Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-17 nutarimu R. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeisimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2016-12-22 kreipėsi į teismą ir prašė sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Plungės rajono apylinkės teismas 2017-01-16 nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad nors R. L. prašymas atitinka formaliąsias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau byloje esantys duomenys apie pareiškėjo anksčiau padarytas nuobaudas jį charakterizuoja neigiamai ir vien tai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos šeiminės ir darbinės aplinkybės taip pat nėra pagrindas grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau nei taikytas atėmimo terminas.Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-17 nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki faktiškai atlikto. Nurodo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis patiria daug nepatogumų. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalingos darbui. Jis vykdo individualią veiklą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą pažymą – vykdo prekybą iš Anglijos, todėl jam reikalinga savo transporto priemone prekes parsigabenti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis yra priverstas į darbą važiuoti su taksi ir samdyti vairuotoją, kad parvežtų prekes iš Anglijos. Dėl to jis patiria daug nuostolių, sumažėjo pajamos ir verslas tapo nepelningas. Nepatogumų patiria ir dėl šeiminių aplinkybių. Teigia, jog jis yra įsipareigojęs Lietuvoje išlaikyti savo senelius bei seserį, kuri mokosi ir turi mažą vaiką, nes tėvai gyvena užsienyje. Tvirtina, jog jis netekęs teisės vairuoti transporto priemones, suprato jam paskirtos nuobaudos prasmę, padarė išvadas, kad pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai ir prižada daugiau nedaryti pažeidimų. Dėl savo poelgio gailisi ir mano, kad yra pagrindas teigti, kad nuobaudos tikslai buvo įgyvendinti ir yra pagrindas tenkinti prašymą. Pažymi, kad yra įvykdęs visas nustatytas sąlygas tokiam prašymui pareikšti ir, įvertinęs tai, jog jis daugiau jokių pažeidimų nepadarė, kad padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, kad neblaivumo laipsnis ne daug viršijo nustatytą minimalią ribą, iš karto po pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, mano, kad prašymo tenkinimas nepažeis teisingumo principų. Be to, nurodo, jog tokį pažeidimą padarė pirmą artą ir ankstesni jo padaryti pažeidimai, kurių galiojimas yra pasibaigęs, nėra susiję su neblaivumu. Mano, kad yra visos sąlygos jo prašymą tenkinti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo R. L. skundą atmesti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Teigia, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą, todėl prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, jog R. L. yra jauno amžiaus ir padarė vieną šiurkščiausių pažeidimų. Be to, už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas jau 4 kartus. Nurodo, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pažeidėjui nereikėtų perlaikyti vairavimo egzaminą, o priešingu atveju, jam reikės jį perlaikyti, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik visiškai įvykdžius nuobaudą.

Atskirasis skundas atmestinas. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau ANK nenumatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kadangi ANK nėra R. L. padėtį švelninantis įstatymas, todėl šiuo atveju jis netaikytinas ir atskirasis skundas nagrinėtinas pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK normas. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. R. L. skunde nurodo, kad jis visus įstatyme nurodytus reikalavimus įvykdė ir administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, tačiau pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N57-4446/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui. Nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto ir yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ATPK 329 str. nėra numatytos kaip aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą.Pareiškėjas prašymą iš esmės grindžia jo patiriamais nepatogumais darbinėje veikloje bei galimybe pasirūpinti šeimos nariais. Nurodė, jog jis, jo tėvams išvykus į užsienį, privalo pasirūpinti seneliais ir seserimi, kuri mokosi ir turi mažą vaiką. Pateikia duomenis, kad sesuo mokos ir 2016-10-26 jai gimė dukra. Kadangi vaiko tėvas ją paliko, todėl ja pasirūpinti privalo jis. Taip pat tvirtina, kad dėl teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, jo darbinė veikla tapo nuostolinga, nes priverstas samdyti vairuotoją ir į darbą vykti su taksi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (Vilniaus apygardos teismas, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas.Remiantis suformuota teismų praktika matyti, kad šeiminės bei darbinės aplinkybės, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika, nesutinka su pareiškėju, kad visos jo nurodytos šeiminės ir darbinės aplinkybės yra išskirtinės ir suteikiančios pagrindą švelninti nuobaudą.Kaip matyti, jo sesuo yra pilnametė, neturinti jokių specialiųjų poreikių, todėl turi visas galimybes savimi ir savo vaiku pasirūpinti pati. Kitos nurodytos šeiminės aplinkybės yra nepagrįstos jokiais duomenimis, todėl teismas jas vertina kaip deklaratyvias ir nereikšmingas svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina, kad pažeidėjas aiškiai suvokė, jog dėl padaryto pažeidimo kils neigiamų padarinių jo šeimai ir jam pačiam, tačiau tai nesulaikė nuo pažeidimo darymo.Pareiškėjo dėl darbo nurodyti patiriami nepatogumai: važiavimas į darbą taksi, vairuotojo samdymas darbinei veiklai atlikti, nesudaro jokio pagrindo tenkinti prašymą. Kaip matyti, pareiškėjo individuali veikla dėl taikytos nuobaudos yra vykdoma, o faktas, kad dėl to jis priverstas patirti daugiau nuostolių ir dėl to gauna mažesnes pajamas, yra tik padaryto pažeidimo pasekmė.

Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad R. L., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Remdamasis tuo, kas išvardyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas pareiškėjui sukėlė itin skaudžias pasekmes, dėl ko pareiškėjas galėtų prarasti darbą ar dėl to ypatingai būtų pažeisti jo šeimos narių, kuriuos jis išlaiko, interesai. Be to, vadovaujantis teismų praktika, net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.Nesutiktina su pareiškėju, kad taikius ATPK 329 straipsnio nuostatą, bus pasiekti nuobaudos tikslai ir toks taikymas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui. Taikant ATPK 329 straipsnio nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Apeliantas mano, kad jo nuoširdus galėjimasis dėl padaryto pažeidimo, kad anksčiau padaryti pažeidimai nėra tokie pavojingi kaip pastarasis (nesusiję su neblaivumu), sudaro pagrindą jo charakteristiką vertinti teigiamai. Iš bylos duomenų matyti, kad už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjui buvo paskirta 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Šis pažeidimas vertintinas kaip itin šiurkštus. Be to, šį pažeidimą pažeidėjas padarė galiojant dviem administracinėms nuobaudoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo pobūdis šiuo atveju svarbus, nes itin šiurkštaus pažeidimo padarymas parodo pažeidėjo itin neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis siekė 0,81 promiles, o tai dvigubai viršija leistiną normą. Nors jokia žala nebuvo padaryta, tačiau padaryto pažeidimo pavojingumo tai nemažina. Konstatuojant pažeidimo pavojingumą, neturi reikšmės, kad nebuvo realiai sukeltas pavojus kitiems, esminę reikšmę turi tai, kad pats pažeidimo padarymas galėjo sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Nesutiktina su pareiškėju, jog prieš tai padaryti pažeidimai yra vertinami mažiau pavojingais nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Pirma, reikšminga tai, kad pastarąjį pažeidimą pareiškėjas padarė galiojant dviem nuobaudoms už tai, kad jis gyvenvietėje viršijo greitį 30 km/h bei pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, t. y. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę šio ženklo galiojimo zonoje (b. l. 6–9). Antra, nurodyti pažeidimai taip pat yra pavojingi ir galintys sukelti itin skaudžias pasekmes. Pažymėtina, kad pažeidėjas, nors yra jauno amžiau, iš viso administracine tvarka yra baustas 5 kartus.Įvertinus jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat tai, kad jis iki jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra pažeidęs KET reikalavimus, kad paskutinį pažeidimą padarė galiojant administracinėms nuobaudoms, darytina išvada, kad pareiškėjas turi polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams ir jo deklaravimas, jog suprato savo neigiamo elgesio pasekmes ir daugiau nedarys pažeidimų, kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taikius ATPK 329 straipsnio nuostatą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Plungės rajono apylinkės teismas už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti, nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nors apeliantas teigia, kad įvykdė formalias ATPK 329 straipsnio sąlygas, gailisi, paskirta nuobauda pasiekė tikslus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinės nuobaudos sušvelninimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes, kaip jau minėta, apeliantas padarė itin šiurkštų KET pažeidimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą teismo paskirtą terminą.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.