Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1398-803/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
e2A-1398-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10746-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas
S. M.
Kategorijos
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-139-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10746-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; (S) 2.6.39.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur draudimo išmokos, 2 172 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (kombainas) DEUTZ-FAHR 7545, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – kombainas). Atsakovė yra kalto dėl autoįvykio asmens draudikė, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) draudikei tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu ieškovui padarytą žalą. Žalos administravimo procesas užtruko dėl atsakovės kaltės. Žala buvo tinkamai apskaičiuota ir sprendimas dėl jos išmokėjimo buvo priimtas 2020 m. liepos 28 d. (toliau tekste – sprendimas).

2. Ieškovas yra ūkininkas. Kombainas yra tiesioginė ūkininkavimui skirta priemonė, kuria vykdoma ūkinė veikla, iš jos gauna pajamas. Siekdamas neprarasti derliaus ir nepatirti su tuo susijusių nuostolių, ieškovas buvo priverstas 2019 m. ir 2020 m. nuomotis pakaitinį kombainą. Atsakovė su 2019 m. patirtomis pakaitinio kombaino nuomos išlaidomis sutiko ir jas atlygino, tačiau atsisakė atlyginti 2020 m. patirtas išlaidas. Ieškovas 2020 m. liepos 3 d. su UAB „DOJUS rental“ buvo sudaręs Transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartį Nr. JTN 105/2020. Pagal nuomotojo pateiktas 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DR002599 ir 2020 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DR002623 ieškovas už pakaitinio kombaino nuomą nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. spalio 15 d. sumokėjo 30 000 Eur.

3. Dėl atsakovės neveikimo ieškovas buvo priverstas pats ieškoti kompetentingų asmenų, kurių pagalba nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadintas kombainas dėl pagrindinės jo konstrukcijos deformacijos nėra remontuotinas. Ieškovas, matydamas, jog iki 2020 m. kūlimo sezono pradžios žala nebus atlyginta arba nepakaks laiko kito kombaino įsigijimui, nes jo paieškos ir pirkimo procesas užima nemažai laiko, informavo atsakovę, kad jis turės nuomotis kombainą derliaus nuėmimui ir šių išlaidų prašys iš atsakovės. Buvo pagrindinio darbo sezono metas, visas laikas skiriamas derliaus nuėmimui, todėl ieškovas neturėjo galimybių ieškoti kombaino pirkimui. Informavus atsakovę apie pakaitinio kombaino nuomą, atsakovė neprieštaravo. Tik vėliau, kompensavus patirtą žalą, susijusią su kombaino sugadinimu, atsakovė nurodė, kad pakaitinio kombaino išlaidos už 2020 metus nebus kompensuojamos.

4. Žalos atlyginimo procesas užtruko itin ilgai, nes pirminė kombaino apžiūra buvo atlikta netinkamai ir neprofesionaliai. Nebuvo tinkamai surašytas kombaino apžiūros aktas, ieškovas su juo nebuvo supažindintas. Žalos administravimo byloje esantis 2019 m. vasario 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas buvo sudarytas tam pakankamos kompetencijos neturinčio asmens ir tik iš nuotraukų.

5. Oficialus ir vienintelis kombainų Deutz Fahr įgaliotas atstovas Lietuvoje, UAB „Biržų žemtiekimas“, 2019 m. birželio 25 d. konstatavo, kad kombainas yra neremontuotinas. Tačiau atsakovė vis tiek rekomendavo ieškovui pateikti kombainą remontui UAB „Porix“, kuri niekada nebuvo remontavusi kombaino rėmų, nesispecializuoja tokios technikos remonto darbuose. Kai atsakovei buvo pateikta ši informacija, ji nurodė, kad ieškovas gali pats rinktis bet kokį servisą papildomai defektacijai. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. pateikė atsakovei įmonių, kurios specializuojasi kombainų remonte, sąrašą ir nurodė, kad ieškovas sutinka su kombaino papildoma defektacija iš anksto suderintu laiku bet kuriame iš nurodytų įmonių. Tačiau atsakovė nei į vieną iš šių įmonių nesikreipė. Ieškovas nedraudė atlikti kombaino pakartotinės apžiūros ir sutiko su ekspertizės paskyrimu, tačiau nesutiko su tendencingu, nesuderintu ir žalos administravimo byloje neparengtu kombaino apžiūros aktu, ekspertui teikiamais konkrečiais klausimais.

6. Atsakovė akivaizdžiai nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų nustatytas tikrasis padarytos žalos dydis, ir nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigą perkėlė žalą patyrusiam asmeniui, akivaizdžiai vilkino žalos administravimo procesą. Tik dėl tokio atsakovės neveikimo susidarė situacija, kad iki 2020 m. derliaus nuėmimo sezono ieškovui žala nebuvo atlyginta, ieškovas neturėjo galimybės įsigyti kito kombaino. Dėl to, siekdamas išvengti derliaus praradimo ir su tuo susijusių dar didesnių nuostolių, buvo priverstas nuomotis pakaitinį kombainą.

7. Kitą kombainą ieškovui pavyko nusipirkti tik 2021 m. sausio 13 d. Sutartis su pardavėju buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 2 d., pagal išankstinę sąskaitą buvo atlikti išankstiniai mokėjimai (2020 m. gruodžio 3, 4 bei 7 dienomis), o pats kombainas pristatytas 2021 m. sausio 13 d. Kombaino paieška ir pirkimas nėra paprastas procesas. Už draudimo išmoką ieškovas negalėjo įsigyti naujo kombaino. Tik žinodamas gautos sumos dydį, pradėjo ieškoti kito kombaino. Buvo apžiūrėtas ne vienas kombainas Lietuvoje, ieškovas du kartu važiavo į Latviją. Kūlimo sezono metu, siekiant neprarasti derliaus, jį reikia nukulti. Dėl to visas dėmesys ir pastangos privalo būti skiriamos būtent šiam darbui, jo negalima nei sustabdyti, nei atidėti. Taigi ieškovas, gavęs draudimo išmoką kūlimo sezono metu, neturėjo jokios galimybės iš karto, jau kitą dieną, įsigyti kitą kombainą ir juo pabaigti kūlimo procesą.

Šalies argumentai

8. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. liepos 21 d., (duomenys neskelbtini) kelyje, dėl transporto priemonės valdytojo, kurio civilinės atsakomybės draudikė yra atsakovė, veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis kombainas. Ieškovo sūnus 2019 m. vasario 4 d. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, buvo pradėtas žalos dėl kombaino sugadinimo administravimas. Ieškovas 2019 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovei UAB „Biržų žemtiekimas“ preliminarią kombaino remonto 32 025,11 Eur be PVM (38 750,38 Eur su PVM) sąmatą (toliau – Sąmata) ir 172,43 Eur sąskaitą už defektavimo išlaidas. Į Sąmatą buvo įtrauktas kombaino rėmo keitimas. Pagal šią Sąmatą atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. sumokėjo ieškovui 22 334,33 Eur draudimo išmoką (iš 32 197,54 Eur išskaičiuotas 29,93 Eur PVM ir naujų detalių nusidėvėjimo suma – 9 833,28 Eur).

9. Ieškovas 2019 m. birželio 18 d. informavo, kad UAB „Biržų žemtiekimas“, remontuodamas kombainą, pastebėjo papildomus defektus, dėl kurių rėmo remontas negalimas, o naujo rėmo minėtas servisas neturi. Ieškovas 2019 m. liepos 8 d. prašė suderinti pakaitinio kombaino sąmatą. Atsakovei kilo abejonių dėl kombaino remonto negalimumo, todėl prašė papildomų duomenų iš ieškovo. Jų negavusi, atsakovė pasiūlė remonto įmonę UAB „Porix“, kuri teigė, kad kombaino remontas yra galimas. Tačiau ieškovas nesutiko ne tik su remontu, tačiau ir su kombaino apžiūra UAB „Porix“ remonto įmonėje. Dėl to atsakovė nurodė, kad remonto įmonę, papildomos defektacijos atlikimui, ieškovas gali rinktis savo nuožiūra.

10. Atsakovė pasiūlė ieškovui užsakyti teismo eksperto transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje būtų patvirtintos arba paneigtos galimybės atstatyti kombaino rėmo konstrukciją, būtų papildomai nustatyta kombaino vertė įvykio dieną. Atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. prašė ieškovo nurodyti, ar jis susisiekė su teismo ekspertu ir susitarė dėl sugadinto turto apžiūros, tačiau ieškovas nurodė tik tai, kad bylą perdavė teisininkams. Ieškovas 2020 m. gegužės 26 d. atsiuntė pretenziją, nurodydamas, kad nesutinka su ekspertizės paskyrimu, neleidžia atlikti pakartotinės kombaino apžiūros, tinkamai ištirti patirtos žalos apimties. Ieškovas 2020 m. birželio 18 d. atsiuntė laišką, kad papildomą kombaino apžiūrą galima atlikti 2020 m. birželio 29 d., tai yra po daugiau nei 3 mėnesių nuo atsakovės prašymo leisti teismo ekspertui apžiūrėti kombainą.

11. Atsakovė 2020 m. liepos 10 d. persiuntė ieškovui teismo eksperto parengtą ekspertizės aktą ir informaciją apie aukciono rezultatus. Atsakovė 2020 m. liepos 27 d. sumokėjo draudimo išmokos priemoką už žalą kombainui ir 2020 m. liepos 28 d. – už pakaitinio kombaino nuomą 2019 m. Ieškovo pasirinktas elgesio modelis, jo veiksmai (neveikimas) lėmė ilgą žalos administravimo procesą ir pakaitinio kombaino nuomos 2020 m. išlaidas. Ieškovui elgiantis rūpestingai, atidžiai, apdairiai, sąžiningai ir protingai (bonus pater familias elgesio standartas), šios išlaidos nebūtų buvusios patirtos, jos nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, nėra nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos. Dėl to atsakovė neturi pareigos jų atlyginti. Draudimo išmoka ieškovui buvo skaičiuojama ir sumokėta po eismo įvykio, pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

12. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį asmuo gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų atsirado ar padidėjo nuostoliai. Ieškovas yra ūkininkas. Ūkininkui, kaip verslininkui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Jei jis nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika. Išlaidos už kombaino nuomą 2020 m. nebuvo nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos, jų atsiradimą lėmė būtent ieškovo pasirinktas elgesio modelis, jo veiksmai (neveikimas). Ieškovui 2020 metų sezonui kombainas buvo reikalingas tik nuo 2020 m. liepos 15 d. Ieškovas 2019 m. pakaitinį kombainą taip pat nuomojosi nuo 2019 m. liepos 15 d. Draudimo išmokos ieškovui buvo sumokėtos 2019 m. gegužės 23 d. (22 334,33 Eur), 2020 m. liepos 17 d. (59 108,18 Eur) ir 2020 m. liepos 28 d. (5 224 Eur). Dėl to paskutinės draudimo išmokos vėlavimo terminas yra ne ilgesnis nei 28 d. nuo 2020 m. liepos 1 d., kai ieškovas realiai pradėjo ieškoti kombaino kūlimo sezonui, iki 2020 m. liepos 28 d.

13. Ieškovas savo veiksmais užvilkino draudimo išmokos ir žalos atlyginimo procesą. Nuo eismo įvykio iki galutinės draudimo išmokos dalies išmokėjimo praėjo 2 metai. Iš šio laikotarpio turėtų būti atimami laikotarpiai, kuriais procesas buvo vilkinamas dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas apie eismo įvykio metu patirtą žalą atsakovei pranešė praėjus 6 mėnesiams. Ieškovas akivaizdžiai ypač ženkliai praleido įstatyme numatytą terminą be svarbių priežasčių. Per šį 6 mėnesių laikotarpį nuo eismo įvykio iki pranešimo apie jį atsakovei, kombainas pagal ieškovo pasakojimą buvo „aptvarkytas“, „atlankstytos skardos“, ir naudojamas veiklai. Tokiu būdu iš atsakovės buvo atimta galimybė laiku įvertinti kombainui eismo įvykio metu padarytą žalą. Be to, ši aplinkybė nulėmė tai, kad atsakovė pirminę kombaino apžiūrą atliko iš ieškovo pateiktų nuotraukų.

14. Nuo pirmosios draudimo išmokos praėjus vienam mėnesiui, ieškovas pranešė, kad kombainas vis dėlto neremontuotinas. Šis laikotarpis taip pat turėtų būti atimamas iš žalos atlyginimo termino. Ieškovas pasirinko UAB „Biržų žemtiekimas“, kuri pateiktoje sąmatoje nurodė, kad kombainas, įskaitant ir jo rėmą, remontuotinas. Praėjus beveik mėnesiui po išmokos pagal UAB „Biržų žemtiekimas“ pateiktus duomenis išmokėjimo, atsakovei buvo pradėta teikti informacija, kad UAB „Biržų žemtiekimas“ išvados ir sąmata yra neteisinga, kad kombainas negali būti remontuojamas. Būtent UAB „Biržų žemtiekimas“ kombaino apžiūra (defektacija) buvo atlikta netinkamai ir neprofesionaliai. Toks UAB „Biržų žemtiekimas“ pozicijos pakeitimas atsakovei sukėlė pagrįstų abejonių dėl pastarosios bendrovės kompetencijos, profesionalumo ir sąžiningumo.

15. Iš dvejų metų laikotarpio turėtų būti atimamas ir 3 mėnesių laikotarpis, per kurį ieškovui buvo siūloma kita remonto įmonė, o ieškovas jos atsisakė. Taip pat atimtini ir 4 mėnesiai, kurių metu atsakovė siūlė ieškovui papildomą kombaino defektaciją atlikti bet kurioje jo pasirinktoje įmonėje, tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas taip pat papildomus tris mėnesius ignoravo atsakovės siūlymą žalos nustatymui pasitelkti teismo ekspertą, kuris atliktų kombaino apžiūrą ir parengtų ekspertizės aktą. Iš dvejų metų laikotarpio atėmus aptartus laikotarpius, kai žalos administravimas nevyko būtent dėl ieškovo pasirinkto elgesio modelio, neveikimo (viso 17 mėnesių), lieka vos 7 mėnesiai. Būtent tokio laikotarpio būtų pakakę visam žalos administravimui nuo pranešimo apie įvykį iki galutinės draudimo išmokos išmokėjimo. Žala galėjo būti atlyginta jau 2019 m. vasario mėnesį. Tokiu atveju draudimo išmoka būtų išmokėta iki 2019 m. kūlimo sezono pradžios. Ieškovas būtų turėjęs pakankamai laiko išsirinkti ir išsinuomoti pakaitinį kombainą arba įsigyti naują, nepatyręs, ne tik 2020 m., bet ir 2019 m. pakaitinio kombaino nuomos išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 30 000 Eur žalos atlyginimui, 2 172 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 32 172 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 108 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog 2018 m. liepos 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo kombainas. Už ieškovui padarytą žalą atsakingas buvo eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs pas atsakovę. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovui nuostolių atlyginimą už sugadintą kombainą ir yra sumokėjusi draudimo išmoką už 2019 m. derliaus nuėmimui išsinuomotą kombainą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovui už 2020 metų derliaus nuėmimui nuomotą kombainą.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Atsiliepimas

19. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas be pagrindo tik praėjus 6 mėnesiams nuo eismo įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę yra nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu automobilio, sukėlusio eismo įvykį, vairuotojas su vaikais buvo nedelsiant iš eismo įvykio išgabentas greitosios pagalbos automobiliu, todėl negalėjo ir nebuvo surašyta eismo įvykio deklaracija. Akivaizdu, jog ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti įvykį sukėlusio vairuotojo asmens duomenų ir tuo labiau negalėjo žinoti, kokioje draudimo bendrovėje asmuo buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, ir ar iš viso buvo apsidraudęs. Liudytojo parodymai patvirtina, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlikus, policijos pareigūnai informavo ieškovą apie eismo įvykį sukėlusį vairuotoją ir jo atsakomybę apdraudusią bendrovę. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę, praėjus 6 mėnesiams, dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių ir svarbių priežasčių, todėl negali būti laikomas atsakingu už pavėluotą kreipimąsi.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad turi būti atimtas 1 mėnesio laikotarpis nuo pirmos draudimo išmokos sumokėjimo iki buvo nustatyta, jog kombainas neremontuotinas. Dėl šio laikotarpio nėra ieškovo kaltės. Tai yra objektyvi aplinkybė, kuri paaiškėjo vėliau, jau pradėjus atlikti remonto darbus, ir visiškai nepriklausanti nuo ieškovo valios. Šios aplinkybės negalėjo nustatyti ir numatyti net oficialūs kombaino gamintojo atstovai iki tol, kol pradėjo ardyti kombainą. Taigi ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki tam tikrų darbų atlikimo, ieškovas negalėjo numatyti ir žinoti apie tokios aplinkybės buvimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas negali būti laikomas atsakingu už šį terminą.

21. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad turi būti atimtas ir 3 mėnesių laikotarpis nuo to momento, kai atsakovė pasiūlė remonto įmonę galinčią atlikti pakartotinę kombaino defektaciją iki ieškovas galiausiai nurodė, kad įmonė UAB „Porix“ jam nepriimtina, taip pat turi būti atimtas 4 mėnesių laikotarpis, kai atsakovė reikalavo iš ieškovo atlikti papildomą defektaciją pasirinktoje bendrovėje. Oficialaus kombaino gamintojo atstovas nustatė, kad kombainas neremontuotinas. Gamintojas taip pat nurodo, jog rėmas nekeičiamas, kad ieškovo nurodyta remonto įmonė UAB „Porix“ savo darbams jokių garantijų nesuteikė, kad iš viso neremontuoja kombainų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir nepagrįstai vilkino savo prievolių vykdymą reikalaudamas atlikti veiksmus, kurie akivaizdžiai negalėjo duoti teigiamų rezultatų, o atsakovė žinojo arba turėjo apie tai žinoti.

22. Kadangi kombainas yra didesnio pavojaus šaltinis, jį remontuoti gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, pripažinti didesnio pavojaus gamintojo, išlaikantys garantijas ir saugumo reikalavimus. Atsakovė galėjo ir privalėjo siūlyti ieškovui remontuoti kombainą tik tokiose įmonėse, kurios turi tinkamą kvalifikaciją ir garantuoja savo darbų kokybę. Atsakovė turėjo būti ypatingai atidi ir atsakinga, nes oficialaus kombaino gamintojo pozicija, kad kombainas neremontuotinas dėl rėmo deformacijų, buvo žinoma. Be to, ieškovui pasiūlius atlikti pakartotinę defektaciją bet kurioje iš penkių gerai žinomų Lietuvos rinkoje bendrovių, kurios atlieka kombainų remontą, atsakovė nenurodė, kuri bendrovė jai būtų tinkama. Vėliau pati atsakovė pripažino, kad gamintojo atstovo nustatytas faktas, jog yra kombaino rėmo deformacija, yra nustatytas teisingai ir pagrįstai. Taigi atsakovė reikalavo ieškovo atlikti defektaciją ir remontą bendrovėje, neturinčioje kvalifikacijos tai atlikti, ir nepateikė sutikimo atlikti defektaciją bendrovėse, turinčiose kvalifikaciją tai atlikti. Sunkiai suprantamas atsakovės nepasitikėjimas oficialiu kombaino gamintojo atstovo atliktu defektavimu ir vėlesnis pozicijos pasikeitimas, pripažįstant gamintojo oficialaus atstovo išvadą dėl rėmo neremontuotinumo. Dėl to teismas pripažino, kad dėl šių terminų uždelsimo yra atsakinga atsakovė, bet ne ieškovas.

23. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad turi būti atimtas 3 mėnesių laikotarpis, kai ieškovas ignoravo atsakovės pasiūlymą žalos nustatymui pasitelkti teismo ekspertą, kuris atliktų kombaino apžiūrą ir parengtų ekspertizės aktą. Susirašinėjimuose su ieškovu atsakovė nuolat nurodydavo, kad jai reikia įsitikinti oficialaus kombaino gamintojo atstovo pakartotinės defektacijos patikimumu ir ieškovui nurodė klausimus, kurie turi būti užduoti ekspertui. Tačiau 2020 m. liepos 9 d. Ekspertizės aktas Nr. E20/06-25K patvirtina, kad ekspertui buvo iškelta užduotis – nustatyti rinkos vertę retrospektyviai eismo įvykio metu ir likutinę vertę eismo įvykio metu. Taigi atsakovė ekspertui nebekėlė uždavinio nustatyti, ar yra techninės galimybės atstatyti rėmo konstrukciją. Be to, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė pripažino kombaino gamintojo oficialaus atstovo išvadą, jog kombainas nebegali būti remontuojamas.

24. Atsakovė, priimdama visus vėlesnius sprendimus, rėmėsi oficialaus atstovo pakartotinai atlikta defektacija, kurią buvo pateikęs ieškovas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad išmokos išmokėjimas užtruko dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė teigė ir siekė nustatyti, ar oficialaus kombaino gamintojo atstovo papildoma defektacija, kurioje nustatyta, kad negalima rėmo suremontuoti, yra teisinga, tačiau skyrė ekspertizę ir išmoką išmokėjo negavusi kitos išvados dėl rėmo remonto darbų negalimumo. Taigi atsakovė jau nuo 2019 m. birželio 26 d. arba nuo 2020 m. kovo 3 d., kai elektroniniu laišku ieškovas persiuntė atsakovei kombaino oficialaus atstovo platesnės apimties 2019 m. spalio 17 d. elektroninį laišką dėl kombaino rėmo atstatymo negalimumo su išsamesniais paaiškinimais, žinojo ir galėjo užsakyti ekspertizę, siekdama nustatyti kombaino rinkos vertę ir likutinę vertę eismo įvykio dieną. Ekspertas nustatyti kombaino rinkos kainą galėjo nuo tada, kai atsakovė sužinojo, kad kombainas neremontuotinas ir nuo tada galėjo atlikti ekspertizę. Dėl to atsakomybė dėl kainos ir vertės pavėluoto nustatymo tenka atsakovei. Atsakovei elgiantis tinkamai, ieškovas galėjo išvengti 2020 m. derliaus nuėmimui reikalingo kombaino nuomos išlaidų. Dėl to ieškovas negali būti laikomas atsakingu dėl šio termino uždelsimo.

Atsiliepimas

25. Atsakovės teiginiai dėl atlygintino nuomos laikotarpio yra grindžiami mechanine aritmetika, neatsižvelgiant į ieškovo technikos panaudojimo specifiką, specialią panaudojimo paskirtį ir specialią įsigijimo galimybę. Ieškovas yra ūkininkas, buvo sugadinta jo speciali technika, naudojama grūdinių kultūrų derliui nuimti. Esminis laikas derliui nuimti yra vasaros pabaiga, rudens pradžia. Šiuo laikotarpiu kombainas yra pagrindinė technika grūdinių kultūrų derliui nuimti. Derliaus nuėmimo terminas labai priklauso nuo objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo subjektyvios žmonių valios, t. y. priklauso nuo gamtinių oro sąlygų. Bet koks uždelsimas ar darbų atidėjimas gresia derliaus praradimu ar jo kokybinių rodiklių praradimu, todėl derliaus nuėmimas negali būti atidėtas ar uždelstas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Kombaino nuomos sutartis buvo ribojama ne tik termino nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. spalio 15 d., bet ir motovalandomis, t. y. 200 būgno motovalandų. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas nenaudojo kombaino kitiems darbams atlikti, o tik savo derliui nuimti, nors terminas ilgesnis nei ankstesniais metais. Kombaino nuomos terminas priklauso nuo sėtų kultūrų ir kultūrų subrendimo terminų. Ieškovas nėra įpareigotas kiekvienais metais auginti tik tokias pačias kultūras ir tokį pat kiekį. 2020 m. ieškovas augino papildomą kultūrą – grikius, kurių kūlimo terminas yra vėlesnis. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodė, kad ieškovas naudojo išsinuomotą kombainą kitai paskirčiai nei savo derliui nuimti, t. y. kad gavo naudos iš ilgesnio nuomos termino. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovas ankstesniais metais naudojo kombainą trumpesniais terminais, nepaneigia ieškovo būtinybės nuomotis kombainą 2020 m. derliui nuimti 3 mėnesius arba 200 būgno motovalandų.

27. Ieškovo turėtas ir nepataisomai sugadintas kombainas buvo nupirktas kaip naudotas. Atsakovės išmoka už padarytą žalą nebuvo pakankama naujam kombainui įsigyti. Tačiau net ir naujo kombaino įsigijimas vyksta pagal užsakymą, pristatymas ir parengimas darbui užtrunka ne vieną mėnesį. Naudotų kombainų rinka nėra plati Lietuvos Respublikoje (iš ieškovo 2020 m. balandžio 29 d. elektroninio laiško atsakovui matyti, jog rinkoje buvo siūlomas vienas naudotas kombainas) ir yra imli laiko sąnaudoms, todėl ieškovas tik pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui galėjo pradėti ieškoti naujo kombaino, kurį galėtų nupirkti. Be to, pradėti ieškoti naujo kombaino ieškovas galėjo tik gavęs draudiminę išmoką, nes tik tuomet ieškovas galėjo žinoti savo piniginius limitus kombainui įsigyti. Ieškovas kombainą įsigijo užsienyje, jo atvežimas ir parengimas darbui užtruko apie du mėnesius, neskaitant laiko, skirto kombaino paieškai ir apžiūrai. Dėl to draudimo išmokos išmokėjimas, prasidėjus derliaus nuėmimo sezonui, neeliminavo žalos ieškovui atsiradimo, todėl atsakovė negali būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo ieškovui.

28. Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad ieškovui buvo reikalingas išsinuomotas kombainas 2020 m. derliaus nuėmimui, taigi patirtos nuomos išlaidos buvo būtinos, taip pat šios ieškovo turėtos išlaidos kombaino nuomai buvo priverstinės. Šios išlaidos laikytinos protingomis, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl kombaino nuomos trukmės ir įvertinus atsakovės išmokos išmokėjimo terminus, taip pat atsižvelgiant į šios specifinės transporto priemonės – kombaino – tiek nuomos, tiek įsigijimo sąlygas sezono laikotarpiu.

29. Šie nuostoliai buvo priverstiniai, būtini ir protingi, derliaus nenuėmimas būtų atnešęs daug didesnius nuostolius, todėl išsinuomodamas kombainą 2020 m. derliui nuimti ieškovas sumažino nuostolius. Dėl to teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 30 000 Eur nuostolių, patirtų 2020 metų derliaus nuėmimui skirto kombaino nuomai, priteisimo iš atsakovės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnis, CK 6.251 straipsnis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis).

30. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas už 2020 m. derliaus nuėmimą sumokėjo 2020 m. liepos 7 d. – 9 000 Eur, 2020 m. rugsėjo 18 d. – 12 503,33 Eur, 2020 m. spalio 1 d. – 14 796,67 Eur, iš viso – 30 000 Eur. Nuo prievolės atsiradimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau, nei 6 mėnesiai, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja delspinigių už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Dėl to teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2 172 Eur delspinigių priteisimo (CK6.71 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę, praėjus 6 mėnesiams nuo eismo įvykio, dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių ir svarbių priežasčių, todėl negali būti laikomas atsakingu už pavėluotą kreipimąsi. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu nei ieškovas, nei kombaino vairuotojas (ieškovo sūnus) nebuvo sužaloti. Eismo įvykio vietoje buvo ir policija. Nukentėjusį kitos transporto priemonės vairuotoją išgabenus greitosios pagalbos automobiliui, liko eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė su valstybiniais numeriais. Net jei kombaino vairuotojas dėl eismo įvykio buvo strese, šoko būsenoje, vėliau, atsigavęs, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą kreiptis į policiją, tam, kad sužinotų įvykį sukėlusios transporto priemonės valstybinius numerius, kurie yra pakankama informacija tam, kad būtų galima sužinoti, ar eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kas jos draudikas. Teismo akcentuoti vairuotojo asmens duomenys nėra reikalingi, siekiant nustatyti kuriam draudikui turi būti pranešta apie eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą;

31.2. aplinkybę, kad duomenis apie eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinės atsakomybės draudiką ieškovas iš policijos gavo tik po daugiau nei 6 mėnesių, teismas nustatė, remdamasis liudytojo parodymais. Liudytojas yra ieškovo sūnus, eismo įvykio metu vairavęs kombainą, turintis tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai neturi būti vertinami, kaip objektyvūs ir nešališki. Ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl jis galėjo ir turėjo pateikti duomenis iš policijos apie tai, kodėl ji daugiau kaip pusę metų neteikė reikalingos informacijos apie transporto priemonės valstybinius numerius ieškovui. Neturint tokių duomenų, negalima preziumuoti, kad policija veikė netinkamai, vilkino procesą;

31.3. pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalį, kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Per 6 mėnesius nuo eismo įvykio kombainas pagal ieškovo sūnaus paaiškinimus buvo „aptvarkytas“ ir naudojamas veiklai. Tokiu būdu atsakovei buvo atimta galimybė laiku įvertinti kombainui eismo įvykio metu padarytą žalą. Ši aplinkybė taip pat prisidėjo prie ilgiau trukusio žalos administravimo proceso. Tačiau teismas nurodytos aplinkybės neįvertino. Ieškovui apie eismo įvykį pranešus laiku, galutinė draudimo išmoka būtų buvusi išmokėta bent 6 mėnesiais anksčiau, apie 2020 m. sausio mėnesį, todėl ieškovas būtų turėjęs pakankamai laiko įsigyti naują kombainą;

31.4. teismas nepagrįstai pripažino, kad vienas mėnuo nuo pirmosios išmokos išmokėjimo iki ieškovo pateiktos informacijos, kad kombainas neremontuotinas, buvo pradelstas ne dėl ieškovo kaltės. Tačiau atsakovė taip pat nėra atsakinga už šias aplinkybes. Pats ieškovas kombaino defektacijai ir sąmatos sudarymui pasirinko UAB „Biržų žemtiekimas“, kuri nurodė, kad kombainas remontuotinas. Dėl to atsakovė sumokėjo 22 334,33 Eur draudimo išmoką. Aplinkybė, kad po kombaino defektacijos ir remonto sąmatos sudarymo UAB „Biržų žemtiekimas“ pakeitė savo poziciją ir ieškovui nurodė, kad kombainas neremontuojamas, atsakovei sukėlė pagrįstų abejonių dėl šios bendrovės kompetencijos, profesionalumo ir sąžiningumo;

31.5. teismas netinkamai įvertino 3 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieškovui buvo siūloma atlikti defektaciją atsakovės siūlomoje įmonėje, ir 4 mėnesių laikotarpį, kai defektaciją buvo siūloma atlikti bet kurioje kitoje įmonėje. Atsakovė nebuvo nurodžiusi ieškovui privalomai atlikti kombaino remonto darbus UAB „Porix“, tačiau prašė ieškovo tik suteikti galimybę UAB „Porix“ atlikti kombaino apžiūrą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Porix“ nėra kompetentinga atlikti kombaino apžiūros ir vertinimo. Be to, ieškovas, norėdamas kombaino apžiūrą atlikti kitoje įmonėje, galėjo ir turėjo tokią poziciją nurodyti laiku, o ne po 4 mėnesių. Pagal įstatymą žalos administravimą ir žalos nustatymą vykdo atsakingas draudikas, o ne nukentėjęs asmuo. Dėl to atsakovė neturėjo pareigos, ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl UAB „Porix“ nekompetencijos, rinktis iš penkių gerai žinomų Lietuvos rinkoje bendrovių, kurios atlieka kombainų remontą;

31.6. teismas netinkamai įvertino šalių veiksmus, kai 3 mėnesius buvo derinama galimybė kombaino vertinimą perduoti atlikti teismo ekspertui. Atsakovė siekė patikrinti UAB „Biržų žemtiekimas“ pozicijos dėl kombaino remonto tikslingumo pasikeitimo pagrįstumą. Aplinkybė, kad pasitelkus teismo ekspertą buvo patvirtinta, jog kombainas neremontuojamas, neįrodo, kad šis patikrinimas buvo nereikalingas, kad jis galėtų būti vertinamas, kaip žalos administravimo ir žalos atlyginimo vilkinimas. Taigi iš 2 metų laikotarpio atėmus aptartus laikotarpius, sudarančius iš viso 17 mėnesių, kai žalos administravimas nevyko ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl ieškovo pasirinkto elgesio modelio, neveikimo, lieka 7 mėnesiai. Būtent tokio laikotarpio būtų pakakę visam žalos administravimui nuo pranešimo apie įvykį iki galutinės draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi žala galėjo būti atlyginta jau 2019 m. vasario mėnesį, ir ieškovas nebūtų patyręs ne tik 2020 m., bet ir 2019 m. pakaitinio kombaino nuomos išlaidų;

