- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- eA-1369-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00124-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019); 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą.
2. Pareiškėja nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame ji nusprendė suprojektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą – svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis. Projekto vadovė A. A. parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir ją suderinimui pateikė atsakovui. Atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė nepritarti pateiktam projektui, todėl pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2020 sausio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skundą atmesti.
3. Pareiškėja teigė, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja įstatymo viršenybės principui, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, jame nepateiktas jo priėmimo teisinis pagrindas, nepateikta informacija, ar sprendimą pasirašę asmenys turi tokius įgalinimus, priimtas nesilaikant administracinės procedūros vykdymo tvarkos, kadangi apie pradėtą procedūrą nebuvo pranešta nei žodžiu, nei raštu, o tokie veiksmai prieštarauja VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–10 punktų ir 27 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatoms.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
5. Pareiškėja nurodė, kad remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-446 patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano (toliau – ir Dovilų bendrasis planas) sprendiniais, jai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas patenka į reglamentinę zoną ZU_R_F/ZU, tačiau minėto bendrojo plano sprendiniai nedraudžia atsakovui pritarti projektinių pasiūlymų užduočiai, kadangi projektuojamo pastato didžioji dalis bus naudojama kaip poilsio paskirties svečių namai. Teisės aktai numato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose privalo būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, privalo turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas. Pateiktas poilsio pastato – svečių namų su gyvenamosios paskirties patalpomis projektas patvirtina, jog bus laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad numatomi projektuoti pastatai yra sklype, kuriame galioja Dovilų miestelio bendrojo plano sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Bendruoju planu nustatytą neurbanizuojamą teritoriją, pažymėtą indeksu ZU_R_F/ZU. Teritorijos naudojimo funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijos. Teritorijų naudojimo reglamentai: leistinas aukštų skaičius – 1–2, leistinas pastatų aukštis – 8 m., leistinas užstatymo intensyvumas sklype – sodybinis vienbutis, dvibutis – 1,0, leistinas užstatymo tankis – 40 proc., galimi žemės sklypų dydžiai – min. 50 arų.
8. Atsakovas tvirtino, kad minėtose teritorijose gali būti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos. Gali būti steigiamos ūkininkų sodybos. Gyvenamoji veikla negalima. Atsakovas, priimdamas sprendimą nepritarti poilsio paskirties pastato – svečių namų, su gyvenamosios paskirties patalpomis Žemės sklype statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai atliko Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.04.04:2017) 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkte numatytą procedūrą – įvertino, ar statinio, ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir / ar naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir / ar galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.
Atsiliepimas
9. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Dovilų miestelio ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrųjų planų sprendiniais, svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negalima, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos teiginiai, jog ginčijamą sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo yra nepagrįsti. Ginčijamas sprendimas priimtas Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, pasirašęs asmuo – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. K.. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo teisė priimti ginčijamą sprendimą reglamentuota Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus veiklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-301 (toliau – ir Nuostatai), 20 punkte ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. AP-168 (toliau – ir Pareigybės aprašymas).
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjos E. M. skundą atmetė.
12. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 44/1976358, nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pareiškėja siekia pasinaudoti jai suteikta statytojo teise ir Žemės sklype statyti poilsio paskirties pastatą – svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis.
13. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 20 ir 28 punktuose, 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 11 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengėja A. A. (toliau – ir projekto vadovė) 2019 m. spalio 22 d. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui elektroniniu paštu pateikė prašymą suderinti parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ginčijamu sprendimu nusprendė nederinti pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Ginčijame sprendime teigiama, kad numatomas projektuoti pastatas yra sklype, kuriame galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-446 patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Dovilų bendruoju planu nustatytą neurbanizuojamą teritoriją, pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Minėtos teritorijos funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijos. Šioje teritorijoje gali būti plėtojamas kaimo turizmas ir turistinės stovyklos paslaugos, gali būti steigiamos ūkininkų sodybos. Ginčijame sprendime taip pat pažymima, kad vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais žemės sklypas yra tvarkymo zonoje, kur vyraujančios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio paskirties žemė (indeksas M) ir / ar kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantys teritorijos tvarkymo pobūdžiai – rekreacinių miškų (miško parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (indeksas R3.2). Vadovaujantis Dovilų bendrojo plano ir Bendrojo plano sprendiniais, žemės sklype svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba yra negalima. Ginčijame sprendime pabrėžiama, jog analogiškos aplinkybės buvo nurodytos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-860 bei 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-885. Komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti ginčijamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, akcentuodamas, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos, tarp proceso šalių nėra ginčo, jog ginčo teritorija yra suplanuota Bendrojo plano ir Dovilų bendrojo plano sprendiniais, įvertinęs Bendrojo plano grafinius sprendinius, nustatė, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje vyraujančios pagrindinės tikslinės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio paskirties žemės (indeksas M) ir kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantis tvarkymo pobūdžiai – rekreacinių miškų (miško parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (M 2.2), specializuotų rekreacinių teritorijų sklypai urbanizuojamos aplinkos (R 3.2) ir bendrojo tvarkymo gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus dispersinio užstatymo (U 4.1.1).
