Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

26. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27.1. Nei pastato didelis plotas, nei tai, kad yra sprendžiama dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo ir jo įtraukimo į Kultūros registrą, netrukdė pareiškėjui imtis būtinų veiksmų tinkamai pastato priežiūrai atlikti, o nustatytas terminas nebuvo per trumpas, nes pareiškėjas yra statybų bendrovė, galinti atlikti įvairius statybos darbus, turinti ilgametę patirtį šioje srityje ir kvalifikuotus specialistus, tačiau įsigijęs pastatą visiškai juo nesirūpino, apleido ir neprižiūrėjo, nesiėmė net pačių elementariausių priemonių, kurioms nereikalingi jokie statybos projektai ir statybą leidžiantys dokumentai. Be to, pareiškėjo pateikti argumentai prieštarauja vieni kitiems. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo įstiklinti langų, keisti langų rėmų, nes jie galimai turi architektūrinės vertės savybių, tačiau pateikė teismui paprastojo remonto projektą, kuriuo keičiami langai ir durys. Pareiškėjas taip pat pateikė pastato vizualizaciją po rekonstrukcijos, iš kurios matyti, kad ne tik keičiami langai, bet ir pats visas pastato fasadas. Be to, net ir laikant, kad langų ir durų keitimui paprastojo remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas buvo būtinas, pareiškėjui tai nekliudė išdaužtus langus įstiklinti ar užsandarinti, atidarytus langus tiesiog uždaryti ir užsandarinti, duris ir šviesduobėse esančias angas užsandarinti.

27.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nusprendė, kad ginčo pastatas kelia pavojų aplinkinių saugumui, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pastato būklė nekelia pavojaus aplinkinių saugumui yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjas net nežino tikrosios pastato būklės bei kas jame vyksta, kad nuolatos pastate ir šalia pastato būna pašaliniai asmenys, tik patvirtina, kad pastatu jis visiškai nesirūpina ir jo neprižiūri. Taigi, ginčo pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas, pareiškėjas nesiima jokių priemonių, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas – ginčo pastatas – nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

27.3. Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, akivaizdu, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais pastato (duomenys neskelbtini), apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 p.). Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl darytina išvada, kad Spendimas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

27.4. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo piktnaudžiavimo jo atžvilgiu taip pat visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo pastatas ir iki tol Lietuvos Respublikos nebuvo prižiūrimas, jo būklė nuo jo perdavimo pareiškėjui neva nepablogėjo ir netapo pavojingesnė aplinkiniams, tačiau iki jam įsigyjant pastatą jis nebuvo įtrauktas į Sąrašą. Su tokiais pareiškėjo argumentais visiškai nesutinka atsakovas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatą valdant Lietuvos Respublikai buvo apleistas ir neprižiūrimas. Be to, pareiškėjo teiginiai prieštarauja jo pačio pateiktiems įrodymams. Kaip matyti iš pateikto skundo ir jame pateiktų 2019 metais darytų nuotraukų, pastato langai nėra išdaužyti, langų rėmai nėra išlaužyti, aplink pastatą nėra buitinių šiukšlių. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kaip matyti iš pateikto ginčo pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, Lietuvos Respublikai valdant ginčo pastatą, jame buvo vykdoma veikla, pastatas buvo nuomojamas. Taigi, pastatas buvo prižiūrimas, saugomas ir nebuvo apleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T-365 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalies, kuria nuspręsta į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašą (sąrašo Nr. 1) įtraukti UAB „Argensta“ nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas piktnaudžiavo investuotojo (pareiškėjo) atžvilgiu ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą įtraukdamas pareiškėjo visiškai neseniai įsigytą iki tol daugelį metų valstybės valdytą turtą į apleisto turto sąrašą ir apmokestindamas padidintu 3 proc. tarifu. Teismas neteisingai įvertino itin didelį pastato plotą ir tai, kad sprendžiama dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo ir dėl jo įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, atsakovo nustatytas terminas pastatui sutvarkyti yra pernelyg trumpas ir iš esmės pareiškėjas objektyviai negalėjo per šį terminą pastato sutvarkyti. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo ir negali atlikti jokių pastato remonto, tvarkybos ar rekonstrukcijos darbų, kadangi nėra suformuotas žemės sklypas pastato eksploatacijai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pastato būklė kelia pavojų aplinkinių saugumui, o ir sprendime neteisingai neatsižvelgė, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Nagrinėjamos bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 ir 2 dalis savivaldybės tarybai suteikia teisę priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties, teisinio statuso, jo techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojų socialinės padėties ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Taigi, pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) nekilnojamasis turtas nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021).

33. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad į savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

34. Į Sąrašą įrašomas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą (Aprašo 5 p.).

35. Pagal Aprašo 8 punktą savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių: kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką) (8.1 p.); turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (8.2 p.).

36. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

38. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu teisiniu reguliavimu (šios nutarties 32–35 p.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas, siekdamas, jog pastatai nebūtų įtraukti į Sąrašą, turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) seniūnijai dokumentus, įrodančius, jog ėmėsi esminių pastato tvarkymo veiksmų (pašalino nustatytus pastato defektus) ar to padaryti negali dėl susidariusių objektyvių aplinkybių (Aprašo 8.1–8.2 p.).