31.7. teismas nepagrįstai ieškovui priteisė visą už pakaitinio kombaino nuomą 2020 m. sumokėtą sumą. Maksimali iš atsakovės priteistina suma turėtų sudaryti tik 1/6 dalį ieškinio sumos, t. y. proporcingai tarp viso pakaitinio kombaino nuomos laiko 2020 m. (90 d.) ir paskutinės draudimo išmokos dalies „vėlavimo“ (15 d.). Esant sugadintai transporto priemonei, atlyginamos tik protingos pakaitinės transporto priemonės išlaidos, t. y., transporto priemonės nuomos laikotarpis negali būti ilgesnis, nei sugadintos transporto priemonės remonto pabaiga ar transporto priemonės sunaikinimo atveju ne ilgiau nei draudikas atlygina visą dėl eismo įvykio patirtą žalą. Paskutinė draudimo išmokos dalis buvo sumokėta 2020 m. liepos 28 d. Būtent ši data yra maksimalus terminas, iki kurio būtų galima atlyginti ieškovo 2020 m. nuomoto pakaitinio kombaino išlaidas. Pakaitinis kombainas ieškovui buvo suteiktas 2020 m. liepos 14 d., todėl maksimalus dienų skaičius, už kurį hipotetiškai galėtų būti atsakinga draudikė, yra 15 dienų;

31.8. Jeigu ieškovo ieškinys būtų tenkinamas visiškai, ieškovas dėl eismo įvykio nepagrįstai praturtėtų. Tokia situacija prieštarautų ne tik bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir teismų praktikos nuostatoms. TPVCAPDĮ tikslas – atstatyti nukentėjusįjį asmenį į iki eismo įvykio buvusią padėtį, o ne ją pagerinti. Ieškovas iki eismo įvykio grikių neaugino, jų nekuldavo ir iš jų negaudavo pelno. Po eismo įvykio išplėtęs savo ūkį, ieškovas tiek tuo atveju, jei kombainas būtų patekęs į eismo įvykį, tiek tuo atveju, jei jame nedalyvautų, kombainą turėtų naudoti ir grikių kūlimui, t. y. mėnesiu ilgiau. Atitinkamai iš to gautų pajamas. Teismui priteisus nuomos išlaidų atlyginimą už grikių kūlimo periodą, susiklostytų situacija, kai ieškovas draudikės sąskaita gautų ir papildomas pajamas, kurių iki tol negaudavo;

31.9. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog kombainas buvo išnuomotas 200 būgno motovalandų, patvirtina, kad ieškovas nenaudojo kombaino kitiems darbams atlikti, o tik savo derliui nuimti, yra nepagrįsta nei bylos duomenimis, nei gali būti vertinama kaip visiems žinoma aplinkybė. Teismo nurodyta aplinkybė, kad naudotų kombainų rinka Lietuvos Respublikoje nėra plati, savaime neapsunkina kombaino įsigijimo. Net jei prekė yra viena, bet atitinka pirkėjo poreikius, nėra svarbu kiek jų dar yra rinkoje. Užklausas apie kombainų nuomą ar įsigijimą ieškovas siuntė pavasario antroje pusėje. Jei ieškovas nebūtų vilkinęs žalos administravimo proceso, kombaino nuomai ar pirkimui ruošiantis anksčiau, tikėtina, pasiūla būtų buvusi didesnė. Teismas nepagrįstai akcentuoja, kad kombainas įsigytas užsienyje. Kombainas pirktas Latvijoje, nuo kurios ieškovo ūkis nutolęs panašiu atstumu, kaip ir nuo Vilniaus.

Atsiliepimas

32. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas S. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą nepakeistą, priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. atsakovė nepagrįstai iš viso žalos kompensavimo proceso trukmės dirbtinai bando „šalinti“ tam tikrus laikotarpius. Tokie argumentai negali paneigti akivaizdaus fakto, kad ieškovas patyrė konkrečias pakaitinio kombaino nuomos išlaidas (žalą), kurios buvo patirtos dėl to, kad ieškovui nebuvo sumokėta draudimo išmoka, ir jis negalėjo įsigyti kitos transporto priemonės, t. y., kombaino. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos;

32.2. jeigu atsakovė, gavusi informaciją apie ieškovo patirtą žalą, būtų tinkamai įgyvendinusi savo pareigą nustatyti kombainui padarytos žalos dydį ir tai būtų padariusi per TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą maksimalų terminą (3 mėnesiai), ieškovas pakaitinio kombaino nuomos išlaidų nebūtų patyręs ne tik 2020 metais, bet ir 2019 metais. Tačiau atsakovė laiku žalos neįvertino, todėl ieškovo patirtos išlaidos pakaitinio kombaino nuomai neabejotinai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (draudimo išmokoms nesumokėjimu laiku). Atsakovė netinkamai aiškina TPVCAPDĮ nuostatas ir siekia perkelti ieškovui įrodinėjimo pareigas. Atsakovė nutyli, kad ji turėjo visą informaciją apie įvykį, nes pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 15 punktą policija visą jos turimą eismo įvykio informaciją privalo pateikti draudikui per 10 darbo dienų po įvykio;

32.3. ieškovas papildomai teikia apeliacinės instancijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. raštą Nr. 89-S-1089 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris patvirtina aplinkybes, kad apie dėl eismo įvykio kaltą asmenį ir draudimo kompaniją, kurioje buvo apdrausta jo valdyta transporto priemonė, ieškovui buvo pateikta tik 2019 m. vasario 4 d. Ieškovas, gavęs nurodytą informaciją, iš karto kreipėsi į atsakovę. Pats ieškovas prašė ir ragino atsakovę tinkamai vykdyti jos pareigas žalos administravimo procese ir tinkamai apžiūrėti apgadintą kombainą, nes atsakovės 2019 m. vasario 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas buvo sudarytas iš nuotraukų. Pati atsakovė neatsiuntė savo eksperto, neapžiūrėjo apgadinto kombaino ir su apžiūros aktu ieškovo pasirašytinai nesupažindino, o kombaino „apžiūrą“ atliko iš nuotraukų;

32.4. atsakovės pozicija žalos administravimo procese buvo nenuosekli. Pati atsakovė, paskyrusi ekspertizę ir po jos atlikimo išmokėjusi visą draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad jos primygtinis nurodymas remontuoti kombainą buvo nepagrįstas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ji niekada nebuvo teikusi ieškovui nurodymo kombainą remontuoti UAB „Porix“. Atsakovės pateikti jos atstovų el. laiškai patvirtina, kad ji ilgą laiką primygtinai vertė ieškovą kombainą remontuoti UAB „Porix“;

32.5. atsakovės pasitelktas ekspertas nenustatinėjo kombaino remonto galimybės, nes atsakovė tokio klausimo ekspertui neteikė. Prasidėjus ginčui teisme, atsakovė jau teigia, kad toks patikrinimas visgi reikalingas. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja jos pačios veiksmams. Jeigu atsakovė teismo ekspertą būtų pasitelkusi laiku, t. y. po to, kai gavo ieškovo informaciją apie tai, kad UAB „Biržų žemtiekimas“ nustatė, jog kombainas neremontuotinas, žalos administravimas būtų pabaigtas žymiai greičiau;

32.6. ieškovui kitą kombainą pavyko nusipirkti tik 2021 m. sausio 13 d. Sutartis su pardavėju buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 2 d. Kombaino paieška ir pirkimas nėra paprastas ir lengvas procesas, o už draudimo išmoką ieškovas negalėjo įsigyti naujo kombaino, kurio kaina yra 200 000 – 230 000 Eur. Ieškovas kombainą išsinuomojo, nežinodamas, kada atsakovė visiškai atlygins patirtą žalą. Kombaino nuoma visada sudaroma kūlimo sezonui, priklausomai nuo auginamų kultūrų. Be to, nuomotojui iš esmės yra aktualus ne terminas, o žemės plotas, kurį reikia nukulti. Nes tada galima prognozuoti kombaino darbo valandas, pagal kurias nustatoma ir nuomos kaina. Taigi ieškovas neturėjo galimybės išsinuomoti kombaino mėnesiui ar kitam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

33. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra priteistinos draudimo išmokos dydis, už nuostolius dėl kombaino nuomos ne vienam iš derlių nuimti. Ieškovas nurodė, kad prašo atlyginti jo patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos nuomojantis pakaitinį kombainą 2020 metais. Byloje nėra ginčo, jog apeliantė išmokėjo draudimo išmoką už nepataisomai sugadintą kombainą ir pakaitinio kombaino nuomos išlaidas už 2019 metus.

34. Byloje nustatyta, jog 2018 m. liepos 21 d. įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu sugadintas kombainas. Apeliantė 2019 m. gegužės 23 d išmokėjo 22 334,33 Eur draudimo išmoką ieškovo naudai (apskaičiuota 32 197,54 Eur nuotolių suma, iš kurios atimtas 29,93 Eur PVM bei atimtas 9 833,28 Eur dėl detalių nusidėvėjimo, galutinė išmokėtina draudimo išmoka – 22 334,33 Eur).

