Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei R.G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (tretysis suinteresuotas asmuo R.L.), dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai - t.y. nenustačius ir neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas administracine nuobauda.

Nurodė, kad pareiškėjo patirta turtinė žala siejama su išlaidomis advokatui, patirtomis dėl bylinėjimosi teisme. Už advokato paslaugas pareiškėjas sumokėjo 60 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Pareiškėjo patirti nuostoliai tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas, pareiškėjui skųsti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų kilusi būtinybė. Pareiškėjas buvo priverstas skųsti Nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad skiriant nuobaudą įvertino vaizdo įrašą, o teisme keitėsi įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priėmus nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 str..

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 str., yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo paminėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai - t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad 2016-02-26 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto nutarimu Nr. 20N-52544740-16 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą pareiškėjui buvo paskirta 42 Eur bauda - t.y. už tai jog, vairuodamas automobilį VW Sharan, nebuvo atidus, pajudėjęs iš parkavimo vietos kliudė kitą važiavusį automobilį. Kauno apylinkės teismas 2016-04-28 nutarimu Kauno AVPK nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, konstatuodamas, kad pareiškėjo veikoje nėra nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 6-8).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną ir paskiriant jam administracinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų – nenustačius ir neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo nubaustas administracine nuobauda. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog eismo įvykį užfiksavusio vaizdo registratoriaus įrašas, kuris įrodo pareiškėjo nekaltumą, buvo pateiktas įvykį tyrusiems pareigūnams, tačiau Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas vis vien paskyrė nuobaudą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad ATPK 284 str. 1 d. bei 286 str. 2 d. nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 str., reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Nors byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 127 str. 2 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2016-04-28 nutarimo turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta Kauno AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Kauno apylinkės teismas, vertindamas Kauno AVPK 2016-02-26 nutarimo Nr. 20N-52544740-16 teisėtumą, įvertino įvykio vaizdo įrašą, kuriame, kaip nurodyta nutarime „akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas (L.J.) pajuda kairėn iš savo parkavimo vietos, kitam automobiliui dar stovint ir tik po tam tikro laiko tarpo pakankamai dideliu greičiu atbuline eiga link pareiškėjo vairuojamo automobilio pajudėjo automobilis Chrysler Town. Taigi priežastiniu ryšiu dėl atsiradusios žalos atsiradimo tapo automobilio vairuotojo Chrysler Town vairuotojo Ž.D. veiksmai“ bei rėmėsi Kelių eismo taisyklių 114 p., kuriame nurodyta, kad važiuodamas atbuline eiga vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neprivalėjo duoti kelio bet kokiai transporto priemonei artėjančiai jam iš dešinės (b.l. 6-8). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas liudytoju Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, skyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą, nurodė, jog priimant 2016-02-26 nutarimą Nr. 20N-52544740-16, buvo vertinamas ir vaizdo įrašas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas, priimdamas Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, vadovavosi Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 p., kuriuose nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (101 p.), o eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 p.). Taigi, Nutarimas Kauno apylinkės teismo buvo panaikintas dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno AVPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas tinkamai vykdant pareigūnui patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigūnas šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog < ... jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015). Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl pripažintina, jog Kauno AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti - t.y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVPK atsakomybė nekyla, tad prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p. ,

nusprendžia:

Pareiškėjo L.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.