Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-800-541/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
1-800-541/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-36169-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
K. P.
Advokatai
Danutė Kisinienė, Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-800-541/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-36169-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajai K. P., jos atstovei advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ji, 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 30 min., būdama viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme – įžūliu elgesiu, nepaisydama visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodama kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, pašalinių asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš K. P.: paėmė už kairės rankos ir jėga pasodino ant parduotuvės rampos laiptelių, suėmė abiem rankom už galvos ir savo kojos keliu ne mažiau kaip 10 kartų smūgiavo K. P. į galvos ir veido sritis. Tęsdama nusikalstamą veiką, E. K. paleido K. P. galvą ir kumščiu sudavė K. P. ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį ir kitas kūno vietas bei ranka suėmusi K. P. už plaukų juos tempė didele jėga, klausdama ar ji bendraus su jos vyru. Dėl tokių E. K. veiksmų K. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis kaktoje, žastuose, krūtinės ląstoje, kairėje plaštakoje bei buvo pažeista viešoji tvarka, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su sūnumi gulėjo ligoninėje, grįžusi namo nerado keletos higienos priemonių, pastebėjo plaukų šepetyje. Klausė vyro, kas čia buvo. Sužinojo, kad čia buvo D. P. sesuo, kuri su jos vyru vartojo narkotikus. Pradėjo aiškintis, kas ta D. P. sesuo. Tada K. P. parašė, kad neieškotų jos per kitus ir pasiūlė susitikiti pasiaiškinti. Į susitikimą 2022 m. rugsėjo 19 d. atvažiavo su liudytojomis, nežino kur pokalbio su K. P. jos stovėjo, jos liko prie (duomenys neskelbtini), o pati su K. P. nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Susitikus pasakė K. P., jog su V. K. yra šeima, turi bendrą sūnų ir bando išsaugoti šeimą, bandė išsiaiškinti kiek laiko jie kartu. Tuo metu abi stovėjo prie laiptų. Tada K. P. susinervino ir griebė jai už plaukų, tada gindamasi pati griebė K. P. už plaukų. Dėl to, kad K. P. griebė jai už plaukų, jai ant riešo liko žymės, gal į sieną buvo atsitrenkusi, buvo išrauti plaukai, vėliau slinko plaukai.Tada atlėkė K. R. ir jas išskyrė. Mano, kad K. P. tai padarė iš keršto, kadangi jos tėtis kažkada gyveno su K. P. mama, su kuria negražiai elgėsi. K. P. nemušė. Pati nuknetėjo dėl jos elgesio. Su nukentėjusia del pareiškimo atsimėmo nebendravo. Pati į policiją nesikreipė, nes sūnus gulėjo ligoninėje, tuo metu gyvenime buvo daug įvykių. K. P. atsistojo, neprisimena kada ji atsistojo, jos stovėdamos tampėsi ant plaukų, nežino, kada ji sėdėjo ant laiptų. Ne viską pamena, kas vyko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nedirbo apie mėnesį laiko, registruota Užimtumo tarnyboje, viena augina vaiką, neturi regestruoto nekilnojamo turto, pajamos 500 Eur socialinė išmoka, kitų pajamų neturi. Nebandė su nukentėjusia ieškoti ryšio, baisu su ja bendrauti. Kiek girdėjo iš mokyklos, ji sulaukdavo replikų, turejo negerą reputaciją, kad vartoja narkotikus, bendrauja su vyresniais vaikinais. Buvęs sutuoktinis vartojo narkotikus.

Nukentėjusioji K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio kaltinamosios nepažinojo. 2022 m. rugsėjo 19 d. jai parašė K. R. sms į messenger, jai atrašė kad su V. K. nebendrauja. Tada parašė pusbrolis, kad per jį E. R. jos ieško. Parašė jai, kodėl jos ieško, pasiūlė susitikti ir pasikalbėti. Sutarė tą pačią dieną susitikti 17:30 val. už (duomenys neskelbtini). Nuėjusi ten, laukė E. K.. Netrukus atvyko E. K., K. S., K. R. ir I. B.. E. K. išlipo iš mašinos ir paklausė, ar bendrauja su jos vyru. Ji pasakė, kad jo nepažįsta ir nebendrauja. Tada E. K. paėmė ją už rankos, nusivedė ant laiptukų, pasodino ir pradėjo daužyti. Tiksliai kiek smūgių sudavė, nepamena, buvo daug smūgių į galvą, pečių sritį, pamena, kad su rankomis mušė per galvą, tada iš kelio į veidą, paskui paėmė už plaukų, klausė, ar bendraus su jos vyru, atsakė, kad ne, tada vėl mušė. Tada iš tolo pradėjo rėkti K. R. ir E. K. atsitraukė. E. K. bandė pasakyti, kad su jos vyru nebendrauja ir nieko bendro su juo neturi. Nespėjo gintis, net sureguoti. Kitos merginos stovėjo prie mašinos, gal 5-6 metrų atstumu. Tada dar vakare rašė ir klausė ar su juo bendrauja, atrašė, kad nebendrauja. Tada E. K. sesuo L. L. rašė, kodėl su E. K. vyru bendrauja. A. R. siuntė jos mamai balso pranešimus. Dėl civilinio ieškinio – pirmą kartą tokį smurtą patyrė. Buvo daug mėlynių, guzų ant kaktos, atsirado ant delnų mėlynių, ant veido buvo žymės, nėjo į mokyklą gal savaitę, buvo gėda. Po įvykio buvo pas šeimos gydytoją, pas