35. UAB „Biržų žemtiekimas“ 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog kombainas negali būti remontuojamas, nes pažeista kombaino geometrija. Šį laišką ieškovas persiuntė apeliantei. UAB „Biržų tiekimas“ yra oficialus kombaino gamintojo atstovas Lietuvos Respublikoje. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog kombaino remontas negalėjo būti vykdomas, transporto priemonė laikoma sunaikinta (CPK 12, 178 straipsniai).

36. Apeliantė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2131795/1078517 informavo ieškovą, jog išmokės 112 711,44 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 86 524,00 Eur kompensacija už sugadintą transporto priemonę (kombainą), 26 015,00 Eur už pakaitinio kombaino nuomą 2019 metų derliui nuimti ir 172,43 Eur išlaidas, patirtas su žalos nustatymu (išskaičiuotas PVM yra 4 544,93 Eur). Šiame pranešime atsakovė nurodė, jog žalos atlyginimas užtruko dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti 2020 metų derliaus nuėmimui patirtų kombaino nuomos išlaidų.

37. Taigi bylos ginčo esmė – ar kyla pareiga draudikei išmokėti draudimo išmoką už 2020 metų pakaitinio kombaino nuomą. Apeliantė, be kita ko, įrodinėja, jog iš 2 metų laikotarpio turi būti išskaičiuotas daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpis tarp eismo įvykio (2018-07-21) ir datos, kada ieškovas apie jį ir jo metu jo patirtą žalą informavo apeliantę (2019-02-04).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

38. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. raštą Nr. 89-S-1089 „Dėl informacijos pateikimo“. Ieškovas juo siekia pagrįsti pirmos instancijos teisme per teismo posėdį išsakytą teiginį, kad informacija apie dėl eismo įvykio kaltą asmenį ir draudimo kompaniją, kurioje buvo apdrausta jo valdyta transporto priemonė, jam buvo pateikta tik 2019 m. vasario 4 d. Ieškovas, tik gavęs nurodytą informaciją, iš karto kreipėsi į apeliantę, tai yra 2019 m. vasario 4 d.

39. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

40. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su šalių ginču dėl draudimo išmokos dydžio. Pastebėtina, kad aplinkybė, kada ieškovas sužinojo apie draudžiamajam įvykiui reikšmingas aplinkybes dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, nėra nauja. Naujas yra dokumentas, pagrindžiantis nurodytą aplinkybę. Dėl to ieškovo pateiktas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. raštas Nr. 89-S-1089 „Dėl informacijos pateikimo“ priimamas ir vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl draudimo išmokos dydžio

42. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo (trečiojo asmens pagal draudimo sutartį) teisė gauti draudimo išmoką iš draudiko reiškia, jog jis TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti pretenziją atsakingam draudikui ar jo atstovui dėl padarytos žalos tam, kad gautų informaciją iš atsakingo draudiko (jo atstovo), ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui), ir atitinkamai galėtų spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo išmoką ir jo TPVCAPDĮ saugomas interesas yra pažeisti.

43. Apeliantė įrodinėja, jog ieškovas praleido įstatyme numatytą terminą pranešti apie eismo įvykį tam nesant svarbių priežasčių. Eismo įvykio metu nei ieškovas, nei kombainą vairavęs ieškovo sūnus, nebuvo sužaloti. Tai, kad kitos transporto priemonės vairuotojas buvo sužalotas ir išgabentas greitosios pagalbos automobiliu, kai eismo įvykio vietoje buvo ir policija, nebuvo kliūčių sužinoti, ar eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jei taip, kurioje draudimo bendrovėje. Apeliantė taip pat mano, jog tai, kad kombainą vairavęs ieškovo sūnus dėl eismo įvykio buvo strese, šoko būsenoje, vėliau, atsigavęs, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą, įgyvendindamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje reikalavimą, kreiptis į policiją, tam, kad sužinotų įvykį sukėlusios transporto priemonės valstybinius numerius.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pats savaime pranešimo apie eismo įvykį termino pažeidimas neatleidžia draudiko nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, kompensuojant už viso 2020 metų derliaus nuėmimui patirtų kombaino nuomos išlaidas.

45. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dėl termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo galimi tokie padariniai: atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, jos sumažinimas, taip pat gali likti prievolė išmokėti draudimo išmoką tais atvejais, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Šio draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimą, t. y. draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir pasunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nurodyta teisinė problema panašiai sprendžiama ir pagal vadinamuosius Europos draudimo sutarčių teisės principus (angl. Principles of European Insurance Contract Law) (PEICL), konkrečiai – šių Principų 6:101 straipsnį „Pranešimas apie draudžiamąjį įvykį“ (angl. Notice of Insured Event). Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokėtina draudimo išmoka turi būti sumažinta tokia apimtimi, kuria draudikas įrodo, jog patyrė žalą dėl nepagrįsto vėlavimo (angl. The insurance money payable shall be reduced to the extent that the insurer proves that it has been prejudiced by undue delay). Kaip nurodoma Europos draudimo sutarčių teisės principų komentare, atitinkamų terminų pranešti apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo klausimą Principų 6:101 straipsnio 3 dalies nuostata išsprendžia draudėjo naudai. Kadangi būtent draudikai dažniausiai remiasi pažeidimu pranešti apie draudžiamąjį įvykį, kaip pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, tai būtent draudikams tenka pareiga įrodyti žalą, ką daugeliu atvejų jiems yra per sudėtinga arba netikslinga (angl. inexpedient) padaryti. Antra, gali būti daroma išvada, kad draudimo išmokos sumažinimas yra vienintelė sankcija, numatyta Principų 6:101 straipsnio 3 dalyje. Taigi draudikams neturi būti leidžiama remtis pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį terminų, nustatytų draudimo liudijime, pažeidimu kaip sąlyga apskritai nemokėti draudimo išmokos. Europos draudimo sutarčių teisės principų komentare taip pat nurodoma, kad daugelio Europos valstybių draudimo teisėje draudikas turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu draudėjas pažeidžia pareigą pranešti apie draudžiamąjį įvykį ir draudikas gali įrodyti, kad dėl to jis patyrė nuostolių. Kai kuriose jurisdikcijose draudikams suteikiama teisė nemokėti draudimo išmokos tik apgaulės (angl. fraud) arba tiesioginės tyčios (angl. direct intention; lot. dolus directus) atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „VBH Vilnius“ v. „Euler Hermes Kreditversicherungs–Aktiengesellschaft“ bylos Nr. 3K-3-306/2013).

47. Lietuvos draudimo teisės doktrinoje vertinama, kad kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, nustatant draudimo išmokos dydį vadovautinasi principu, kad draudimo išmoka turi būti tokia, kokia ji būtų apie draudžiamąjį įvykį pranešus laiku. Draudimo išmoka gali būti sumažinta ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013).

48. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ieškovas apie kitos transporto priemonės draudimo bendrovę sužinojo tuomet, kai gavo iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. raštą Nr. 89-S-1089 „Dėl informacijos pateikimo“, teisėjų kolegija sprendžia, jog draudikui praneša apie eismo įvykį pavėluotai dėl neatsargumo.

49. Pastebėtina, kad nei viename teisės akte nėra imperatyvaus reikalavimo eismo įvykio dalyviams surinkti visą informaciją, būtiną pranešimui parengti pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalį. Atžvelgiant anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, vadovautinasi principu, jog draudimo išmoka turi būti tokia, kokia ji būtų apie draudžiamąjį įvykį pranešus laiku. Be to, remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 15 punktu, policija visą jos turimą eismo įvykio informaciją privalo pateikti draudikui per 10 darbo dienų po įvykio. Vadinasi, apeliantė jau žinojo apie įvykį iki apie jį pranešė ieškovas (CPK 178 straipsnis).

50. Apeliantės teiginys, kad ieškovas yra ūkininkas, kuriam, kaip ir verslininkui, keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, atmetamas kaip nepagrįstas. Ūkininkas nėra draudimo srities žinovas. Be to, teisinis ginčas kilo ne iš sutarties, todėl CK 6.256 straipsnio taisyklės netaikomos.

51. Kita vertus, nenustatyta nuostolių padidėjimo priežastinio ryšio tarp 6 mėnesiais pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį ir 2020 metų kombaino nuomos (CK 6.247 straipsnis).