15. Teismas vertino Bendrojo plano aiškinamojo rašto turinį ir iš Dovilų bendrojo plano grafinių sprendinių nustatė, kad žemės sklypas patenka į teritoriją, pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Dovilų bendrojo plano 1 priede „Dovilų miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų aprašomoji lentelė“ nurodoma, kad ZU_R_F yra priskiriama rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijoms, kuriuose gali būti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos, gali būti steigiamos ūkininkų sodybos.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėja Žemės sklype turi teisę statyti tik poilsio paskirties pastatą. Ginčo teritorijoje leidžiama užsiimti rekreacine veikla, skatinamas kaimo turizmas, stovyklavietės ir pan. Atsakovas ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, kad teisės aktai bei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai Žemės sklype draudžia statyti gyvenamosios paskirties statinius.
17. Teismas, vertindamas skundo argumentų, jog projektuojamas statinys yra poilsio paskirties pastatas, kadangi didžiąją dalį pastato sudarys poilsiui skirtos patalpos, pagrįstumą, akcentuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.03:2017) 5 punkte ir 7.13 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad teisės aktai nedraudžia statyti pastatą, kuriame yra kelių rūšių paskirties patalpos. Visais atvejais gyvenamosios patalpos negyvenamosios paskirties pastate privalo būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų. Pareiškėja tiek Komisijai, tiek teismui pateikė planuojamo statyti pastato aukštų technologinį planą, patalpų eksplikaciją ir bendruosius rodiklius. Teismas, analizuodamas šiuos dokumentus, nustatė, kad poilsio paskirties patalpos sudarys 163,32 kv. m, o gyvenamosios paskirties patalpos – 58,16 kv. m. Akivaizdu, kad planuojamo statyti pastato didžiąją dalį sudarys poilsio paskirties patalpos. Teismas atkreipė dėmesį, kad projekto vadovė atsakovui 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku pateikė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įgaliojimą, Žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Atsakovui nebuvo pateiktas pastato aukštų technologinis planas, patalpų eksplikacija bei jų bendrieji rodikliai ir jis, nagrinėdamas pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą, negalėjo įvertinti minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų. Su šiais dokumentais atsakovas turėjo galimybę susipažinti tik Komisijos posėdyje, t. y. 2020 m. sausio 6 d. Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasi pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
18. Teismas iš ginčijamo sprendimo turinio nustatė, jog jį priėmė ir pasirašė Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas. Teismas, įvertinęs Nuostatų 23 punkte, Pareigybės aprašymo 7.11 papunktyje nustatytą reglamentavimą, sprendė, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas turi teisę derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas nekompetentingo valstybės tarnautojo, yra nepagrįsti.
19. Teismas sutiko su Komisijos 2020 m. sausio 9 d. sprendime pateiktu vertinimu, kad konstatuotas pažeidimas, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas praleidus STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, yra mažareikšmis ir nesudaro pagrindo ginčijamąją sprendimą pripažinti neteisėtu.
20. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, pripažino, kad šis administracinis aktas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
21. Teismas, netenkinęs reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą.
22. Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas nėra kliūtis pareiškėjai, vadovaujantis Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priede nustatyta tvarka, pakartotinai atsakovui teikti prašymą su papildytais dokumentais suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
III.
23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies nuostatą, padarė prieštaraujančias išvadas, konstatuodamas, kad teisės aktai nedraudžia statyti pastatą, kuriame yra kelių rūšių paskirties patalpos bei, nenustatęs skundžiamų teisės aktų neteisėtumo pagrindų, suteikiančių teisinį pagrindą juos panaikinti visa apimtimi, skundo reikalavimus atmetė;
24.2. Priešingai, nei nurodė teismas, joks įstatymas ar kitas teisės aktas neįpareigoja pareiškėjos ar jos įgalioto asmens, pateikiant prašymą suderinti parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, pateikti planuojamo statyti pastato aukštų technologinį planą, patalpų eksplikaciją ir bendruosius rodiklius. Projekto vadovė atsakovui 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku pateikė visus reikalingus dokumentus: projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įgaliojimą, Žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurių pagrindu atsakovas privalėjo priimti motyvuotą sprendimą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad iš pareiškėjos ar projekto vadovės buvo prašoma pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui priimti (VAĮ 26 str. 1–3 d.);
24.3. Konkrečiu atveju visi dokumentai ir reikalinga informacija buvo pateikta atsakovui, vadovaujantis Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 11–14 punktų nuostatomis, kuriomis atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, turi prievolę įvertinti šią užduotį ir, jei reikia, nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas, jei pritaria, arba per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Nei Reglamentas STR 1.01.03:2017, nei Reglamentas STR 1.04.04:2017 atsakovui kompetencijos, per 5 darbo dienas nepriėmus sprendimo pritarti / nepritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, vėliau priimti sprendimą, nenumato ir nesuteikia;
24.4. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 63 ir 64 punktų nuostatos;
24.5. Ginčijamą sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo, o teisės aktai, kuriais, atsakovo teigimu, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas įgaliotas priimti ginčijamą sprendimą, šiame sprendime nėra nurodyti. Nuorodų į atsakovo akcentuojamą dokumentaciją ginčijamame įsakyme nėra, todėl ji negali būti vertinama kaip sudėtinė šio akto dalis. Papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje nereiškia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui ir į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Be to, Nuostatų 23 punkto, Pareigybės aprašymo 7.11 papunkčio kontekste Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas neturi teisės derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Ginčijamame sprendime taip pat nėra nurodyta, į kokį pareiškėjos prašymą atsakyta;
24.6. Apie papildomai pradėtą administracinę procedūrą nei pareiškėja, nei projekto vadovė jokia forma nebuvo informuotos, tokiu būdu pažeidžiant VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–10 punktų ir 27 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas;
24.7. Komisijos konstatuota aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas praleidus Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytą terminą, yra pagrindas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu;
24.8. Atsakovo ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. jis yra abstraktus, jame nėra konkrečių motyvų, paaiškinimų, nuorodų į teises normas, kurios sąlygojo tokio akto priėmimą. Tokie ginčijamo sprendimo trūkumai riboja teisę į teisminę gynybą. Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo IV skyriaus 9–14 punktų ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, nepritariant projektinių pasiūlymų užduočiai, būtina nurodyti ne tik motyvus, bet ir teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų normas, kuriomis remiantis projektinių pasiūlymų užduočiai nepritariama;
Šalies argumentai
24.9. Pareiškėjos prašymas įteiktas atsakovui 2019 m. spalio 22 d. ir užregistruotas 2019 m. spalio 23 d. Atsakovo ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas iki 2019 m. spalio 29 d.;
24.10. Pareiškėjos atsakovui pateiktas prašymas pagrįstas Reglamento STR 1.01.03:2017 5 punkto nuostata ir dokumentais, be kita ko, poilsio pastato svečių namų su gyvenamosios paskirties patalpomis projektu, ir sudaro pagrindą pritarti pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai;
24.11. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nepaisė Aprašo 23 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1–2 dalyse, 4.20 straipsnyje, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo;
24.12. Komisija, sprendime nustačiusi, kad ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas nesivadovaujant Reglamento STR 1.01.03:2017 5 punkto nuostata, padarė prieštaringą išvadą, kad su prašymu nebuvo pateikti pastato projektiniai pasiūlymai, dėl ko atsakovas negalėjo įvertinti, ar galima suprojektuoti ir statyti poilsio pastatą su gyvenamosios paskirties patalpomis Žemės sklype. Komisija, konstatuodama, kad pareiškėja privalėjo pateikti atsakovui pastato projektinį pasiūlymą, nepagrindė šio reikalavimo teisės aktų nuostatomis. Komisijos sprendimas yra be motyvų ir argumentų, nes Komisija taip pat neatskleidė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovo ginčijamas sprendimas yra teisėtas;
Atsiliepimas
24.13. Atsakovas ginčijamame sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėjai į jos prašymą atsakyta pateikiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar. 5-860, todėl nėra pagrįstas Komisijos konstatavimas, jog atsakovo ginčijamas sprendimas yra teisėtas, nes VAĮ nuostatos nenumato galimybės atsakovui jau į priimtą sprendimą pateikti papildomus paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju Komisija turėjo nurodyti, kodėl pareiškėjai pateiktas minėtas atsakovo sprendimas į jos 2019 m. spalio 22 d. prašymą buvo atsakovo pakartotinai išnagrinėtas ne kaip sprendimas, o kaip paaiškinimas.
25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių naujų motyvų ir, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, pažymi, kad teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu paštu pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, teisėtumas ir pagrįstumas.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmesdamas pažymėjo, kad pagal Bendrojo plano aiškinamąjį raštą ir Dovilų bendrojo plano grafinius sprendinius pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas priskiriamas rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijoms, kuriuose gali būti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos, gali būti steigiamos ūkininkų sodybos; pareiškėja Žemės sklype turi teisę statyti tik poilsio paskirties pastą, gyvenamoji statyba negalima. Nurodė, kad atsakovui nebuvo pateiktas pastato aukštų technologinis planas, patalpų eksplikacija bei jų bendrieji rodikliai, šių duomenų atsakovas negalėjo vertinti. Pareiškėjos argumentus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, jį pasirašė nekompetentingas tarnautojas, atmetė; aplinkybę, kad buvo praleistas ginčijamo sprendimo priėmimo terminas, vertino kaip neturinčią įtakos jo teisėtumui.
29. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad atsakovui 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku pateikus projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir kitus reikalingus dokumentus, atsakovas papildomų dokumentų nereikalavo; vadovaujantis Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 11–14 punktų nuostatomis, Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, turi prievolę įvertinti šią užduotį ir, jei reikia, nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas, jei pritaria, arba per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Pareiškėja nesutiko su teismo išvadomis, kad termino praleidimas neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, bei kad jis atitinka VAĮ reikalavimus ir yra pasirašytas įgalioto asmens.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
31. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
32. Ginčijamu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimu 2019 m. gruodžio 4 d. Nr. (12.13) Ar. 5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ buvo atsisakyta derinti pareiškėjos „Poilsio paskirties pastato – svečių namai, su gyvenamosios paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projekto“ projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nurodyta, kad, vadovaujantis Dovilų miestelio ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijos bendrųjų planų sprendiniais svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba Žemės sklype negalima; kiti nederinimo motyvai nurodyti 2018 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (12.13.) Ar. 5-860. Minėtame 2018 m. gruodžio 11 d. rašte pareiškėjai taip pat buvo atsakyta, kad vadovaujantis Dovilių miestelio bendro plano sprendiniais svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba negalima, nes žemės sklypas patenka į bendruoju planu nustatytą reglamentinę zoną ZU_R_F/ZU, kurioje gyvenamoji veikla negalima.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Bendruoju planu ir Dovilų bendruoju planu Žemės sklypui nustatytų teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentų (žr. nutarties 13–15 p.), ji apeliaciniame skunde akcentavo, kad buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija sprendimui priimti.
34. Nagrinėjamoje byloje aktualaus Reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 11 punkte nustatyta, kad Statytojo parengta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis teikiama derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 10 punkte išdėstyta, kokie duomenys turi būti nurodomi projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje:
10.1. informacija apie sumanytą projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rūšis, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir būsima paskirtys;
10.2. projektinių pasiūlymų paskirtis;
10.3. projektinių pasiūlymų sudėtis;
10.4. statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys;
10.5. projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija;
10.6. kiti duomenys (projektinių pasiūlymų parengimo terminai, Statytojui pateikiamų projektinių pasiūlymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta projektinių pasiūlymų kopija kiekis ir kita).
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kurie buvo pateikti atsakovui 2019 m. spalio 22 d. kartu su projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, nurodė, kad buvo pateiktas Žemės sklypo planas ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, tačiau planuojamo statyti pastato aukštų technologinis planas, patalpų eksplikacija ir bendrieji rodikliai buvo pateikti tik Komisijai ir teismui, atsakovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu jų įvertinti neturėjo galimybės. Pareiškėja šios pirmosios instancijos teismo išvados nekvestionuoja, ji teigia, kad pateikti duomenys buvo pakankami atsakovui pagal Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 11–14 punktus priimti sprendimą – jei statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertinęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.
36. Pareiškėjos argumentas, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, turėjo nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), tačiau neturėjo pagrindo atsisakyti derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, yra atmestinas.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma, kad bus rengiamas projektas „Poilsio paskirties pastatas – svečių namai, su gyvenamosios paskirties patalpomis“, ir pareiškėja akcentuoja, kad pastato paskirtis turi būti nustatyta atsižvelgiant į jo visą bendrąjį plotą arba didžiausią jo tai paskirčiai naudojamą dalį (Reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 p.). Pareiškėjos teigimu, projektinių pasiūlymų 2.6 papunktyje nurodyta, kas poilsio namai sudarys 232 kv. m, iš jų – 80 kv. m gyvenamosios paskirties patalpos, tai atitinka Reglamento STR 1.01.03:2017 7.13 papunkčio kriterijus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo atsisakyti derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes poilsio paskirties pastatų statybą Žemės sklype galima.
38. Minėto Reglamento STR 1.01.03:2017 5 punkte nustatyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
39. Reglamento STR 1.01.03:2017 trečiajame skirsnyje “Negyvenamieji pastatai” 7.1 papunktyje įtvirtinta, kad skirstant negyvenamuosius pastatus pagal paskirtį į pogrupius, viešbučių paskirties pastatams priskiriami trumpalaikio apgyvendinimo pastatai: viešbučiai, moteliai, svečių namai. Taigi pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje numatomi projektuoti svečių namai priskirtini viešbučių, o ne poilsio paskirties pastatams. Pagal Reglamento STR 1.01.03:2017 7.13 papunktį poilsio paskirties pastatams priskiriami pastatai skirti poilsiui: poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai. Atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai vertino svečių namų, t. y. skirtų kitai, viešbučių paskirčiai – trumpalaikiam apgyvendinimui, statybos galimybes, nes toks pogrupis buvo nurodytas pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo pateikta informacija, kurią pareiškėja pateikė Komisijai ir teismui – pastato aukštų technologinis planas, patalpų eksplikacija bei jų bendrieji rodikliai ir jis, nagrinėdamas pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą, negalėjo įvertinti minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų, kurie galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje esančio prieštaravimo pašalinimo ir nustatyti, kuriai paskirčiai priskirtinas pastatas – viešbučių (svečių namai) ar poilsio paskirties pastatams.
40. Pareiškėja byloje neįrodė, kad jos pateikti su projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi dokumentai atitinka visus Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 10.1–10.6 papunkčiuose nustatytus reikalavimus (žr. nutarties 34 p.), ką pagrįstai konstatavo teismas sprendime (nepateikė pastato aukštų technologinio plano, patalpų eksplikacijos bei jų bendrųjų rodiklių. Tiek už prieštaringos informacijos nurodymą projektinių pasiūlymo rengimo užduotyje, tiek už Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 9, 10.1–10.6 papunkčiuose nurodytos informacijos pateikimą atsakomybė tenka pareiškėjai, šiuo aspektu atsakovo kompetencija pagal STR 1.04.04:2017 13 priedo 12–14 punktus yra įvertinti pateiktus dokumentus ir tik tuo atveju, kai statyba galima, jei reikia, nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita)). Pareiškėja savo savininkės, statytojos ir Žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį teises gali įgyvendinti tik įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis juose nustatytų imperatyvių ribojimų.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovui įvertinus, kad svečių namų ir gyvenamųjų patalpų statyba Žemės sklype nėra galima, ginčijamu sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta derinti pareiškėjos pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
42. Pareiškėjos argumentų, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kad jį pasirašė neturintis įgaliojimų valstybės tarnautojas, taip pat dėl ginčijamo sprendimo priėmimo termino praleidimo įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, iš naujo neaptarinėja. Papildomai pažymi, kad ginčijamame sprendime iš esmės nurodyti visi atsisakymo derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pagrindai, ta aplinkybė, kad buvo paminėta, jog į pareiškėjos tokį patį prašymą buvo atsakyta pateikiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar. 5-860, nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą vertinti kitaip, nes jame nurodyti argumentai nesiskiria nuo nurodytų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-860, jie iš esmės pakartojami ir papildomi. Ši aplinkybė taip pat neapribojo pareiškėjos teisių ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes skųsdama ginčijamą sprendimą ji turėjo galimybę kvestionuoti visus argumentus ir motyvus, kuriais buvo atsisakyta derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas vertino, iš esmės teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir tinkamai motyvuotas išvadas, jog atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakydamas derinti pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.