psichiatrą, kreipėsi į krizių centrą, ten vaistus išrašė, gal pusę metų vartojo. Tas įvykis turėjo psichologinį poveikį. Pirmą kartą toks pažeminimas, šaipymasis. Jautėsi blogai, kol išsikrautė į kitą miestą, baisu buvo prasilenkti mieste, buvo įtampa, bijojo, kad nieko nepadarytų. Mokykloje ne visi žinojo apie įvykį, stebėjusios mergaitės juokdavosi, užkabindavo, buvo daromas sapaudimas mokykloje. Kai kreipėsi į policija, E. K. rašė jos pusbroliui, kad atsiimtų pareikškimą. Dėl civilinio ieškinio dydžio palieka teismo nuožiūra spręsti. Nepažinojo E. K. ir jos vyro, nežinojo adreso, kur jie gyvena. Po įvykio E. K. rašė, kad ji (nukentėjusioji) vis dar su juo bendrauja, pavogė jos daiktus, rašys pareiškimą, narkomane vadino po įvykio, skambino, bet ji nekėlė ragelio.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su E. K. nėra pažįstamos, ji yra jos draugės sesuo, nukentetėjusioji – buvo klasiokė, bet jos nebendravo. 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo su draugėmis K. R. ir I. B. lauke, nepamena tikslaus laiko, link vakaro. K. R. sesė parašė, kad reikia pavežti, nepamena, ką dar sakė. Pavežė ją, vairavo K. R., ji paėmė savo sesę, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Pamatė ten K. P.. E. K. nuėjo pasikalbėti su K. P.. Stovėjo (K. S.) nusisukusi, gal apie 10 metrų atstumu nuo jų. Kažkas surėkė, K. R. nubėgo ir išsiskyrė jas. Nematė, kaip jos mušėsi. Tada K. R. pasiėmė E. K. ir pasakė važiuojam. Iš jos parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad yra K. R. draugė ir klasiokė. K. R. yra E. K. sesuo. 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 17 - 18 val. su K. R. ir I. B. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, naujojo baseino automobilių stovėjimo aikštelėje. Visos sėdėjo K. R. automobilyje. I. B. už jas yra jaunesnė, mokosi (duomenys neskelbtini) toje pačioje gimnazijoje. Kažkuriuo metu K. R. kažkas paskambino, po pokalbio K. R. pasakė, kad reiks E. K., jos seserį, pavežti. Suprato, kad jai skambino E. K.. Sėdėjo priekyje, šalia K. R., bet po šio skambučio persėdo į automobilio galą šalia I. B.. Nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, E. K. jau buvo ant šaligatvio, įsėdo į K. R. vairuojamą automobilį. Tada K. R. paklausė, kur ją vežti, E. K. pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini). Visos nuvažiavo link tilto, paskui (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko pro grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo. E. K. sakė, kad jai reikia susitikti su žmogum. K. R. sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ užnugario, tiesiai priešais (duomenys neskelbtini) užnugario rampą, maždaug 6 metrai iki jos. Netoli praėjimo tarp (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pastato, maždaug ties šiukšlių konteineriais stovėjo K. P. ir kalbėjo telefonu. Ji buvo su kapišonu, iš pradžių nepažino. E. K. iš K. R. automobilio išlipo ir nuėjo tiesiai prie K. P.. Jos irgi išlipo. Sustojo ties K. R. automobilio kairiuoju šonu, ties kapotu. Kokią minutę E. K. su K. P. kalbėjosi prie tų konteinerių, kalbėjosi normaliai, nešūkaudamos. Ką kalbėjo, nesigirdėjo. Po to abi pradėjo eiti link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pastato užnugaryje esančios rampos su metaliniais laiptukais, jos ėjo arti viena šalia kitos. Ar E. K. laikė K. P. už rankos, nematė. Pati stovėjo nugara į minėtus laiptukus, nematė, kas toliau vyko. I. B. ir K. R. stovėjo atsisukusios į ją (K. S.), t.y. į tą pusę, kur nuėjo E. K. su K. P.. Staiga išgirdo riksmą ir pamatė, kad K. R., kuri stovėjo priešais, veidu į laiptukus, pradėjo bėgti link jų. Atsisukusi pamatė, kad E. K. yra kairę ranka padėjusi ant metalinių laiptukų turėklo, o dešine ranka suėmusi K. P. už plaukų tempia, buvo be kapišono. K. P. tuo metu sėdėjo ant metalinių laiptukų. Tuo metu link jų atbėgo K. R., ji atitraukė už rankos E. K. nuo K. P. ir jos kartu atėjo prie automobilio, įsėdo į jį. Jos su I. B. jau buvo atsisėdę į automobilį. K. P., iš kart po to, kai E. K. ją paleido, nuėjo pro praėjimą tarp (duomenys neskelbtini) pastato ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pastato, buvo užsidėjusi kapišoną ant galvos. K. R. paklausė E. K., kas čia buvo, E. K. pasakė, kad K. P. buvo su jos vyru, kol E. K. nebuvo. Visas konfliktas ant metalinių laiptukų tarp E. K. ir K. P. vyko gal apie 1,5 minutes: čia jos kalbasi, čia jau K. R. bėga ir atsiveda E. K.. Po šio konflikto išvažiavom atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę, su I. išlipo netoli naujo baseino, o K. R. su E. K. nuvažiavo toliau (1 t., b. l. 60-61). Papildomai nieko neprisimena. Protokolas surašytas teisingai. Kai K. R. pradėjo bėgti link E. K., atsisuko, pamatė kad E. K. buvo įsikibusi į K. P. plaukus. Matė, kad E. K. laikė K. P. už plaukų. Nežino, kad nukentėjusioji būtų užgauliojama mokykloje. Kažkas buvo su kaltinamosios vyru, kol jos nebuvo namuose.

Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, sese parašė ir prašė nuvežti iki miesto. Paėmė ją iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir nuvežė prie (duomenys neskelbtini). Nesuprato, kad ten K. P.. Jos su K. P. nuėjo link laiptų. Pati kalbėjosi su draugėmis, stovėjo nugara į jas, buvo 20-30 metrų nuo ten kur jos buvo, nematė, ką jos darė, išgirdo šaukiant, atsisuko ir pamatė jas įsikibusias viena kitai į plaukus. Tada išskyrė jas ir pasiėmė E. į automobilį, ji pasakė, kad K. P. buvo su juos vyru. K. P. pati pasiūlė E. K. susitikti. Po konflikto K. P. nematė, matė tik mieste ją. Į mokyklą ji nėjo tam tikra laiką. Mokykloje nesikabinėjo prie jos. Po įvykio sesei ant riešų buvo raudonos žymės. Yra girdėjusi, jog K. P. vartoja narkotinkus. Iki įvykio sesė (duomenys neskelbtini) gulejo su sūnumi. E. K. verkė ir sakė, kad kaimynė pasakė, jog buvo moteris su jos vyru. Pasakė, kad panaudotos higienos preimonės, kometika.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. su K. P. susirašinėjo. 17:30 val. paskambino jai ir išgirdo stiprų verksmą. Bandė išklausti, kas nutiko. Paskui suprato, kad ji negali kalbėti. Parašė jai, kad pasitiktų. Susitikus matė, kad jai kažkas buvo. Ji buvo labai sukaustyta, išsigandusi, pabalusi, pati po darbo pavargusi buvo, todėl ne į viską atkreipė dėmesį. Ji pasakė: mama, išvažiuojam iš čia. Suprato, kad kažkokie pykčiai tarp jaunimo, bet dukra nenorėjo kalbėti. Kitą dieną 6:10 val. išvažiavo į darbą, parašė K. P. 7 val., kad keltųsi, ji nereagavo, paskambinus pasakė, kad neis į mokyklą, nes ją vakar sumušė, negali pajudėti, visur skauda. Buvo pas gydytoją, jai pirminius požymius konstatavo. Dukra visą savaitę gulėjo lovoje, nėjo į mokyklą. Mokykla buvo perspėta. Paskui išsiaiškino, kad ją kaltina, kad ji buvo su kaltinamosios vyru, ji pasake, kad tai netiesa. Dukra tiki. Dukra pasakė, kad nuėjo po (duomenys neskelbtini), taip tą kiemą vadina vaikai, ėjo taikiai nusiteikus ir norėjo paaiškinti, kad ji ne prie ko, bet buvo užpulta, sumušta. Po įvykio dukrai blogai buvo, mokumas labai krito, balai krito. Jai buvo sunku klasėje. Kreipėsi į psichiatrą. Dešimt dienų buvo intensyvios terapijos. Ji negalėjo susikaupti, gerdavo stiprius vaistus, buvo mieguista klasėje. Klasės mokytoja pastebėjo, turejo jai pasiaiškinti. Dabar jaučia pasėkmes, pakrikusi nervinė sistema. Įvykis pakoregavo gyvenimą, (duomenys neskelbtini) jaučia nesaugumą, tai pagreitino jų išsikėlimą iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios sesuo jų kaimynė, kaltinamosios mama jai (V. P.) siuntė garso įrašą su grasinimais. Iki įvykio dukra lankėsi poliklinikoje, bet ten ne toks gydytojas, kokio jai reikėjo, tada nuėjo pas mokyklos psichologę, jai ten padėjo. Po poros mėnesių kreipėsi pas psichiatrą. Ji vaikščiodavo laisvai, po tos dienos, ją stebėdavo. Pati bijojo dėl jos aplinkos. Po akistatos kaltinamoji išreikšė, kad jei ne savom rankom, tai kitų rankoms sudoros.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja E. K. parodė, kad konfliktas tarp jos ir K. P. įvyko dėl to, kad ji lankėsi jos (E. K.) namuose su jos buvusiu vyru V. K.. Su V. K. yra išsituokę, bet bendrauja, kartu augina mažametį sūnų. Rugsėjo mėnesį apie savaitę buvo su sūnumi ligoninėje (duomenys neskelbtini). Grįžus iš ligoninės namo rado savo plaukų šepetyje šviesių ilgų plaukų, apie tai paklausė savo buvusio vyro, jis prisipažino, kad kol buvo ligoninėje, jis kelis kartus jos bute buvo su D. P. „sese“ K. P.. Kiek žino, V. K. ir K. P. yra pažįstami iš anksčiau. Per „Messenger“ programėlę parašė D. P., paklausė ar tai tiesa, bet D. P. paprašė jo nekišti į šituos reikalus. Tą pačią dieną, 2022-09-19, jai į „Messenger“ programėlę parašė K. P. ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti, o ne per kitus klausinėti. Susitarė susitikti už senos „(duomenys neskelbtini)“ pastato pavakary, dabar valandos neatsimena, bet galėjo būti ir 17 val. 30 min. Kuri pasiūlė susitikimo vietą, neatsimena. Maždaug tokiu laiku paskambino savo sesei K. R. ir paprašė pavežti į miestą. K. R. pasakė, kad ji yra su draugėmis, bet vis tiek atvažiavo savo automobiliu ir nuvežė į miestą. K. R. automobilyje ant galinės sėdynės buvo dvi mergaitės, jų nepažįsta. Paprašė pavežti į aikštelę už senos „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu ten yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. K. R. nuvažiavo ir sustojo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Prie (duomenys neskelbtini) pastato užpakalinės pusės stovėjo K. P.. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie K. P., abi nuėjo toliau nuo automobilio, sustojo prie metalinių laiptelių už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. K. P. atsisėdo ant metalinių laiptelių. Paklausė K. P., kiek laiko ji pažįsta V. K., ji pasakė, kad nuo vasaros. Pradėjo K. P. pasakoti, kad su V. K. yra šeima, kad augina vaiką, kad bando išsaugoti šeimą. Tada K. P. susinervino ir stvėrė ją už plaukų, jos plaukai ilgi, palaidi. Tada pati irgi stvėrė ją už plaukų, abi tampėsi. Smūgių K. P. nesudavė nei rankom, nei kojom. Abi su K. P. keikė viena kitą necenzūriniais žodžiais, šūkavo, tai trūko kelias minutes. Tuo metu prie jų atbėgo K. R. ir atitraukė ją nuo K. P.. Su K. R. grįžo į jos automobilį, ji ją parvežė į butą. Iš kur ant K. P. kaktos ar rankų atsirado sužalojimai, negali pasakyti (b. l. 98-99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2022-09-19 iš savo pusbrolio D. P. sužinojo, kad jos ieško ir nori pabendrauti E. R. (K.), dėl ko, jis nepasakė. Tą pačią dieną į telefoną per ,,Mesenger“ programą parašė K. R., kuri klausė ar ji bendrauja su ,,T.'“. Jai atrašė, kad nebendrauja. K. R. dar paklausė ar ji nežino, su kokiomis jis panelėmis bendrauja. Atrašė, kad nežino ir paklausė iš kur tokie klausimai kyla. K. R. atrašė: ,,tarkim'“. Sužinojusi, kad jos per kitus ieško E. R. ir jos sesuo K. R. klausinėja apie jos vyrą, ji sunerimo. 2022-09-19 apie 12 val. 45 min. per ,,Mesenger“ programą E. R. parašė, kad per kitus jos neieškotų, o susitiktų ir pakalbėtų. Ji atrašė, kad būtų gerai šiandien 17 val. 30 min. už senos ,, (duomenys neskelbtini)“. 2022-09-19 apie 17 val. 30 min. atėjo už parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ esančios adr. (duomenys neskelbtini), vidinės kiemo pusės. Palaukusi pora minučių pamatė, kaip prie jos privažiavo automobilis, markės, valstybinių numerių nurodyti negali. Minėtą automobilį vairavo K. R., automobilyje taip pat sėdėjo I. B., A. S. ir E. R., pažįsta iš Faccebok paskyros. Visos minėtos merginos išlipo iš automobilio, prie jos priėjo E. R.. Ji pradėjo klausinėti dėl jos vyro V. K., ar ji (K. P.) su juo bendrauja. Ji E. K. atsakė, kad su jos vyru tikrai nebendrauja, jį žino tik iš matymo. Joms bendraujant stovėjo iš parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ vidinės kiemo pusės arčiau rampos, kur iškraunamos prekės. Bekalbant E. K. paėmė jai už kairės rankos ir jėga pavedusi pasodino ją ant parduotuvės rampos laiptelių. E. K. pati stovėjo priešais ją. Bandė aiškinti, kad su jos vyru nebendrauja, bet E. K. nesiklausė. Jai sėdint ant parduotuvės laiptelių E. K. paėmė ją abiem rankomis už galvos ir laikydama jos galvą, savo kojos keliu pradėjo jai smūgiuoti į galvos ir veido sritį. Sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kojos keliu į galvos ir veido sritį. E. K., paleidusi jos galvą, dar rankos kumščiu smūgiavo jai į galvos sritį ir įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus. Jautė fizinį skausmą nuo E. R. suduotų smūgių. Nustojusi smūgiuoti, E. R. ranka paėmė jai už plaukų ir pešdama plaukus klausė ar ji bendraus su jos vyru. Verkdama atsakė, kad ne. Tada prie E. K. priėjo K. R. ir E. K. nusivedė, kur, nematė, nes buvo labai išsigandusi. Tuo metu, kai ją E. R. mušė, K. R., I. B., A. S. stovėjo prie automobilio ir viską stebėjo. Nuėjus E. R., ji atsistojo nuo parduotuvės rampos laiptelių ir išsigandusi nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę nusiraminti ir pasislėpti, nes bijojo eiti namo. Pabuvusi parduotuvėje apie 10 minučių, grįžo į namus. 2022-09-20 dėl sumušimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pas savo šeimos gydytoją, nes po E. R. sumušimo skauda galvą, kaklą, rankas, ant kairės rankos dilbio yra mėlynės, ant rankos plaštakos kraujosruva, kaktoje yra gumbas (1 t., b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. P. parodė, kad rašydama pareiškimą dėl E. K. chuliganiško elgesio ir smurto jos atžvilgiu, nurodė, kad įvykį matė kartu su E. K. atvažiavusi A. S.. Tą patį asmenį nurodė ir liudytojo apklausoje. Patikslina, kad į įvykio vietą atvažiavo E. K., kurią savo automobiliu atvežė jos sesuo K. R., ir I. B. bei K. S.. A. S. nurodė per klaidą, nes K. R. dažniausiai būna su A. S. ar K. S., be to, abiejų pavardės iš „(duomenys neskelbtini)“ raidės. Dar savo pirminius parodymus papildo tuo faktu, kad kelios dienos po įvykio E. K. į K. P. pusbrolio D. P. „mesengerį“ atsiuntė žinutę, kad jeigu K. P. neatsiims pareiškimo, tai ji pasakys policijoje, kad ji vartoja narkotikus su jos vyru. Tų žinučių nuotraukas prideda prie apklausos protokolo. Jos pusbrolis yra nepilnametis, jis E. K. rašė, kad nenori kištis, kad paliktų jį ramybėje. Dėl viso šio įvykio ji patyrė ne tik fizinę žalą, bet ir psichologinę, moralinę žalą. Dėl patirto streso ją apima panikos priepuoliai, iki šiol gydosi pas psichiatrą. Civilinį ieškinį pateiks eigoje. Įgalioto atstovo, advokatės Danutės Kisinienės klausimas: ar K. S. ir kitos merginos matė, kaip E. K. jus muša? K. P. atsakymas; taip. Jos visos, išlipusios iš automobilio, stebėjo, kaip mane mušė, o galiausiai K. R. atėjo ir nusivedė savo sesę E. K. į automobilį (b. l. 46-51).

Atliktos akistatos metu tarp įtariamosios ir nukentėjusiosios pašalinti prieštaravimų nepavyko (t. 1, b. l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. R. parodė, kad yra E. K. sesuo. 2022-09-19 apie 17 - 18 val. su draugėmis buvo mieste, buvo jos automobilyje. Jai į telefoną parašė sesuo E. K., paprašė pavežti į miestą, o kai paėmė ją iš namų ir važiavo į centrą, paprašė pavežti ją iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko pro grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“ link restorano vidinio kiemo ir sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ užnugario. Prie restorano rampos, maždaug už kokių 20 metrų, stovėjo mergina, kaip vėliau pamatė – jos klasiokė K. P.. Visos išlipo iš automobilio, E. K. nuėjo link K. P.. K. P. tuo metu kalbėjo su kažkuo telefonu, E. K. stovėjo ir laukė kokią minutę. Paskui K. P. su E. K. viena šalia kitos nuėjo palei pastatą link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vidinės pusės rampos. Ji nestebėjo jų, bet po kelių minučių išgirdo nuo tos pusės riksmus. Pažiūrėjusi pamatė, kad jos sesuo E. K. ir K. P. įsikibusios viena į kitą tąsosi ir rėkia viena ant kitos. Ji iš karto nubėgo prie jų ir išskyrė rankomis, atitraukė E. K. ir nusivedė į mašiną. Kai sėdėjo mašinoje, matė kaip K. P. eina per praėjimą (bromą). Visas susitikimas ir konfliktas tarp E. K. ir K. P. vyko apie 5 minutes. E. K. jai papasakojo, kad K. P. parašė jai kviesdama susitikti. Kiek žino, konfliktas tarp E. K. ir K. P. įvyko dėl buvusio E. K. vyro V. K. (1 t., b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad yra K. P. motina. 2022-09-19, pirmadienį, iš ryto išvažiavo į darbą. Apie 17 val. 30 min., būdama (duomenys neskelbtini) ir eidama iš darbo važiuoti namo, paskambino K. P.. Iš balso suprato, kad ji verkia, bet nieko neaiškino. Dar kartą paskambino, nes nesuprato, kas vyksta, tik K. P. pasakė kažką „čia dramos“. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 18 val. 30 min., namuose buvo po 19 val. 30 min. Telefonu paprašė K. P. ateiti jos pasitikti. Kai atėjo prie (duomenys neskelbtini), susitiko K. P.. Ji buvo labai išbalusi, visa sustingusi. Kai parėjo namo ji klausė, kas vyksta. K. P. visa tiesiog sustingus, nieko nepasakoja, sako: „Mama, išvažiuojam iš čia“. K. P. buvo labai įsitempusi, rimta. Buvo jau vakaras, ji prie jos daugiau nebekibo, nors matė, kad K. P. kaip nesava, jos vengia. Kitą dieną, rugsėjo 20 d. 6 val. 10 min. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) į darbą, K. P. paliko miegančią. Apie 7 val. parašė žinutę į telefoną K. P., kad keltųsi į mokyklą. Negavusi atsakymo, paskambino. K. P. atsiliepė, ji prislėgtu tonu pasakė, kad jai kai kas atsitiko. Paklausė, kas atsitiko, K. P. pasakė, kad ją primušė. Kai pradėjo klausinėti kas, kada, ji pasakė, kad vakar mieste prie (duomenys neskelbtini). Klausė, kas ją sumušė, K. P. sakė, kad R.. K. R., nežinojo tuo metu, ji pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet K. P. pasakė, kad jau kreipėsi per e-policiją. K. P. sakė, kad jai viską skauda. Liepė nueiti K. P. pas šeimos daktarę pasitikrinti. K. P. jau pilnametė, ji gali pas medikus nueiti viena. Vėliau dar kelis kartus skambino K. P., sužinojo, kad ji nuėjo pas savo šeimos daktarę. Kai vakare grįžo iš darbo, rado K. P. gulinčią, ji jautėsi blogai, ant kaktos jau buvo išryškėjęs gumbas, veidas ištinęs. K. P. sakė, kad jai skauda galvą, net plaukų šaknis, skauda rankų riešus, nes už jų laikė. Vėliau K. P. jai papasakojo, kad ją prie (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini), sumušė E. R., t. y. K., dėl savo vyro. Kad mušė K. P. per galvą rankomis ir kojomis, kojų keliais. Sakė, kad į susitikimą su E. R. ėjo susitarusi žinute. Pasakė, kad į susitikimą E. R. atvažiavo su keliom merginom, tarp jų ir I. B., kurios išlipę iš mašinos viską matė ir stebėjo. K. P. aiškino, kad ji nieko bendro su E. K. vyru V. K. neturi. 2022-09-23 K. P. kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, buvo apžiūrėta, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54-55)

Vilniaus aps. VPK Širvintų r. PK vyresniosios tyrėjos K. Simonavičienės 2022-11-23 tarnybiniame pranešime Dėl pokalbio su nepilnamete I. B. nurodyta, kad byloje buvo duomenų, kad įvykį galėjo matyti nepilnametė I. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2022-11-23 Vilniaus aps. VPK Širvintų rajono policijos komisariate, esančiame Vilniaus g. 39, Širvintos, dalyvaujant motinai R. B., kalbėta su nepilnamete I. B.. I. B. papasakojo, kad 2022-09-19 apie 17 val., nors tiksliai neprisimena, ji su draugėmis K. S. ir K. R. buvo prie baseino (duomenys neskelbtini). K. R. pasakė, kad jos sesuo E. K. prašo ją pavežti į miestą. Tuo automobiliu K. R. kartu su I. B. ir K. S. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur ant kampo name buvo E. K.. Kai E. K. įsėdo į K. R. automobilį, pasakė, kad ją reikia pavežti iki (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės. Važiuodama E. K. kalbėjo kažką apie tai, kad K. P. lindo prie jos vyro, ar panašiai. K. R. nuvažiavo į vidinį kiemą už (duomenys neskelbtini) pastato, pasistatė automobilį už „(duomenys neskelbtini)“ iš kiemo pusės. K. P. jau laukė prie pastato. Visos merginos išlipo. E. K. nuėjo prie K. P., ir jos abi nuėjo link (duomenys neskelbtini) pastato, prie metalinių laiptelių, K. P. atsisėdo ant laiptelių. K. S., K. R. ir I. B. liko stovėti prie automobilio. Praėjo kelios minutės, ir iš tos pusės pasigirdo keiksmai, koliojimasis. I. B. pamatė, kad E. K. ir K. P. tamposi už plaukų. E. K. sesuo K. R. nubėgo link jų, atitraukė E. K. nuo K. P. ir atsivedė ją prie automobilio. Visos susėdo į automobilį ir išvažiavo, ką darė K. P., nematė. E. K. automobilyje dar vis vadino K. P. necenzūriniais žodžiais, bet nieko neaiškino daugiau (1 t., b. l. 106-107).

Atlikta įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra, apžiūrėta parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ vidinė kiemo pusė. Kiemo teritorija neaptverta, nesaugoma nefilmuojama. Iš vidinės kiemo pusės matyti parduotuvės vidinės kiemo pusės vienvėrės varstomos durys, pakeliamos durys, metaliniai 4 laiptų laipteliai, kuriais palipus patenkame ant aikštelės (rampos). Nuo kurios patenkame į parduotuvės vidų iš kiemo pusės. Parduotuvės kiemo teritorija asfaltuota. Iš vidinės kiemo pusės pro bromą patenkame į parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ fasadinę pusę (1 t., b. l. 7-11).

2022 m. rugsėjo 23 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, žastuose, krūtinės ląstoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-09-19. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešos tvarkos pažeidimą. Už tai atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiosios K. P. sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamosios parodymais.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės neigė padariusi nusikalstamą veiką, teigė, kad buvo užpulta nukentėjusiosios ir tik gindamasi suėmė nukentėjusiąją už plaukų, teigė, kad kitų kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji neigė savo kaltę, teigė, kad K. P. susitikus atsisėdo ant metalinių laiptelių, paklausė K. P., kiek laiko ji pažįsta V. K., ji pasakė, kad nuo vasaros. Pradėjo K. P. pasakoti, kad su V. K. yra šeima, augina vaiką, kad bando išsaugoti šeimą. Tada K. P. susinervino ir stvėrė ją už plaukų. Tada pati irgi stvėrė ją už plaukų, abi tampėsi. Smūgių K. P. nesudavė nei rankom, nei kojom. Abi su K. P. keikė viena kitą necenzūriniais žodžiais, šūkavo, tai truko kelias minutes. Tuo metu prie jų atbėgo K. R. ir atitraukė ją nuo K. P.. Tačiau duodama parodymus teisme, kaltinamoji nurodė kiek kitokią konflikto eigą, parodė, jog atėjo į susitikimą su K. P., tuo metu abi stovėjo prie laiptų, pokalbio metu K. P. susinervino ir griebė jai už plaukų, tada gindamasi pati griebė K. P. už plaukų. Tada atlėkė K. R. ir jas išskyrė. Dėl to, kad K. P. griebė jai už plaukų, jai ant riešo liko žymės, gal į sieną buvo atsitrenkusi, buvo išrauti plaukai, vėliau slinko plaukai. K. P. nemušė. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nesugebėjo paaiškinti, kada nukentėjusioji atsisėdo, kada atsistojo, teigė, kad jos stovėdamos tampė vieną kitą už plaukų, nežino, kada ji sėdėjo ant laiptų.

Teisėjų kolegija tokius kaltinamosios parodymus laiko jos gynybine versija, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusioji K. P. viso proceso metu nurodė, kad būtent kaltinamoji buvo muštynių iniciatorė, tai yra ji pradėjo smurtinius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad bekalbant E. K. paėmė jai už kairės rankos ir jėga pavedusi pasodino ją ant parduotuvės rampos laiptelių, pati stovėjo priešais ją, jai sėdint ant parduotuvės laiptelių E. K. paėmė ją abiem rankomis už galvos ir laikydama jos galvą, savo kojos keliu pradėjo jai smūgiuoti į galvos ir veido sritį. Sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kojos keliu į galvos ir veido sritį, paleidusi jos galvą, dar rankos kumščiu smūgiavo jai į galvos sritį ir įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus, jautė fizinį skausmą nuo E. R. suduotų smūgių, nustojusi smūgiuoti, kaltinamoji ranka paėmė jai už plaukų ir pešdama plaukus klausė ar ji bendraus su jos vyru. Tada prie E. K. priėjo K. R. ir E. K. nusivedė, po E. R. sumušimo skauda galvą, kaklą, rankas, ant kairės rankos dilbio yra mėlynės, ant rankos plaštakos kraujosruva, kaktoje yra gumbas (1 t., b. l. 28-29). Apklausta teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodė, kad E. K. išlipo iš mašinos ir paklausė bendrauja su jos vyru. Pasakė jai, kad jo nepažįsta ir nebendrauja. Tada E. K. paėmė ją už rankos, nusivedė ant laiptukų, pasodino ir pradėjo daužyti. Tiksliai kiek smūgių sudavė, nepamena, buvo daug smūgių į galvą, pečių sritį, pamena, kad su rankomis mušė per galvą, tada iš kelio į veidą, paskui paėmė už plaukų, klausė, ar bendraus su jos vyru, atsakė, kad ne, tada vėl mušė. Tada iš tolo pradėjo rėkti K. R. ir E. K. atsitraukė. Šiuos nukentėjusios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. P., kuriai iš karto po įvykio, o būtent kitą dieną, apie tai papasakojo pati nukentėjusioji.

Tai, kad nukentėjusiajai K. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad K. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, žastuose, krūtinės ląstoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2022 m. rugsėjo 19 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 45). Taigi, paminėtų nukentėjusiosios parodymai atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, t.y. padarytus sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajai.

Tai, kad būtent kaltinamoji E. K. buvo įsikibusi į nukentėjusiosios plaukus, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos K. R. ir K. S., būtent E. K. K. R. atitraukė nuo nukentėjusiosios, o ne atvirkščiai. Liudytojos K. S. ir K. R. teigė, kad nematė, jog kaltinamoji muštų nukentėjusiąją, tačiau kadangi mušimo veiksmus kaltinamoji atliko konflikto pradžioje, o tik paskui įsikibo į nukentėjusiosios plaukus, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja buvo nusisukusi nuo kaltinamosios ir nukentėjusiosios ir atsisuko tik liudytojai K. R. nubėgus jas skirti, teismo vertinimu, liudytoja spėjo pamatyti tik konflikto pabaigą, kai kaltinamoji buvo įsikibusi į nukentėjusios plaukus. Vertindamas šių liudytojų parodymus teismas taip pat atsižvelgia, kad liudytojos – kaltinamosios sesuo ir draugė, taigi šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės E. K..