38.1. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 01-2-309 informavo pareiškėją apie 2021 m. gegužės 26 d. numatomą statinio naudotojo arba jo paskirto techninio prižiūrėtojo vykdomos techninės priežiūros atlikimo kontrolę. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. gegužės 26 d. atliko pastato (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros patikrinimą ir 2021 m. gegužės 31 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 01-8-30 konstatavo, kad vietomis sienos tinkas nutrupėjęs, vieno kamino skardinimas pažeistas, galimai gali kelti pavojų aplinkiniams, dalis langų stiklų išdaužta – krentantys stiklai gali kelti pavojų aplinkiniams, lietaus nuvedimo sistema pažeista korozijos, vietomis trūksta lietvamzdžių, aplink pastatą daug atvirų angų. Patikrinimo akte pareikalauta, kad pareiškėjas sutvarkytų ventiliacinio kamino skardinimą arba jį pašalintų, sutvarkytų langų rėmus ir įstiklintų visus išdaužytus stiklus arba užsandarintų langų angas, sutvarkytų fasadą, sutvarkytų lietaus nuvedimo sistemą. Apie Patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą pareiškėjui nurodė informuoti (duomenys neskelbtini) seniūniją iki 2021 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-389 „Dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo“ informavo pareiškėją apie atliktą pastato techninės priežiūros patikrinimą, taip pat informavo, kad nepašalinus Patikrinimo akte užfiksuotų trūkumų, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, (duomenys neskelbtini) seniūnija siūlys pastatą įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) seniūnijos Patikrinimo akte nustatyto termino 2021 m. liepos 30 d. bei po šio termino nepateikė jokių įrodymų, jog pašalino Patikrinimo akte užfiksuotus pastato trūkumus, priešingai, pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jokių nustatytų pastato trūkumų nešalino. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. rugsėjo 3 d. pakartotinai apžiūrėjo pastatą ir 2021 m. rugsėjo 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 01-8-244 nustatė, kad statinys nenaudojamas, apleistas, neatitinka esminių statinio reikalavimų, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011, statinio būklė gali kelti pavojų aplinkai. Atsižvelgiant į tai, nutarta vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pastatą įtraukti į Sąrašą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjui priklausantis pastatas buvo įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašą (eil. Nr. 1). Apie tai pareiškėjas buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 29-2-1291 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, juos tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas nepašalino Patikrinimo akte nustatytų trūkumų, o tai, jog pastato būklė akivaizdžiai bloga ir kelianti pavojų yra užfiksuota fotonuotraukose, 2021 m. gegužės 31 d. Patikrinimo akte ir 2021 m. rugsėjo 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 01-8-244. Iš fotonuotraukų ir minėtų dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pastatas nėra tinkamos techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia jo esantiems asmenims. Minėtais duomenimis nustatyta, kad vietomis sienos tinkas nutrupėjęs, vieno kamino skardinimas pažeistas, dalis langų stiklų išdaužta, lietaus nuvedimo sistema pažeista korozijos, vietomis trūksta lietvamzdžių. Nagrinėjamu atveju buvo akivaizdu, kad Patikrinimo akte ir Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 01-8-244 užfiksuoti pastato pažeidimai, tokie kaip trupantis tinkas, pažeistas kamino skardinimas ir krentantys stiklai, neabejotinai galėjo kelti arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo gautas piliečio el. laiškas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl pastato (duomenys neskelbtini), keliamo pavojaus žmonėms. Jame nurodoma, kad paskutiniu metu pastate lankosi daug žmonių, kurie niokoja pastatą, kelis kartus sukėlė rimtų gaisrų. Klausiama, ar yra kokia nors galimybė užkalti pastatą, kad į jį daugiau pašaliniai asmenys nepatektų. Nurodoma, kad po eilinio gaisro, vietiniai gyventojai užkalė abi vidinio kiemo duris per kurias patenkama į pastatą, tačiau metalo vagys vėl išlaužė duris. Nurodoma, kad pastatas yra baisiai niokojamas, autentiškos detalės – baldai, radiatoriai yra vagiami. Šalia gyvenantys asmenys nenori, kad šis pastatas taptų viso Kauno landyne, kurioje galima viską vogti ir niokoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nurodytos aplinkybės dėl ginčo pastato pavojingumo, akivaizdžiai paneigė pareiškėjo skundo teiginius, kad pastate negyvena ir jokiais tikslais nesilanko pašaliniai asmenys, pastato durys neva užrakintos bei, kad pastatas nekelia pavojaus kaimynystėje gyvenantiems asmenims ar jų turtui.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių, jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybė įpareigoja. Šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo atlikti su pastato rekonstrukcija nesusijusių veiksmų, kurie sumažintų (pašalintų) netinkamos techninės būklės pastato keliamą pavojų dar iki patikrinimo aktų ar skundžiamo Sprendimo priėmimo. Todėl kritiškai vertinami ir atmetami kaip nepagrįsti argumentai, kad pastato didelis plotas, tai, kad yra sprendžiama dėl pastato vertingųjų savybių nustatymo ir jo įtraukimo į Kultūros registrą, sutrukdė pareiškėjui imtis būtinų veiksmų tinkamai pastato priežiūrai atlikti, ar kad nustatytas terminas buvo per trumpas.

41. Byloje nustatytos aplinkybės – pastato patikrinimai buvo atliekami keletą kartų, (duomenys neskelbtini) seniūnija ir pareiškėjas bendravo ginčo klausimu ((duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-389 „Dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo“ informavo pareiškėją apie atliktą pastato techninės priežiūros patikrinimą, o pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2889, atsakydamas į (duomenys neskelbtini) seniūnijos minėtą raštą, nurodė, kad pakvietimo dėl statinio patikrinimo negavo, patikrinime nedalyvavo, prašė nurodyti naują terminą, jog galėtų suderinti susitikimą) leidžia prieiti prie išvados, kad nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimu pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas nevisapusiškai įvertinus ginčo aplinkybes.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu argumentai vertinami kritiškai ir atmetami.

43. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimu patvirtinto Sąrašo dalies, kuria į nurodytą sąrašą yra įtrauktas pareiškėjo UAB „Argensta“ nuosavybės teise valdomas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.