- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1783-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22029-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“
- Ieškovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroleta“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. birželio 27 d. sudarytą transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei transporto priemonę BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovui 5820 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės 202,01 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2019 m. birželio 27 d. sudarė naudotos transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo transporto priemonę BMW 730D už 5820 Eur. Ieškovas apie parduodamą transporto priemonę sužinojo iš skelbimo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Skelbime transporto priemonė apibūdinta kaip itin geros būklės, nurodyta, kad ji yra „be defektų“. Sutartyje atsakovė taip pat nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų. Atsakovė pateikė techninės apžiūros kortelę, iš kurios matyti, kad prieš metus laiko transporto priemonė buvo pripažinta kaip tinkama eksploatavimui viešuose keliuose, taip pat ataskaitą apie tai, jog 2018 m. balandžio 25 d. buvo atlikti remonto darbai, susiję su transporto priemonės pavarų dėže. Ieškovui išoriškai transporto priemonę padėjo apžiūrėti jo tėvas A. S.. Transporto priemonės draudimas pasibaigęs dar 2019 m. balandžio 25 d., todėl ieškovas negalėjo atlikti nei bandomojo važiavimo, nei nuvykti į autoservisą atlikti transporto priemonės patikrą, o apdrausti transporto priemonę ieškovas galėjo tik ją įsigijęs. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, buvo užsakyta draudimo paslauga ir ieškovas galėjo važiuoti namo į Druskininkus. Važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus, transporto priemonės kompiuterio ekrane užsidegė perspėjimas, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros. Autoservise buvo nustatyta, kad pavarų dėžė yra sugedusi, yra būtinas jos keitimas. Ieškovas kreipėsi į oficialų ir autorizuotą BMW automobilių servisą UAB „Krasta Auto“, kuris atliko išsamią transporto priemonės diagnostiką. Atlikus patikrą, buvo nustatyta daugybę transporto priemonės defektų, nurodyta, kad visų defektų šalinimas kainuos net 16 906,51 Eur. Šalinant tik būtiniausius defektus, be kurių neįmanoma ar nesaugu toliau eksploatuoti transporto priemonės, esminių defektų šalinimas kainuotų bendrą 5825,86 Eur sumą. Taigi buvo parduotas su dideliais techniniais trūkumais automobilis, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto. Ieškovas negalėjo sutarties sudarymo metu pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi jie nebuvo išoriniai ir pastebimi. Už atliktą transporto priemonės patikrą oficialiame BMW automobilių servise UAB „Krasta Auto“ ieškovas sumokėjo 202,01 Eur sumą, kurią turi atlyginti atsakovė. Ieškovo teigimu, faktas, kad transporto priemonė yra naudota, nepaneigė atsakovės pareigos parduoti tinkamos kokybės transporto priemonę, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirminiame skelbime, kuris buvo patalpintas interneto puslapiuose skelbiu.lt ir autoplius.lt, buvo nurodyta, kad transporto priemonė parduodama už 12 000 Eur kainą. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovas automobilį įdėmiai apžiūrėjo apie 1 valandą laiko. 2019 m. birželio 27 d. automobilį nuodugniai apžiūrėjo ieškovas su tėčiu. Atsakovė pasiūlė nuvežti automobilį į automobilių centrą, kuriame bus galima patikrinti transporto priemonę kompiuteriu. Ieškovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tėtis geriau išmano už meistrus. Ieškovas taip pat nurodė, kad kompiuteriniam klaidų patikrinimui jis turi įrangą. Ieškovas prijungė automobilį prie kompiuterio, pasakė, kad programa jam rodo 26 vnt. klaidų. Dėl šių 26 vnt. klaidų ieškovas su tėčiu pradėjo intensyviai derėtis, prašė automobilį parduoti už 5 500 Eur. Ieškovas su tėčiu išvažiavo automobiliu, po 20-25 min grįžo ir pasakė, kad pirks automobilį.
4. Atsakovės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirkėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.328 straipsnyje įtvirtinta daiktų patikrinimo teise. Ieškovas ne tik pasinaudojo šia teise, bet ir pats nustatė, kad automobilis pagal jo turimos įrangos parodymus turi gedimų. Ieškovas, žinodamas apie galimus automobilio gedimus, prisiėmė riziką dėl jų. Pažymėjo, kad visos esminės sąlygos, būtinos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo nurodytos ir užfiksuotas pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovė papildomai mažiausiai tris kartus siūlė ieškovui ir jo tėčiui patikrinti automobilį automobilių techninės apžiūros centre, tačiau ieškovas kategoriškai tai daryti atsisakė.
5. Atsakovės nuomone, teismas negali taikyti vartojimo teisinių santykių, nes nėra visų šiam santykiui kvalifikuoti būtinų elementų. Atsakovė nevykdo transporto priemonių pirkimo pardavimo veiklos ir joje nesispecializuoja. Atsakovė vykdo suvenyrų gaminimo ir pardavimo veiklą.
6. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, nes dėl kilusios žalos yra kaltas pats ieškovas. t. y. jis, pirkdamas automobilį, nesutiko su atsakovės atstovo siūlymais patikrinti automobilį automobilių techniniame centre. Ieškovas, vairuodamas automobilį, matė, kad automobilio prietaisų skydelyje dega D2 rėžimas, tačiau važiavo toliau. Ieškovas, užuot vežęs automobilį į specializuotą autocentrą, pareiškė, kad jo negrąžins, prašė taikyti nuolaidą (500 Eur, po to 800,00 Eur, galiausiai 1 600 Eur. Žala, kurią ieškovas prašo atlyginti, yra padaryta išskirtinai tik dėl jo paties neteisėtų ir neracionalių veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė ieškovo ir atsakovės 2019 m. birželio 27 d. sudarytą transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisė iš atsakovės ieškovui 5820 Eur ir 202,01 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 6022,01 Eur sumą nuo 2019-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų, įpareigojo ieškovą per 7 kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroleta“ transporto priemonę BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis - jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
9. Teismo vertinimu, ginčo sutartyje nėra įvardinti automobilio trūkumai, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovo ar jo tėvo veikla susijusi su transporto priemonių verslu, todėl teismas neturi pagrindo ieškovui kelti didesnio rūpestingumo reikalavimus nei įprastam asmeniui – vartotojui.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad sprendžiant ginčą ieškovas nelaikytinas vartotoju ir atitinkami netaikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
11. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo, kad viešoje ofertoje ji nurodė, jog automobilis yra itin geros būklės ir be defektų, nenurodė ir apie remontuotą greičių (pavarų) dėžę, dėl ko tikėtina pirkėjas iš anksto būtų apgalvojęs sprendimą, kada ir kur tikrinti automobilį prieš jo pirkimą; apie šį remontą buvo išviešinta tik prieš pat sandorio sudarymą.
12. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė pakankamais ir objektyviais įrodymais, ieškovo nurodytų aplinkybių, kad pastarajam ginčo sandorio dieną važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus automobilio kompiuterio ekrane užsidegė perspėjimas, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros, kad ieškovas sustojo, užgesino variklį ir jį vėl užvedė, o po šių veiksmų perspėjimo kompiuterio ekrane neliko, kad važiuojant toliau automobilio kompiuteryje vėl atsirado perspėjimai apie pavarų dėžę bei įjungiamą serviso režimą, kad ieškovas vėl užgesino ir užvedė variklį, pradėjo važiuoti, tačiau kompiuterio ekrane vėl pasirodė perspėjimai; kad ieškovui apsilankius autoservise buvo nustatyta, jog sugedęs automobilio starteris, pavarų dėžė ir reikalingi jų keitimai; kad būtent ieškovo veiksmai lėmė gedimų atsiradimą.
13. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad serviso UAB „Krasta Auto“ nurodyta bendra automobilio remonto kaina – 16906,51 Eur, neatskaičius automobilio nusidėvėjimo, netaikytina visa apimtimi. Tačiau ir tai pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad ir būtiniems remonto darbams atlikti ar dalims pirkti sumos yra didelė, jei skaičiuoti ir nusidėvėjimą, taip pat lyginant su paties automobilio sutartine kaina.
14. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią keistinų dalių ir remonto kainą, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus.
15. Teismas sprendė, kad ginčo automobilis parduotas su esminiais trūkumais, kuriems pašalinti reikalingos gana ženklios išlaidos, todėl ieškovas pagrįstai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauja nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.
16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniais, sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti 202,01 Eur dydžio nuostoliai yra pagrįstos ir protingos išlaidos, susijusios su ginčo automobilio patikra, kuri reikšminga šiai bylai ir iš esmės pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl jas priteisė.
17. Konstatavęs, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagrįsti, tenkintini, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat tenkino ir reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistiną 6022,01 Eur sumą (5820 Eur + 202,01 Eur) nuo bylos iškėlimo – 2019 m. liepos 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
18. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas sprendė priteisti iš atsakovės ieškovui 986,97 Eur bylinėjimosi išlaidų: 135 Eur žyminio mokesčio, 851,97 Eur advokato padėjėjo pagalbai ir vertimo išlaidoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovė UAB „Daroleta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo. Prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
19.1. bylos šalys transporto priemonės pirkimo pardavimo metu yra lygiavertės, nes atsakovas neturi patirties transporto priemonės pirkimo pardavimo srityje, jis nesiverčia tokia veikla, negauna iš to nuolatinių pajamų, tai nėra atsakovo verslo dalis, todėl teismas nepagrįstai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl šių byloje ištirtų aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą dėl vartojimo teisnių santykių buvimo;
19.2. galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos pardavėjui transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti, kad parduodama transporto priemonė buvo tvarkyta, remontuota, restauruota ir pan. Sandorio sudarymo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Atitinkamai CK 6.431¹ straipsnyje nurodyta, kad sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti motorinės transporto priemonės ridą (odometro rodmenys); visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Jokių kitų reikalavimų transporto priemonės sutarčiai sudaryti nėra, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nenurodė paslėptų trūkumų, t.y. apie remontuotą greičių dėžę;
19.3. ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti parduodamo automobilio būklę ir apsispręsti dėl jo įsigijimo. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad apie greičių dėžės tvarkymą buvo informuota tik prieš pat sandorio sudarymą. Byloje nustatyta, kad perkamas automobilis buvo apžiūrimas dvi dienas iš eilės, po kelias valandas. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo tikrinamas bandomuoju važiavimu. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilis buvo tikrinamas specialia įranga, kuri parodė 26 klaidas, tarp kurių buvo ir greičių dėžės klaida, po ko, ir buvo pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. greičių dėžės remonto aktas, kurį į bylą pateikė pats ieškovas su ieškiniu. Po šio remonto akto pateikimo ieškovas su tėčiu apžiūrinėjo automobilį, po to atliko bandomą važiavimą apie 30 min ir tik po to prasidėjo derybos dėl kainos. Būtent dėl remontuotos greičių dėžės kaina buvo sumažinta;
19.4. bet koks apdairus ir rūpestingas asmuo, turėdamas duomenis, kad perkamam automobiliui buvo perrikta pavarų dėžė, pakeičiant dalis, kurioms suteikiamas konkretus garantinis terminas, turėjo suprasti, kad jis perka ne tik 14 metų senumo automobilį, tačiau ir automobilį su remontuota greičių dėže, kuri dėl taikomos garantijos ribotumo gali neveikti tinkamai;
19.5. UAB „Krasto auto“ pateikta sąmata negali būti laikoma tinkamu rašytiniu įrodymu, kuriuo ieškovas įrodinėja esminį sutarties pažeidimą, nes šis rašytinis įrodymas ne atstato ieškovą į pradinę jo pažeistų teisių padėtį, bet iš esmės sudaro sąlygas jam praturtėti – įsigyti naujas detales 14 metų senumo automobiliui;
19.6. byloje tirtos, tačiau teismo sprendime niekaip neaprašytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad teismas netyrė visų byloje esančių įrodymų, jis nevertino būtent paties ieškovo nurodytų aplinkybių dėl analogiškos greičių dėžės kainos ir nevertino šios kainos santykyje su pirkimo pardavimo kaina. Teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat ir baigiamųjų kalbų metu apeliantė nurodė, kad pripažįsta ieškovo pateiktą faktą dėl analogiškos greičių dėžės kainos, nurodydama, kad tokia greičių dėžė kainuoja 400-500 Eur, o jos pakeitimas – 150,00 Eur, todėl teismas turėtų vertinti ar ši remonto kaina yra esminė sąlyga sutarčiai nutraukti. Remonto kainai sudarant mažiau nei 10 procentų nuo transporto priemonės sutarties kainos, negalima laikyti, kad trūkumai yra esminiai, todėl ieškovas neįgyja teisės nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.
Atsiliepimas
20. Ieškovas V. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės UAB „Daroleta“ ieškovui 350,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. atsakovės pateikiamos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir byloje esančių įrodymų. Atsakovė savo apeliaciniu skundu neginčija trūkumų fakto, neginčija, kad trūkumai egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, taip pat neginčija priteistos žalos fakto ir dydžio, o iš esmės ginčija: 1) teismo išvadą, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai; 2) ieškovo elgesį ir jo vertinimą įsigyjant automobilį, kad neva ieškovas turėjo būti atidesnis ir pasinaudoti savo teise patikrinti automobilį; 3) ieškovo pateiktą autoserviso remonto sąmatą ir jos dydį; 4) ieškovo teisę naudotis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybe nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį; 5) tai, kaip teismas vertino byloje esančius įrodymus;
20.2. neturi reikšmės teisinių santykių kvalifikavimui, ar atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius. Atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine-komercine veikla. Atsakovei kaip verslininkui yra keliami aukštesni standartai, nepaisant parduodamo daikto pobūdžio, ji turi daugiau patirties sudarant įvairaus pobūdžio sandorius. Atsakovė sudarant pirkimo- pardavimo sutartį buvo stipresnėje padėtyje nei ieškovas, kuris yra vartotojas ir automobilį pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamu paslaugu, negali apsunkinti silpnesnės sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006);
20.3. nors įstatymai nenumato reikalavimų pardavimo skelbime arba pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad transporto priemonė buvo tvarkyta, remontuota, restauruota ar pan., tačiau pardavėjas, o ypač jeigu jis yra verslininkas, privalo pateikti visą reikiamą informaciją, kuri pirkėjui padėtų apsispręsti, ar įsigyti daiktą. Pardavėjas taip pat turi pareigą atskleisti pirkėjui visus parduodamo daikto (transporto priemonės) trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamu daiktu kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010);
20.4. byloje nėra ginčo, kad atsakovė nei skelbime internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, nei pirkimo-pardavimo sutartyje neatskleidė ieškovui automobilio trūkumų, o priešingai – skelbime nurodė, kad automobilis yra „idealiam stovi“. Pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas trūkumų eilutę paliko tuščią, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad automobilis yra geros būklės. Apžiūrint automobilį ieškovui nekilo jokių įtarimų dėl pavarų dėžės. Tikrinant klaidas per automobilio borto kompiuterį buvo išmesta klaida, rodanti, jog automobiliui vėluojama atlikti variklio alyvos keitimo darbus, t.y. kad automobiliui būtina keisti variklio alyvą. Atsakovės direktorius pateikė ieškovui dokumentus, kad prieš maždaug metus laiko buvo remontuojama pavarų dėžė, t.y. pademonstruodamas, kada paskutinį kartą buvo atliktas techninis aptarnavimas, o po remonto automobilis beveik neeksploatuotas, tokiu būdu užtikrindamas ieškovą, kad vienas pagrindinių automobilio agregatų – pavarų dėžė – neturi jokių gedimų. Būtent tai ir lėmė, kad ieškovas nusprendė pirkti transporto priemonę, kadangi savininkas užtikrino, jog ji yra techniškai tvarkinga ir jokių trūkumų neturi;
20.5. atsakovė klaidina teismą teigdama, jog automobilį ieškovas su tėčiu A. S. tikrinamo specialia diagnostine įranga – liudytojas A. S. patvirtino, kad atvykęs apžiūrėti automobilį neturėjo jokios įrangos, neturi tam kompetencijos ir sugebėjimų. Nei ieškovas, nei jo tėtis liudytojas A. S., kaip akivaizdu iš byloje pateiktų įrodymų, nesiverčia jokia su automobilių remontu ar pardavimu susijusia veikla;
20.6. nesuprantama, kodėl atsakovė mėgina pateikti faktą apie pavarų dėžės remontą kaip turėjusį priversti ieškovą sunerimti dėl automobilio kokybės, kadangi tai kaip tik nuramino ieškovą, jog automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, o pavarų dėžė yra po remonto ir bent jau artimiausioje ateityje ji problemų nekels;
20.7. visiškai neatitinka tikrovės atsakovės atstovo teiginiai, kad jis ne kartą siūlė ieškovui vežti automobilį patikrinti į automobilių servisą. Atsakovės atstovas ne tik nesiūlė patikrinti automobilį servise, bet ir nurodė, kad transporto priemonės draudimas pasibaigęs dar 2019 m. balandžio 25 d., todėl automobiliu važiuoti viešais keliais negalima, o apdrausti transporto priemonę ieškovas galėjo tik ją įsigijęs. Atsakovės atstovas kaip tik sudarė įspūdį, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir labai geros būklės, dėl ko jos kaina yra aukštesnė nei rinkos kaina;
20.8. pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-307-1075/2018, 23 punktas);
20.9. automobilio remontas būtų pernelyg brangus net ir šalinant tik būtiniausius defektus, be kurių neįmanoma ar nesaugu toliau eksploatuoti transporto priemonės nepatiriant didesnių nepatogumų ir gedimų: sutrūkinėjusių stabdžių žarnelių keitimas (65,61 Eur), 2-o cilindro degalų purkštuvo keitimas (471,77 Eur), automatinės pavarų dėžės keitimas (4894,14 Eur), starterio keitimas (394,34 Eur). Šių esminių defektų šalinimas kainuotų bendrą 5825,86 Eur sumą, kuri iš esmės yra lygi transporto priemonės kainai, kurią ieškovas sumokėjo atsakovei. Tuo tarpu atsakovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kiek kainuotų šių detalių keitimas analogiškomis naudotomis detalėmis, taip pat neprašė pateikti automobilio, kad galėtų nuvežti jį į kitą automobilių servisą ar atlikti automobilio techninės ekspertizės, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą klausė to atsakovės atstovų. Nesant byloje kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis;
20.10. kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Tai reiškia, kad parduodamas automobilis privalėjo būti tokios kokybės, kad jį būtu galima eksploatuoti viešuose keliuose, nepatiriant didelių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). UAB „Krasta Auto“ sudarė ne tik sąmatą, kurios įrodomąją reikšmę kvestionuoja atsakovė, bet ir pateikė pažymą, išvardinant esminius trūkumus, dėl kurių tolimesnis automobilio eksploatavimas yra nerekomenduotinas. Ši pažyma taip pat pagrindžia, kad atsakovė pardavė ieškovui kokybės reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę bei esminį šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą;
Žemesnės instancijos teismas
20.11. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nustatytų trūkumų mastas, nepaisant to, kad ne visi trūkumai remontuotini, yra pakankamas, kad ieškovas galėtų savo pažeistas teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu;
20.12. pavarų dėžės trūkumas nėra vienintelis trūkumas, dėl kurio ieškovui tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas būtų pernelyg apsunkintas, taip pat kliba pakabos svirtys, stabdžių diskų storis yra mažesnis už minimalų, sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės, būtinas termostatų keitimas, būtinas variklio cilindro degalų purkštuvo keitimas ir kt. Tuo tarpu atsakovė susitelkia tik į pavarų dėžės remontą ir jo kainą. Nepaisant to, kadangi atsakovė pažeidė savo pareigą informuoti ieškovą apie automobilio defektus, ieškovas turėtų teisę rinktis, kaip pašalinti automobilio defektus, o defektų kiekis ir pobūdis neleidžia daryti išvados, kad tai nėra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas;
20.13. atsakovė kelia abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau pati nepateikė nei vieno tai paneigiančio įrodymo. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti automobilio defektų faktą ir kad jie egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, ką ieškovas ir padarė, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad defektai atsirado dėl ieškovo kaltės, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės pirkėjo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą, jam įrodinėjant, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės.
22. Nustatyta, kad šalys 2019 m. birželio 27 d. sudarė naudotos transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, buvo užsakyta draudimo paslauga ir ieškovas galėjo važiuoti namo į Druskininkus. Važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus, transporto priemonės kompiuterio ekrane užsidegė perspėjimas, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros. Ieškovas sustojo, užgesino variklį ir jį vėl užvedė, o po šių veiksmų perspėjimo kompiuterio ekrane neliko. Važiuojant toliau, transporto priemonės kompiuteryje vėl atsirado perspėjimai apie pavarų dėžę bei įjungiamą serviso režimą. Ieškovas vėl užgesino ir užvedė variklį, tuomet pradėjo važiuoti, tačiau kompiuterio ekrane ir vėl pasirodė perspėjimai.
23. 2019 m. birželio 28 d. ieškovas nuvyko pas starterių meistrą, kuris patikrino starterį ir nurodė, kad starteris yra sugedęs ir būtinas jo keitimas. Autoservise buvo nustatyta, kad pavarų dėžė yra sugedusi, yra būtinas jos keitimas. Autoservise taip pat buvo rekomenduota transporto priemone nevažiuoti dideliu greičiu, kadangi pavarų dėžė gali „subyrėti“. Ieškovas kreipėsi į oficialų ir autorizuotą BMW automobilių servisą UAB „Krasta Auto“, kuris atliko išsamią transporto priemonės diagnostiką. Atlikus patikrą, buvo nustatyta daugybė transporto priemonės defektų, nurodyta, kad visų defektų šalinimas kainuos 16 906,51 Eur.
24. Apeliantė (atsakovė) įrodinėja, kad ieškovo pateikta UAB „Krasta Auto“ defektų šalinimo sąmata, išrašyta 16 906,51 Eur sumai ( I tomas bylos lapai 33-42), yra netinkamas įrodymas šioje byloje, nes šioje sąmatoje nurodyta ne esamos greičių dėžės tvarkymo kaina, o naujos, originalios 2020 m. gamybos greičių dėžės pardavimo ir įdėjimo kaina. Be to, joje yra nurodyta daugiau kaip keistinų detalių, kurios yra natūralaus automobilio nusidėvėjimo pasekmė.
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad automobilio pirkėjo pasirinktam teisių gynimo būdui UAB „Krasta Auto“ defektų šalinimo sąmata neturi poveikio. Pirmiausia, tam, kad būtų galima paneigti ieškovo teises, atsakovė turėjo pagrįsti, kad po 2019 m. birželio 27 d. sudarytos naudotos transporto priemonės BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties automobilis galėjo būti eksploatuojamas.
26. Byloje nėra nuginčytas faktas, kad transporto priemonės pavarų dėžė iš karto po transporto priemonės įsigijimo tinkamai neveikė ir dėl to nėra ieškovo kaltės (CPK 12, 178 straipsniai). UAB „Krasta Auto“ 2019 m. liepos 3 d. nustatytas defektas – pavarų dėžė „perjungiant pavaras smūgiuoja“, patvirtina aplinkybę, kad parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų.
27. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad greičių dėžė gali būti pakeista už nedidelę kainą lyginant ją su automobilio verte, todėl nebuvo pagrįstos priežasties nutraukti sutartį, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas siekė įsigyti transporto priemonę, kurią galėtų naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad be veikiančios pavarų dėžės transporto priemonė negali būti panaudota pagal paskirtį, yra savaime suprantama (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vadinasi, buvo parduotas daiktas, kuris turi esminių trūkumų.
28. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo taikyti CK 334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliantė negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise jis gali naudotis, siekdamas apginti turtinius interesus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
30. Apeliantė įrodinėja, kad UAB „Krasta Auto“ nustatyti pavarų dėžės ir starterio gedimai, taip pat įvardinti važiuoklės, variklio bei kėbulo dalių trūkumai, nėra traktuotini kaip esminiai, nes jie buvo šalių aptarti, ieškovo įvertinti ir dėl to sumažinta transporto priemonės pardavimo kaina.
31. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo parduotas už 5 820 Eur sumą, nors skelbime nurodyta jo kaina siekė 11 000 Eur. Vadinasi, automobilio pardavimo kaina tikrai buvo sumažinta. Įvertinusi byloje įrodymus, teisėjų kolegija negali pripažinti apeliantės argumento kaip įrodyto, jog automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl trūkumų, nurodytų UAB „Krasta Auto“ pažymoje (CPK 12, 178 straipsnis). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas žinojo, kad jis apžiūri automobilį su perrinkta, neoriginalia pavarų dėže, kuriai taikomas konkretus garantinis terminas. Pastebėtina, byloje yra pateikta sutartis, kurioje nėra įrašyta pastabų, kuriose būtų aptartos pavarų veikimo ypatybės, tai yra, kad veikia tik 3 ir 5 pavaros Skelbimo ID: (duomenys neskelbtini) User ID: (duomenys neskelbtini) turinyje taip pat nėra nuorodų automobilio trūkumų.
32. Apeliantės teiginiai, kad ieškovo tėtis apžiūrėjo įsigyjamą transporto priemonę, o ieškovas atsisakė apeliantės siūlymo nuvežti automobilį į automobilių centrą, kuriame bus galima patikrinti transporto priemonę kompiuteriu (dėl nurodomų galimų klaidų), neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, dėl kurių jis negalėjo būti eksploatuotas pagal savo paskirtį.
33. Bendroji pardavėjo pareiga, reglamentuota CK 6.339 straipsnyje, nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus. Jeigu sutartyje daiktų komplektiškumas neaptartas, pardavėjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktų prekybos papročių ir įprastai reiškiamus reikalavimus.
34. Dar kartą pabrėžtina, kad pardavėjas privalėjo parduoti transporto priemonę tokios komplektacijos, kad pirkėjas galėtų ją eksploatuoti. Tai, kad automobilis buvo tikrinamas specialia įranga, kuri parodė 26 klaidas, neįrodo, kad buvo atskleisti transporto priemonės esminiai trūkumai. Pastebėtina, kad speciali įranga parodo, jog yra tiesiog klaida, tačiau iš tokios informacijos nėra įmanoma nustatyti trūkumo pobūdžio ir jo poveikio transporto priemonės veikimui.
35. Tai, kad apeliantės atstovas atnešė ir perdavė ieškovui sąskaitą faktūrą, kurioje buvo užfiksuoti šio automobilio greičių dėžės tvarkymo darbai (I tomas bylos lapas 48), reiškia, kad ieškovas buvo informuotas apie vykdytus transporto priemonės remonto darbus, bet ne apie defektus, likusius po remonto, kurie egzistavo automobilio perleidimo momentu ir kurių apeliantė nenurodė pirkėjui (ieškovui).
36. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, specialioji norma dar detaliau nurodo reikalavimus transporto priemonės pardavėjui. Vadinasi, bonus pater familias principas, kuriuo remiasi pardavėja (apeliantė), netaikomas pirkėjui.
37. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
38. Apeliantė teigė, kad jokių kitų reikalavimų transporto priemonės sutarčiai sudaryti nėra, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nenurodė paslėptų trūkumų, t. y. apie remontuotą greičių dėžę. Anot apeliantės, sandorio sudarymo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, yra suinteresuotas nurodyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. Nepasinaudojęs šia galimybe, jis negali remtis trūkumų atskleidimo ir aptarimo išlyga (CK 6.189 straipsnis).
40. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų.
41. Jei apeliantė raštu sudarytoje transporto priemonės perleidimo sutartyje būtų fiksavusi visas transporto priemonės patikrinimo metu specialios įrangos nurodytas klaidas ir aptarusi jų poveikį kainos sumažinimui, tuomet atsirastų pagrindas pripažinti apeliacinio skundo argumentus pagristais.
42. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).
43. Kasacinio teismo praktika pagrindžia teisėjų kolegijos išvadą, kad būtent atsakovė turėjo pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti parduodamos transporto priemonės trūkumus, o to nepadarydama privalo prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.
44. Apeliantė nenurodo apeliaciniame skunde, kaip nagrinėjamoje byloje ieškovo prašytas taikyti jo teisių gynimo būdas yra susijęs su aplinkybe, kad ieškovas vežė automobilį į autoservisą, kurio pavadinimo ir veiklos vietos nepamena. Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinio skundo argumentas atskirai nėra tiriamas, nes nenustatyta jo sąsaja su apeliacijos dalyku.
Dėl teismo sprendime išdėstytų motyvų pakankamumo
45. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė kėlė klausimą ir dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), 3 punkto, numatančio, kad teismo sprendimai turi būti skaidrūs, nesilaikymo. Taip pat apeliantė nurodė, kad buvo pažeistas Rekomenduojamų standartų 3.3 punktas, nustatantis, kad teismo sprendimo motyvai turi būti glausti, aiškūs, logiški, nedviprasmiški, konkretūs, objektyvūs.
46. Taigi apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl analogiškos greičių dėžės kainos ir nevertino šios kainos santykyje su pirkimo pardavimo kaina.
47. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nedaro skirties tarp faktinių bylos aplinkybių ir ieškovo teisės pasirinkti ieškinio dalyką pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės apeliantė taip ir nenurodė, kuris iš jos argumentų ir pateiktų įrodymų teismo nebuvo įvertintas.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014 pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
50. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė konkrečių argumentų dėl įrodymų taisyklių pažeidimo, jos deklaratyvus teiginys dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo atmetamas, įvertinant kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo pripažinimo.
Dėl teismo argumentų, susijusių su vartojimo teisiniais santykiais
51. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo faktinio pagrindo pripažinti ieškovo vartotoju. Atsakovė nevykdo transporto priemonių pirkimo pardavimo veiklos ir joje nesispecializuoja. Atsakovė vykdo suvenyrų gaminimo ir pardavimo veiklą. Iš esmės tai yra šeimos verslas, kuris vykdomas pasirinkus veiklos vykdymo formą – per juridinį asmenį, įsteigtą uždarosios akcinės bendrovės pagrindu. Šiame versle dirba vyras ir žmona: atsakovo atstovas ir jo žmona T. K..
52. Ieškovas prašo atmesti aukščiau nurodytus apeliantės argumentus, nes ji neteikė jokių įrodymų, kokia veikla ji verčiasi.
53. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovė vykdo suvenyrų gaminimo ir pardavimo veiklą. Net ir atlikus viešą paiešką internete, negalima nustatyti, kokią tiksliai veiklą vykdo apeliantė.
54. Tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
55. Nagrinėjamoje byloje nėra atskleista pakankamai faktinių aplinkybių, kokia veikla verčiasi apeliantė, todėl teisėjų kolegija negali patikrinti, ar teisingai buvo kvalifikuotas teisinis santykis kaip vartojimo. Kita vertus, nustačius faktą, kad parduota transporto priemonė yra turinti esminių trūkumų (2019-07-03 (per savaitę laiko nuo jo įsigijimo) nustatyti pavarų dėžės ir starterio gedimai, reikalaujantys jų keitimo), dėl ko yra taikytinas CK 334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog nebuvo tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, nekeičia bylos teisinio rezultato. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 350, 00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroleta“ (juridinio asmens kodas 304167779) 350, 00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.