52. Minėta, jog UAB „Biržų žemtiekimas“ 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog kombainas negali būti remontuojamas, nes pažeista kombaino geometrija. Šį laišką ieškovas nedelsiant persiuntė apeliantei. Tai buvo objektyvi aplinkybė, kuri draudikei turėjo implikuoti draudimo išmokos dydžio perskaičiavimą. Draudikė žinojo, kad ieškovas yra ūkininkas, kuriam reikalinga speciali transporto priemonė – kombainas, kuri naudojama priklausomai nuo sezoniškumo.

53. Taigi draudikei 2019 m. birželio 25 d. jau buvo žinoma, kad kombainas teisiškai turėtų būti laikoma kaip sunaikinta transporto priemonė, bet ji tik 2020 m. liepos 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2131795/1078517 informavo ieškovą, jog išmokės 112 711,44 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 86 524,00 Eur kompensacija už neremontuotiną kombainą. Pastebėtina, bet būtent apeliantės reikalaujamos įvykdyti žalos administravimo priemonės buvo priežastis, jog nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2020 m. liepos 28 d. nebuvo tinkamai apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka. Tokiu atveju, ieškovo pavėluotas dėl neatsargumo pranešimas apie eismo įvykį neveikia žalos padidėjimo už 2020 metus (CK 6.247 straipsnis).

54. Byloje nustatyta, jog 2019 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku apeliantė nurodė, jog sutinka su kombaino rėmo defektacijos faktu. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. paprašė ieškovo suteikti galimybę apžiūrėti kombainą ir pagal apžiūros rezultatus bus sprendžiama dėl išmokos išmokėjimo. Būtent atsakovė (draudikė) pasiūlė vykdyti kombaino apžiūrą ir remontą bendrovėje – UAB „Porix“.

55. Kombaino gamintojo atstovas 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku nurodė, jog rėmo tampymo technologija sumažina metalo atsparumą, kyla didelė tikimybė, jog metalas vėl deformuosis ir gamintojas nebeprisiima jokios atsakomybės dėl kombaino naudojimo saugumo. Ieškovas pats išsiaiškino, kad specializuoti kombainų remonto servisai neatlieka rėmo atitampymo darbų.

56. Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę, jog jos pasiūlyta įmonė UAB „Porix“ nesuteikia nei garantijos su finansine atsakomybe, nei apskritai jokios garantijos, nes gamintojas yra nustatęs, jog kombainas yra neremontuotinas. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. elektroniniu laišku apeliantei nurodė, jog UAB „Porix“ neįrodė savo kompetencijos kombaino remonto srityje, todėl ieškovas nemato būtinybės suteikti UAB „Porix“ galimybės apžiūrėti kombainą. Ieškovas 2020 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku persiuntė apeliantei kombaino oficialaus atstovo platesnės apimties 2019 m. spalio 17 d. elektroninį laišką dėl kombaino rėmo atstatymo negalimumo su išsamesniais paaiškinimais.

57. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad kombainas yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jį remontuoti gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, todėl atsakovė galėjo ir privalėjo siūlyti ieškovui remontuoti kombainą tik tokiose įmonėse, kurios turi tinkamą kvalifikaciją ir garantuoja savo darbų kokybę. Taigi būtent atsakovės rūpestingumo, kooperavimosi, bendradarbiavimo pareigų pažeidimas paveikė, kad žalos administravimas užtruko dvejus metus (CK 6.38 straipsnis).

58. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumento dėl daugiau kaip 6 mėnesiais pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį. Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą deklaratyviu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime 158 ir 159 punktuose esantys motyvai paneigia apeliantės įrodinėjimą aplinkybę dėl neišsamių motyvų.

59. Apeliantė įrodinėja, jog draudikui buvo atimta galimybė savalaikiai gyvai įvertinti kombainui eismo įvykio metu padarytą žalą, ir dėl to atitinkamai neįprastai pailgėjo žalos administravimo procesas. Kitaip tariant, apeliantė remiasi tripliko priede Nr. 1 esančia aplinkybe – kombainas buvo „aptvarkytas“, „atlankstėm skardas“, ir naudojamas veiklai: „pratempėm sezoną“ (ieškovo sūnaus teiginiai).

Žemesnės instancijos teismas

60. Byloje nėra nustatyta, jog tai, kad ieškovas bandė savo pastangomis pataisyti kombainą, siekdamas išvengti didesnių nuostolių ir pabaigti nukulti grūdines kultūras, paveikė defektų nustatymo trukmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent apeliantės veiksmai, kurie pasireiškė: 1) siūlymu remontuoti kombainą UAB „Porix“, 2) prašomi papildomai pateikti dokumentai dėl remonto negalimumo iš kombaino gamintojo, 3) apeliantės delsimas atsakyti į ieškovo 2020 m. kovo 17 d. elektroninį laišką, kai jai ieškovas persiuntė kombaino oficialaus atstovo platesnės apimties 2019 m. spalio 17 d. elektroninį laišką dėl kombaino rėmo atstatymo negalimumo, privertęs ieškovą užsakyti kombaino vertinimo ataskaitą, kurioje būtų atsakyta į klausimus, ar yra techninės galimybės atstatyti rėmo kontrakciją, kokia kombaino vertė buvo eismo įvykio metu, remonto tikslingumas ir nuostolių įvertinimas, paveikė žalos administravimo terminą ir dėl to nuostolių dydį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

61. Apeliantė teigia, jog iš mokėtinos draudimo išmokos turi būti išskaičiuotas 1 mėnesio laikotarpis nuo išmokos išmokėjimo iki informacijos, kad kombainas neremontuotinas, gavimo. Anot apeliantės, praėjus beveik mėnesiui po išmokos pagal UAB „Biržų žemtiekimas“ pateiktus duomenis išmokėjimo, apeliantei buvo pradėta teikti informacija, jog prieš tai pateiktos to paties UAB „Biržų žemtiekimas“ išvados ir sąmata yra neteisinga, kad kombainas vis dėlto negali būti remontuojamas. Iš esmės apeliantė pakartoto atsikirtimų į ieškinį argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino.

62. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. <...> Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

63. Pastebėtina, kad pagal įstatymą būtent draudikas privalo nustatyti žalos dydį, o nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva rinkti paraleliai įrodymus, būtinus žalos dydžio nustatymui. Vadinasi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išskaičiuoti 1 mėnesio laikotarpio nuo išmokos išmokėjimo iki informacijos, kad kombainas neremontuotinas, gavimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos už apeliantę skaičiuoti sumos, kuri turėtų, jos vertinimu, būti išskaičiuota. Byloje nėra nurodyta, kuris konkrečiai iš 2020 metų sezono turėtų būti atimtas ir kokia dėl to susidarytų suma. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, neišskaičiavus 1 mėnesio nuomos nuostolio (CPK 185 straipsnis).

64. Apeliantė pakartoto atsikirtimo į ieškinio argumentą, kad, jos vertinimu, iš 2 metų laikotarpio turėtų būti atimtas ir 3 mėnesių laikotarpis tarp momento, kai atsakovei kilus abejonėms dėl pasikeitusios UAB „Biržų žemtiekimas“ pozicijos, kad kombainas vis dėlto neremontuotinas, draudikui turint priešingų duomenų, siekiant išsklaidyti šias abejones, įgyvendinant, be kita ko, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, ieškovui buvo pasiūlyta remonto įmonė, galinti atlikti kombaino defektaciją. Apeliantės nuomone, taip pat turėtų būti eliminuotas ir 4 mėnesių laikotarpis, kai ieškovui buvo siūloma defektaciją ir remontą atlikti bet kurioje kitoje įmonėje.

65. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantės argumentas, kad ieškovas galėjo pasinaudoti UAB „Porix“ paslaugomis, yra pripažintas kaip deklaratyvus, nes ši bendrovė negali užtikrinti atliekamų darbų kokybės ir garantinių patvirtinimų. Be to, jau nurodyta, kad pagal įstatymą įrodymus, būtinus teisingai nustatyti turtui padarytos žalos dydį, renka draudikas. Kita vertus, nuo to momento, kai buvo nustatyta aplinkybė, kad kombainas negali būti remontuojamas dėl pažeisto geometrijos (2019 m. birželio 25 d.) iki apeliantės 2020 m. liepos 28 d. pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. 2131795/1078517, praėjo daugiau kaip metai, todėl apeliantė neįrodė, kodėl ir kuris konkrečiai iš keturių mėnesių 2019 ir 2020 metų sezonuose turėtų būti išskaičiuotas ir kokia dėl to suma susidarytų (CPK 12, 178 straipsniai). Pastebėtina, jog ieškovo sunaikinta transporto priemonė yra specifinė. Kombainų nuomos rinka yra ribota, nuomos sąlygos yra nustatomos nuomotojų. Šių ieškovo nurodytų argumentų apeliantė nenuginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

66. Byloje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. liepos 3 d. sudarė Transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir technikos priežiūros paslaugų, nuomos sutartį Nr. JTN 105/2020, kuria išsinuomojo pakaitinį kombainą 2020 metų derliui nuimti. Iš šios sutarties 14 punkto matyti, jog nuomos mokestis yra 30 000 Eur be PVM su apribojimu iki 200 būgno motovalandų. Iš sutarties 19 punkto matyti, jog nuomos terminas yra nuo perdavimo dienos iki 2020 m. spalio 30 d. Iš perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad pakaitinis kombainas buvo perduotas 2020 m. liepos 14 d., grąžintas 2020 m. spalio 15 d. Taigi ieškovas nuomojosi pakaitinį kombainą 2020 metų derliui nuimti nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Šių išlaidų būtų išvengta, jei apeliantė nuo 2019 m. birželio 25 d. būtų priėmusi savalaikiai sprendimą dėl draudimo išmokos perskaičiavimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

67. Apeliantė nurodė, kad ieškovas 3 mėnesius ignoravo jos siūlymą žalos nustatymui pasitelkti teismo ekspertą, kuris atliktų kombaino apžiūrą ir parengtų ekspertizės aktą. Ieškovui sutikus pateikti kombainą teismo eksperto apžiūrai, apžiūra buvo atlikta operatyviai (2020-06-29), taip pat operatyviai pateiktas ekspertizės aktas (2020-07-09) ir išmokėta galutinė draudimo išmoka (2020-07-28).

68. Pastebėtina, jog iš byloje esančios Lietuvos Respublikos teismo eksperto J. A. 2020 m. liepos 9 d. Ekspertizės akto Nr. E20/06-25K galima nustatyti, kad apeliantė nekėlė klausimo ekspertui, ar yra galimybė remontuoti kombainą, todėl aplinkybė, kad ieškovas 3 mėnesius delsė pateikti kombainą eksperto apžiūrai, tampa teisiškai nereikšminga. Jau nurodyta, jog apeliantė faktą, kad kombainas nėra remontuotinas, sužinojo dar 2019 m. birželio 18 d., todėl apeliantės siekis dar papildomai pasitikrinti oficialaus kombaino gamintojo pateiktas išvadas ir paaiškinimus, naudojantis teismo eksperto žiniomis, negali būti vertinamas kaip ieškovo neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Pastebėtina, kad tik ieškovo pastangomis (o tai taip pat užėmė nemažai laiko) buvo išsiaiškinta, jog apeliantės siūloma UAB „Porix“ negali atlikti kombaino remonto darbų.

69. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovui turi būti atlyginama visa už pakaitinio kombaino nuomą 2020 metais sumokėta suma. Anot apeliantės, paskutinė draudimo išmoka (jos dalis) dėl įvykio buvo išmokėta 2020 m. liepos 28 d. Atitinkamai būtent ši data yra maksimalus terminas, iki kurio būtų galima atlyginti ieškovo 2020 m. nuomoto pakaitinio kombaino išlaidas.

70. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atkreipė dėmesį, kad kombainas yra specifinė transporto priemonė, kurios nenusipirksi kitą dieną po to, kai išmokama draudimo išmoka (CK 1.5 straipsnis). Be to, pakaitinio kombaino nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta iki 2020 m. liepos 28 d., nes ieškovas negalėjo žinoto, kada bus priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos priteisimo.

71. Apeliantė mano, jog draudimo išmoka turi būti mažinama, nes ieškovas turėjo tiek išsinuomotą ir derliaus nuėmimui naudojamą ir jam/jo ūkiui tiesiogiai pajamas generuojantį pakaitinį kombainą, tiek draudimo išmoką, atlyginusią jo žalą, patirtą 2018 m. liepos 21 d., kurią taip pat galėjo naudoti savo ir/ar ūkio reikmėms. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos teiginius, nes, pirma, ieškovas lygiai tokias pačias pajamas būtų gavęs, jei nereikėtų nuomotis kombaino, kitaip tariant tarp nuomos ir iš ūkio gaunamos naudos būtų galima daryti koreliacijas, jei ieškovas apskritai naudotųsi kombaino nuoma vystydamas verslą. Antra, apeliantės išmokėta draudimo išmokos dalis buvo tokia maža, kad iš jos nebūtų galima įsigyti lygiavertės sunaikintai transporto priemonės.

72. Apeliantės svarstymai, kad ieškovas 2019 metais pakaitinį kombainą naudojo iki 2019 m. rugsėjo 15 d. (mėnesiu trumpiau, žr. atsiliepimo priedą Nr. 26), todėl 2020 metais derliaus nuėmimas galėjo būti atliktas ne per 3, o per 2 mėnesius, nėra keičiantys teismo išvados dėl teisingai apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio. Jau nurodyta, 2020 m. liepos 3 d. sudaryta Transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir technikos priežiūros paslaugų, nuomos sutartis Nr. JTN 105/2020, kurios pagrindu ieškovas išsinuomojo pakaitinį kombainą 2020 metų derliui nuimti, buvo su apribojimu iki 200 būgno motovalandų. Taigi nuomos kaina skaičiuota ne nuomos terminu, bet 200 būgno motovalandomis. Sutartis nėra nuginčyta, apeliantė nepateikė įrodymų, kad tokia sutartis neatitinka rinkos sąlygų, ieškovas permokėjo už nuomą ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).

73. Apeliantė pastebėjo, jog pirmosios instancijos teismas pateikė nemažai teiginių, kurie nėra nei teisinis vertinimas, nei visuotinai žinomos aplinkybės (CPK 182 straipsnis) apie ūkininkavimą, kuriems, pagrįstai, manytina, reikia specialių, ne teisės srities žinių, bendrojo išsilavinimo nepakanka. Teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako, nes apeliantė nenurodė argumentų dėl šios dalies sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų sprendimo 167-169 punktuose išdėstytus motyvus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

74. Draudikė (apeliantė) taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jos prašymą įvertinti, jog ieškovas nuo 2020 metų pradėjo auginti grikius, kurių auginimu 2019 metais neužsiėmė. Apeliantė įrodinėja, jog tuomet kombaino nuoma tęsiasi mėnesiu ilgiau. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantė išmokėjo draudimo išmoką 2020 m. liepos 28 d. Kombainas yra speciali transporto priemonės, kurios neįmanoma greitai nupirkti. Ieškovas paaiškino, kad vienas vienintelis panašus į jo turėtą kombainą buvo parduodamas Lietuvoje, ir tai apsunkina kombaino įsigijimą. Nesant kitų variantų, nebuvo galimybės derėtis ir dėl pardavimo kainos. Ieškovui, kaip jis nurodė, kombaino teko ieškoti skirtingose šalyse esančiuose interneto puslapiuose, kuriuose informacija teikiama ne lietuvių kalba, bendrauti su potencialiais pardavėjais taip pat ne lietuvių kalba, ieškoti serviso ar pavienių meistrų, kurie padėtų atlikti kombaino apžiūrą prieš pirkimą ir t. t.

75. Apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos argumentą, kad ieškovas turėjo galimybę kitą dieną po draudimo išmokos įsigyti jo verslo poreikius atitinkantį kitą kombainą, kad galėtų atsisakyti pakaitinio kombaino (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų įvertinti, per kiek laiko realu įsigyti kitą (lygiavertį turėtam) kombainą, jį perregistruoti naujam savininkui, paruošti derliaus nuėmimui. Apeliantei nepateikus tokių duomenų, teisėjų kolegija negali įvertinti jos argumento, kad ieškovas nepagrįstai ilgai nuomojo pakaitinį kombainą (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad draudikė negali nurodyti, kokiu būdu ieškovas gali vystyti savo verslą, todėl aplinkybės, kad a) ieškovas pradėjo auginti grikius ir b) turėtą kombainą galėjo naudoti grikių nuėmimui, sudaro teisines prielaidas spręsti, kad nuomos išlaidos sudaro draudimo išmokos sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Primintina, jog byloje konstatuota, kad kombainas nuomojamas pagal būgno motovalandas.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

80. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

81. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 1 450,00 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovui priteisiamos iš atsakovės 1 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) 1 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas