Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-2828-583/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: eI3-2828-583/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00124-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: E. M.
Atsakovas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2828-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00124-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. kovo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019);

2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą.

Pareiškėja nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minėtame žemės sklype nusprendė suprojektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą – svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis. Projekto vadovė A. A. parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir ją suderinimui pateikė atsakovei. Atsakovė ginčijamu sprendimu nusprendė nepritarti pateiktam projektui, todėl pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2020 sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019), kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde teigia, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja įstatymo viršenybės principui. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, jame nepateiktas jo priėmimo teisinis pagrindas, nepateikta informacija ar sprendimą pasirašę asmenys turi tokius įgalinimu. Pabrėžia, jog ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant administracinės procedūros vykdymo tvarkos, kadangi apie pradėtą procedūrą nebuvo pranešta nei žodžiu, nei raštu, o tokie veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-10 punktų ir 27 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatoms.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pareiškėja nurodo, jog remiantis Dovilų miesto bendrojo plano sprendiniais, jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į reglamentinę zoną ZU_R_F/ZU, tačiau minėto bendrojo plano sprendiniai nedraudžia atsakovei pritarti projektinių pasiūlymų užduočiai, kadangi projektuojame pastate didžioji jo dalis bus naudojama kaip poilsio paskirties svečių namai. Teisės aktai numato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose privalo būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, privalo turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas. Pareiškėjos nuomone pateiktas poilsio pastato – svečių namų su gyvenamosios paskirties patalpomis projektas patvirtina, jog bus laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagirstą.

Numatomi projektuoti pastatai yra sklype, kuriame galioja 2016 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-446 patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano (reg. Nr. 003551005906) sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Bendruoju planu nustatytą neurbanizuojamą teritoriją, pažymėtą indeksu ZU_R_F/ZU. Teritorijos naudojimo funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijos. Teritorijų naudojimo reglamentai: leistinas aukštų skaičius – 1-2, leistinas pastatų aukštis – 8 m., leistinas užstatymo intensyvumas sklype – sodybinis vienbutis, dvibutis – 1,0, leistinas užstatymo tankis – 40 proc., galimi žemės sklypų dydžiai – min 50 arų.

Šiose teritorijose gali būti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos. Gali būti steigiamos ūkininkų sodybos. Gyvenamoji veikla negalima. Atsakovė teigia, jog priimdama sprendimą nepritarti poilsio paskirties pastato – svečių namų, su gyvenamosios paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini)., sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai atliko Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkte numatytą procedūrą - įvertino, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

Atsakovės nuomone minėtos aplinkybes patvirtina, jog vadovaujantis Dovilų miestelio ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrųjų planų sprendiniais svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, negalima, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos teiginiai, kad ginčijamą sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo yra nepagrįsti. Ginčijamas sprendimas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, pasirašęs asmuo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. K. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo teisė priimti ginčijamą sprendimą reglamentuota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus veiklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-301, 20 punkte, nustatančiame, kad pagal kompetenciją nagrinėja ir teikia išvadas dėl projektavimo užduočių projektiniams pasiūlymams statinių statybos projektams rengti derinimo. Taip pat Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo funkcijos numatytos pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. AP-168.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše registro Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja siekia pasinaudoti jai suteikta statytojo teise ir žemės sklype statyti poilsio paskirties pastatą – svečių namus, su gyvenamosios paskirties patalpomis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui). Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai.

Ypatingojo ir neypatingojo statinio apibrėžimas yra pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnyje. Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Neypatingas statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtino Statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017). STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 11 punktas teigia, jog statytojas parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėja siekdama žemės sklype statyti svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis (neypatingas statinys) turi prievolę parengti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir ją suderinti su Administracijos direktoriumi arba su jo įgaliotu valstybės tarnautoju.

Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengėja A. A. (toliau – ir projekto vadovė) 2019 m. spalio 22 d. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui elektroniniu paštu pateikė prašymą suderinti parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ginčijamu sprendimu nusprendė nederinti pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Ginčijame sprendime teigiama, kad numatomas projektuoti pastatas yra sklype, kuriame galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-446 „Dėl Dovilų miestelio bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano (toliau – ir Dovilų bendrasis planas) sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Dovilų bendruoju planu nustatytą neurbanizuojamą teritoriją, pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Minėtos teritorijos funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijos. Šioje teritorijoje gali būti plėtojamas kaimo turizmas ir turistinės stovyklos paslaugos, gali būti steigiamos ūkininkų sodybos.

Ginčijame sprendime taip pat pažymima, kad vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais žemės sklypas yra tvarkymo zonoje, kur vyraujančios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio paskirties žemė (indeksas M) ir/ar kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantys teritorijos tvarkymo pobūdžiai – rekreacinių miškų (miško parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (indeksas R3.2). Vadovaujantis Dovilų bendrojo plano ir Bendrojo plano sprendiniais žemės sklype svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba yra negalima. Ginčijame sprendime pabrėžiama, jog analogiškos aplinkybės buvo nurodytos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-860 bei 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-885.

Pareiškėja nesutikdama su ginčijame sprendime nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. gruodžio 5 d. su skundu kreipėsi į Komisiją. Skunde akcentuojama, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, galimai pasirašytas neįgalioto asmens ir atsakovė nagrinėdama projektinių pasiūlymų rengimo užduotį neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklype projektuojamo pastato didžiąją dalį sudarys poilsio paskirties patalpos.

Komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti ginčijamą sprendimą. Minėtame sprendime konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus – yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamas sprendimas yra priimtas įgalioto valstybės tarnautojo – Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo. Pažymima, kad kartu su projektiniu pasiūlymų rengimo užduotimi atsakovei nebuvo pateikti planuojamo statyti statinio bendrieji rodikliai, todėl atsakovė negalėjo jų įvertinti. Minėti rodikliai pateikti tik ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti ar jie galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui. Komisija sprendime nurodė, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė pažeisdama STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nesudarė pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 23 punktas teigia, kad rekreacinės teritorijos – žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog ginčo teritorija yra suplanuota Bendrojo plano ir Dovilų bendrojo plano sprendiniais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Analizuojant Bendrojo plano grafinius sprendinius nustatyta, jog žemės sklypas patenka į teritoriją kurioje vyraujančios pagrindinės tikslinės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio paskirties žemės (indeksas M) ir kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantis tvarkymo pobūdžiai – rekreacinių miškų (miško parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (M 2.2), specializuotų rekreacinių teritorijų sklypai urbanizuojamos aplinkos (R 3.2) ir bendrojo tvarkymo gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus dispersinio užstatymo (U 4.1.1).

Bendrojo plano aiškinamajame rašte teigiama, jog M 2.2 teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentas teigia, jog šis miškų naudojimo būdas numatytas projektuojamuose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miškuose (miško parkų miškuose; miestų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). R 3.2 teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentas numato, kad rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų namų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtinus projektus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. U 4.1.1. teritorijos ir apsaugos naudojimo reglamentas – šiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo. Atskirose sodybose ar jų grupėse žemės ūkio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdynų formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, laikantis 1.2.4 poskyrio nurodymų.

Iš Dovilų bendrojo plano grafinių sprendinių nustatyta, kad žemės sklypas patenka į teritoriją pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Dovilų bendrojo plano 1 priede „Dovilų miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų aprašomoji lentelė“ nurodoma, kad ZU_R_F yra priskiriama rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorijoms, kuriuose gali būti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos. Gali būti steigiamos ūkininkų sodybos. Įvertinus anksčiau minėtą teisinį reguliavimą bei Bendrojo plano bei Dovilų bendrojo plano sprendinius darytina išvada, jog pareiškėja žemės sklype turi teisę statyti tik poilsio paskirties pastatą. Ginčo teritorijoje leidžiama užsiimti rekreacine veikla, skatinamas kaimo turizmas, stovyklavietės ir pan. Atsakovė ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, kad teisės aktai bei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai žemės sklype draudžia statyti gyvenamosios paskirties statinius.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėja žemės sklype siekia statyti svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis, t. y. pareiškėja planuoja gyventi žemės sklype pastatytame statinyje. Vis dėlto pareiškėja akcentuoja, jog projektuojamas statinys yra poilsio paskirties pastatas, kadangi didžiąją dalį pastato sudarys poilsio skirtos patalpos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 5 punktas teigia, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (STR 1.01.03:2017 7.13 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės aktai nedraudžia statyti pastatą, kuriame yra kelių rūšių paskirties patalpos. Visais atvejais gyvenamosios patalpos negyvenamosios paskirties pastate privalo būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų. Pareiškėja tiek Komisijai, tiek teismui pateikė planuojamo statyti pastato aukštų technologinį planą, patalpų eksplikaciją ir bendruosius rodiklius. Analizuojant šiuos dokumentus nustatyta, kad poilsio paskirties patalpos sudarys 163,32 kv. m., o gyvenamosios paskirties patalpos – 58,16 kv. m. Akivaizdu, kad planuojamo statyti pastato didžiąją dalį sudarys poilsio paskirties patalpos. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad Projekto vadovė atsakovei 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku pateikė – 1) projektinių pasiūlymų rengimo užduotį; 2) įgaliojimą; 3) žemės sklypo planą; 4) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Konstatuotina, jog atsakovei nebuvo pateiktas pastato aukštų technologinis planas, patalpų eksplikacija bei jų bendrieji rodikliai ir ji, nagrinėdama pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą, negalėjo įvertinti minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų. Iš Komisijoje nagrinėtos administracinės bylos duomenų matyti, jog su šiais dokumentais atsakovė turėjo galimybę susipažinti tik Komisijos posėdžio metu t. y. 2020 m. sausio 6 d. Remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovė, vadovaudamasi pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėja skunde pabrėžia, kad ginčijamą sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jį priėmė ir pasirašė Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus veiklos nuostatai, patvirtinti Administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-301. Minėtų nuostatų 23 punktas teigia, jog Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius pagal kompetenciją teikia išvadas dėl pritarimo statinių statybos projektams. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo funkcijas reglamentuoja Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. AP-168 patvirtintas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas. Vadovaujantis minėto aprašymo 7.11 punktu šias pareigas einantis valstybės tarnautojas derina planus, projektus, priemones, užduotis, informacinius stendus, programas, kurie teisės aktų nustatyta tvarka priskirti savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencijai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas turi teisę derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas nekompetentingo valstybės tarnautojo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendime nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas praleidus STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau Komisija laikosi nuomonės, jog šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-14-416-2005; 2010 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-269/2010 ir kt.). Teismas sutinka su Komisijos pozicija, jog šis procedūrinis pažeidimas yra mažareikšmis ir nesudaro pagrindo ginčijamąją sprendimą pripažinti neteisėtu.

Analizuojant Administracijos Architektūros ir urbanistikos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų užduočiai“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Teismas įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų užduočiai“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (AG2-142/16-2019) neteisėtumo pagrindų, suteikiančių teisinį pagrindą juos panaikinti visa apimtimi, pareiškėjos E. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 22 d. prašymą suderinti pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Pažymėtina, kad šis sprendimas nėra kliūtis pareiškėjai, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 13 priede nustatyta tvarka, pakartotinai atsakovei teikti prašymą su papildytais dokumentais suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas