkanų normą. Perėmusi reikalavimo teisę, ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d., t. y. už 2 239 dienas, papildomai apskaičiavo 419,58 Eur palūkanų, taikant 24 procentų metinę palūkanų normą. Teismas pažymėjo, kad netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta, apskaičiuotos palūkanos daugiau nei pusantro karto viršija pagrindinę skolos sumą, duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės pavėluoto atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, byloje nėra. Teismo vertinimu, prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminus dėl palūkanų išieškojimo, ieškovės prašomos priteisti palūkanos buvo sumažintos iki 342 Eur. Kita ieškovės reikalavimo dalis dėl 135,30 Eur palūkanų priteisimo buvo atmesta.
8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009799-RK prašo priteisti iš atsakovės 52,38 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,10 procentų delspinigių normą. Teismas atsižvelgė į tai, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į 0,05 procentų dydžio delspinigių normą, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jam perleista reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažinti iki 25,65 Eur, kitą reikalavimo dalį dėl 26,73 Eur delspinigių priteisimo atmesti.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti sutartines palūkanas pagal 2010 m. vasario 24 d. kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties Nr. 10-009799-RK sąlygas, t. y. 24 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (285 Eur) nuo 2019 m. birželio 27 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki kredito grąžinimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 135,30 Eur palūkanų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovės 135,30 Eur palūkanų, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dalies dėl 135,30 Eur palūkanų priteisimo. Apeliantės teigimu, pradinės kreditorės AB „Swedbank“ su atsakove sudarytoje kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartyje buvo susitarta dėl mokėjimo funkciją atliekančių 24 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjos negrąžintos kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nepagrįstai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertino kaip atliekančias kompensacinę funkciją ir nepagrįstai sumažino jų dydį, nesant įstatyme įtvirtinto teisinio pagrindo.
10.2. Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės apskaičiuotos pelno palūkanos buvo sumažintos kaip neprotingai didelės, o nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo buvo priteistos sutartyje nustatyto dydžio palūkanos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta ieškovės reikalavimo dalis dėl 135,30 Eur palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė D. G. 2010 m. vasario 24 d. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009799-RK, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovei 289,62 Eur (1 000 Lt) kredito limitą, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis nuo 2013 m. balandžio 17 d. vienašališkai nutraukta. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-10 ir 2013 m. balandžio 25 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovės D. G. skolinius įsipareigojimus, t. y. 285 Eur negrąžinta kredito suma, 57,72 Eur palūkanos, 1,08 Eur delspinigiai, 5,71 Eur palūkanų delspinigiai. Ieškovei taip pat perleista teisė taikyti atsakovei 24 procentų metinę palūkanų normą bei 0,05 procentų delspinigių normą. Ieškovė 2013 m. gegužės 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo atsakovės padengti susidariusį įsiskolinimą, sumokėti palūkanas ir delspinigius, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir dėl to nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dalies dėl 135,30 Eur palūkanų priteisimo. Apeliantės teigimu, pradinės kreditorės AB „Swedbank“ su atsakove sudarytoje kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartyje buvo susitarta dėl mokėjimo funkciją atliekančių 24 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjos negrąžintos kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija sutinka su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
17. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).
19. Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo yra kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms (CK 6.881 straipsnio 2 dalis).
20. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. AB „Swedbank“ ir atsakovės D. G. 2010 m. vasario 24 d. sudarytos kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties 12.1 punkte atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą bankui grąžinti per kredito grąžinimo terminą kas mėnesį mokėdama sutartyje numatyto dydžio kredito įmoką, kredito grąžinimo įmokos mokamos tol, kol bus grąžintas visas banko kredito gavėjui suteiktas kreditas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis nuo 2013 m. balandžio 17 d. buvo vienašališkai nutraukta.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
22. Nagrinėjamu atveju AB „Swedbank“ ir atsakovės D. G. 2010 m. vasario 24 d. sudarytoje kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartyje Nr. 10-009799-RK nustatyta 24 procentų metinė palūkanų norma. Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki tos dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą (b. l. 19). Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, atsakovės pareiga mokėti ieškovei pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo.
23. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 477,30 Eur palūkanų. Iš byloje esančio palūkanų apskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė reikalavimo teisę į 57,72 Eur dydžio palūkanas perėmė iš pradinės kreditorės AB „Swedbank“, taip pat papildomai apskaičiavo 419,58 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d., taikant 24 procentų metinę palūkanų normą (b. l. 30).
24. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgė į tai, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta, apskaičiuotos palūkanos daugiau nei pusantro karto viršija pagrindinę skolos sumą, todėl nusprendė, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir, įvertinęs ieškinio senaties terminą dėl palūkanų išieškojimo, sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
25. Visų pirma, byloje esanti 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 13-20-10 patvirtina, kad ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę atsakovės skolą, bet ir teisę reikalauti kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo apskaičiuotų mokėjimo palūkanų priteisimo, bet ir po šios sutarties sudarymo apskaičiuotų palūkanų (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).
26. Antra, teismų praktikoje pažymima, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas, pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties sąlygų dėl mokėjimo palūkanų dydžio ar jų skaičiavimo termino pakeitimo (CK 6.223, 6.228 straipsniai).
27. Trečia, atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisinis statusas savaime nelemia poreikio mažinti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra grąžinusi tik nežymią dalį kredito sumos, įsipareigojimai nėra vykdomi jau ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2013 metų. Be to, sudarydama kredito sutartį atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, jai turėjo ir galėjo būti žinomos neigiamos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas šiuo atveju pažeistų atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus interesus.
28. Ketvirta, CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio senaties taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo mažinti palūkanų dydžio pagal ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
29. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta CK numatytų pagrindų sumažinti ieškovės reikalaujamą mokėjimo palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir ieškovei iš atsakovės priteista palūkanų suma nuo 342 Eur padidintina iki 477,30 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, priteisiant iš atsakovės visą palūkanų sumą – 477,30 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 33). Įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio suma sudarė 820,39 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma sudaro 793,66 Eur, todėl darytina išvada, jog yra patenkinta 96,74 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma nuo 14 Eur padidintina iki 17 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 45, CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą už akių pakeisti, padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės D. G. priteistų palūkanų sumą nuo 342 Eur iki 477,30 Eur, taip pat padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės D. G. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 14 Eur iki 17 Eur.
Kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės D. G. 15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.