Nors kaltinamoji ir liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio kaltinamajai ant riešų buvo likusios raudonos žymės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, taip pat tokių aplinkybių nei kaltinamoji, nei liudytoja nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Be to, byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji galėtų būti susižalojusi kitur, kaltinamosios teiginiai yra nepagrįsti ir teismo vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

Dėl kaltinamosios veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas smurtas, buvo nutraukta liudytojų rimtis, jos turėjo atsitraukti nuo įprasto savo bendravimo, atitraukti kaltinamąją nuo nukentėjusiosios, smurtas prieš nukentėjusiąją vyko viešoje vietoje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Akivaizdu, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokia išvada šiuo klausimu atitinka suformuotą teismų praktiką, pagal kurią visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį pavartoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Teismo vertinimu, kaltinamoji, atlikdama aptartus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – ji suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, atlikdama smurtinius veiksmus, tokiu būdu gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajai turės jos atliekami veiksmai. Kaltinamoji įžūlius veiksmus padarė nesant tam dingsties, viešoje vietoje smurtaudama prieš nukentėjusiąją – pasirinkdama tokį savo veikos būdą ir tokią vietą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios veiksmais buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiais atvejais, pagal visumos ir dalies konkurenciją, viešosios tvarkos pažeidimas apima turto sugadinimą, fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamajame akte kaltinamajai inkriminuojama, kad nusikalstamą veiką ji padarė vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje vandalizmas aiškinamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019). Šioje byloje kaltinamoji svetimo turto, taip pat ir neturinčio kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, negadino, todėl jos veiksmai negali būti pripažinti vandališkais, dėl to iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad E. K. pažeidė viešąją tvarką vandališkais veiksmais, nurodant, kad viešoji tvarka buvo pažeista įžūliu elgesiu.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog gynėsi nuo nukentėjusiosios.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-106-719/2019).

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis, tampė už plaukų, tačiau nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų kaltinamosios atžvilgiu nenustatyta, taigi teismo vertinimu kaltinamosios veiksmuose būtinosios ginties požymių nebuvo.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteista (1 t., b. l. 70-77), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 78-83), išsiskyrusi, nedirba.

Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, į tai, kad nukentėjusiosios neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, į tai, kad administracine tvarka kaltinamoji bausta, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendinta bausmės paskirtis už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatant kaltinamajai BK 284 straipsnyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, yra pagrindas skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, įvertinus kaltinamosios asmenybę ir jos padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji K. P. pareiškė civilinį ieškinį prašo iš kaltinamosios priteisti jos naudai 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog dėl kaltinamosios veiksmų jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, didžiuliais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, psichiniu sukrėtimu, dėl įvykio pakenkta jos sveikatai, jai taikomas medikamentinis gydymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai kaltinamosios tyčiniais veiksmais sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, sutiktina, jog nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl sveikatos sužalojimo, skausmais skundėsi ir po įvykio, dėl patirtų sužalojimų ir emocinės būsenos negalėjo pilnavertiškai mokytis, kelias dienas nelankė mokyklos, siekdama išvengti negiamų emocijų dėl bendraklasių klausimų apie sužalojimus, iki šiol prisimena patirtą smurtą, yra psichologiškai pažeidžiama, dėl ko lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Itin svarbu tai, kad smurtauta viešoje vietoje, be jokios svarbios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje. Akivaizdu, kad toks nusikaltimas sukelia nesaugumo jausmą bei liekamuosius psichologinius padarinius, be to, kaltinamoji nepagrįstai kaltina nukentėjusiąją jos užpuolimu, kas buvo paneigta šioje byloje surinktais įrodymais. Visa tai neleidžia nukentėjusiajai, kuri, kaip parodė teismo posėdžio metu, niekada gyvenime nebuvo dalyvavusi muštynėse, pamiršti patirto smurto. Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, jog nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado, nukentėjusioji neprarado darbingumo, taip pat kaltinamosios socialinę ir turtinę padėtį konstatuotina, jog neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1 000 Eur.

Nukentėjusioji prašė priteisti 1 000 Eur turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti, byloje vyko du teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovė – 2023 m. rugsėjo 18 d. (trukmė 34 min., bylos nagrinėjimas atidėtas), 2023 m. spalio 18 d. (trukmė 3 val. 45 min.), taip pat nukentėjusiosios atstovė atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, surašė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė buvo itin aktyvi, išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga, tinkamai gynė nukentėjusiosios interesus ir visapusiškai užtikrino jos atstovavimą. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – kaltinamosios pripažinimą kalta ir nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokatės įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 1 000 Eur, kadangi nukentėjusiosios, kuri šiuo atveju buvo ir civiline ieškove, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jo patirtų proceso išlaidų (2021 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-768/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, yra pagrindas skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. P. iš kaltinamosios E. K. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) K. P. advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė