Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai R. S. ir M. P., Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. D. (toliau - ir pareiškėjas) teismo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti L. D.

2. Nurodė, kad jo nemokumas atsirado dėl (duomenys neskelbtini). Degeneracinės ligos prasidėjo nuo 2008 metų, dėl to pareiškėjas neteko darbingumo. Susidariusių skolų (170 901,14 Eur) neišgalėsiantis išmokėti iš gaunamų pajamų, kadangi jam būtina mokėti būsto komunalinius mokesčius, pirkti maistą, apmokėti kitas pragyvenimui reikalingas išlaidas. Pareiškėjas šiuo metu gyvena bute, kuris nuosavybės priklauso jo dukterėčiai, nemoka nuomos mokesčių, tik sumoka giminaitei už būsto komunalinius mokesčius. Jo kreditoriai yra Kauno teritorinė muitinė, reikalavimo suma 150 871,02 Eur, ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, reikalavimo suma 20 030,12 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą R. D.

4. Teismas nustatė, kad egzistuoja pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjo būklė neatitinka nurodytosios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje. Esminę reikšmę turi tai, kad įvertinus pareiškėjo būklę nustatyta, jog visi be išimties kreditorių Kauno teritorinės muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 170 901,14 Eur, nagrinėjamu atveju negali būti nurašyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta. Kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą piniginę baudą ir mokestinę prievolę Kauno teritorinei muitinei lėmė išimtinai nusikalstama pareiškėjo veika, įvykdyta 2011 m. gegužės 15 d., konstatuojama, kad šios skolos (Kauno teritorinei muitinei mokėtina 150 871,02 Eur suma, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtina 20 030,12 Eur suma) negali būti nurašytos pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

5. Teismas papildomai pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo sveikatos būklę nagrinėjamu atveju neturi lemiamos teisinės reikšmės, kadangi jos, pirma, nepaneigia pareiškėjo padarytos ir baudžiamuoju įsakymu konstatuotos nusikalstamos veikos, antra, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad negali būti nurašyti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taip pat reikalavimai, kylantys iš asmens pareigos sumokėti valstybei baudą, paskirtą už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

1.2. Visi Kauno teritorinės muitinės sprendimai priimti pasibaigus baudžiamajam procesui, todėl Kauno teritorinės muitinės nustatytos prievolės negali būti vertinamos kaip pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Kreditorės Kauno teritorinės muitinės 150 871,02 Eur reikalavimą sudaro ne tik muitas, akcizas, PVM, bet ir muito delspinigiai, akcizo delspinigiai, PVM delspinigiai, kurių suma yra apie 24 000 Eur. Delspinigiai šiuo atveju yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas ir jie negali būti tapatinami su pareiškėjo nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Delspinigių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl pareiškėjo nemokumas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sudėtingą pareiškėjo sveikatos būklę, nulėmusią nemokumą. Pareiškėjui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Dėl savo sveiktos būklės ir amžiaus pareiškėjas negali rasti geriau apmokamo darbo, todėl nesudarius jam galimybės atkurti savo mokumą, jis ateityje neturės galimybių visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis formaliais pagrindais, nesivadovaudamas CK įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais.

7. Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar kokias konkrečias materialinės teisės normas teismas taikė netinkamai. Priešingai, teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą piniginę baudą ir mokestinę prievolę Kauno teritorinei muitinei lėmė išimtinai nusikalstama pareiškėjo veika, įvykdyta 2011 m. spalio 15 d., šios skolos (Kauno teritorinei muitinei mokėtina 150 871,02 Eur suma, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtina 20 030,12 Eur suma) negali būti nurašytos pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo turtinė būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus, o nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

2.3. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT74-N7/2021). Be to, Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017). Be kita ko, Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime konstatuota, kad fizinio asmens bankroto procesu būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia (be kita ko), jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu teisiniu reguliavimu, kai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (32.1 punktas).

2.4. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-335-120/2011 pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad R. D. disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis - 71 000 pakeliais cigarečių „Viceroy“, taip pat nustatyta, kad pagal Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimą „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ Nr. 2PM190424 ir jį lydinčius vėlesnius sprendimus dėl delspinigių įregistravimo R. D. mokestinės nepriemokos susidarė jam vykdant Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu uždraustą veiką, t. y. jam buvo apskaičiuoti mokesčiai (muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai nuo šių mokesčių) kaip jo nusikalstamos veikos pasekmė. Taigi, kreditorės Kauno teritorinės muitinės finansinis reikalavimas yra kilęs iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos.

2.5. Nors skunde pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatų, tačiau konkrečiai nenurodoma, kurių MAĮ nuostatų pagrindu ginčui aktuali mokestinė prievolė negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą. Pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ Nr. 2PM190424 neskundė MAĮ nustatyta tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs.

2.6. Skunde nenurodoma, kokią įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi tai, kad visi Kauno teritorinės muitinės sprendimai priimti pasibaigus baudžiamajam procesui. Kauno teritorinė muitinė sprendimus priėmė kaip mokesčių administratorius, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) nuostatomis, MAĮ ir kitais mokesčių teisės aktai. Muitinės sprendimai teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pareiškėjo nebuvo apskųsti. Dėl muitinės, kaip mokesčių administratoriaus, sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės analogišku kaip šis atveju, po baudžiamojo proceso pabaigos yra suformuota ir gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika (LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1531/2013, 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-l 193/2013, 2017-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-261/2017, 2018-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-424-556/2018, 2020-01 -08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-313-575/2020, 2020-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2133-442/2019 ir kt.).

2.7. Pareiškėjo mokestinė prievolė (taip pat ir delspinigiai) vertintina kaip žala, kuri atsirado dėl nusikaltimo įvykdymo. Tokią išvadą galima daryti ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, šiam teismui vertinant iš esmės analogišką situaciją dėl žalos pobūdžio (ir dėl delspinigių). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismui nustačius, jog asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas).

2.8. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-12-924/2021 dėl nusikalstama veika padarytos žalos prie nenurašytino kreditorinio reikalavimo, be kita ko, priskyrė ir Kauno teritorinės muitinės sprendimais apskaičiuotus delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

11. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

12. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).

13. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

14. Pažymėtina, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

15. Nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-335-120/2011 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 532 (20 044,60 Eur) MGL dydžio bauda. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 71 000 pakelių cigarečių „Viceroy“. Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424 dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo nuspręsta pripažinti R. D. skolininku muitinei, nustatyti neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių „Viceroy“ muitinę vertę 67 450 Lt (71 000 vnt. pakelių), įregistruoti muitinėje R. D. už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą – 38 851 Lt, akcizą – 319 855 Lt, PVM – 89 493 Lt, akcizo delspinigius – 38 575 Lt, PVM delspinigius – 10 793 Lt, įpareigoti R. D. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Šis Kauno teritorinės muitinės sprendimas buvo priimtas remiantis Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-335-120/2011. Jame nurodyta, kad R. D. mokestinės nepriemokos susidarė jam vykdant Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu uždraustą veiklą, t. y. jam buvo apskaičiuoti mokesčiai kaip jo nusikalstamos veiklos pasekmės. Nurodytas muitinės sprendimas tesės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Kauno teritorinės muitinės 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1135 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė 497 567 Lt mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, todėl nuspręsta apskaičiuoti ir įregistruoti R. D. 1 094 Lt muito delspinigių, 2 551 Lt PVM delspinigių ir 9 116 Lt akcizo delspinigių. Kauno teritorinė muitinė 2012 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 10000221219 496 714,21 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą nukreipė į mokesčių mokėtojo turtą. Išieškojimas perduotas vykdyti antstolės R. K. kontorai. Sprendime pažymėta, kad už į biudžetą nesumokėtus mokesčius (pagal 2021 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 2PM190424) Kauno teritorinė muitinė 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1135 įregistravo 12 761 Lt delspinigių nepriemoką (1 094 Lt muito delspinigių, 9 116 Lt akcizo delspinigių ir 2 551 Lt PVM delspinigių). Delspinigiai nesumokėti. Tuo pagrindu nuspręsta išieškoti iš mokesčių mokėtojo R. D. 12 761 Lt delspinigių. Kauno teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 10000225959 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto pažymėta, kad Kauno teritorinė muitinė nustatė, jog R. D. neįvykdė 496 714,21 Lt (37 998,21 Lt muito, 319 855 Lt akcizo, 89 493 Lt PVM, 38 575 Lt akcizo delspinigių, 10 793 Lt PVM delspinigių) mokestinės nepriemokos, įregistruotos 2012 m. birželio 20 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 2PM190424. Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 11062 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė 497 567 Lt mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, todėl nuspręsta apskaičiuoti ir įregistruoti R. D. 4 807 Lt muito delspinigių, 10 075 Lt akcizo delspinigių, 2 819 Lt PVM delspinigių. Kauno teritorinės muitinės 2014 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 10000260764 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė 496 714,21 Lt mokestinės nepriemokos, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, todėl nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo R. D. turto. Kauno teritorinės muitinės 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 373 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė 497 567 Lt mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424. Nuspręsta apskaičiuoti ir įregistruoti R. D. 4 232 Lt muito delspinigių. Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 0000305005 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nustatyta, kad R. D. iki nustatyto termino neįvykdė sprendimais Nr. 2PM190424 (2012 m. birželio 20 d.), Nr. 1135 (2012 m. spalio 12 d.), Nr. 11062 (2013 m. gruodžio 9 d.) įregistruotos mokestinės prievolės. Muitinės 2012 m. spalio 16 d., 2012 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. sausio 2 d. sprendimais mokestinės nepriemokos išieškojimas nukreiptas į mokesčių mokėtojo turtą, perduota vykdymui antstolės G. K. kontorai, tačiau mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta, nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo R. D. turto. Kauno teritorinės muitinės 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 40 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, nuspręsta apskaičiuoti ir įregistruoti R. D. 1 406 Eur muito delspinigių. Kauno teritorinės muitinės 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 10000366331 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo R. D. turto. Kauno teritorinės muitinės 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 10000409473 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo R. D. turto. Kauno teritorinės muitinės 2019 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 10000427710 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nustatyta, kad R. D. neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2PM190424, nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo R. D. turto.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą piniginę baudą ir mokestinę prievolę Kauno teritorinei muitinei lėmė išimtinai nusikalstama pareiškėjo veika, įvykdyta 2011 m. gegužės 15 d., todėl šios skolos (Kauno teritorinei muitinei mokėtina 150 871,02 Eur suma, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtina 20 030,12 Eur suma) negali būti nurašytos pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

18. Tai, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimai priimti po Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamojo įsakymo byloje Nr. 1-335-120/2011 priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad Kauno teritorinės muitinės nustatytos prievolės negali būti vertinamos kaip pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą piniginę baudą ir mokestinę prievolę Kauno teritorinei muitinei lėmė išimtinai nusikalstama pareiškėjo veika, įvykdyta 2011 m. spalio 15 d., todėl jam buvo apskaičiuoti mokesčiai (muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai nuo šių mokesčių) kaip jo nusikalstamos veikos pasekmė.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę nagrinėjamu atveju neturi lemiamos teisinės reikšmės, kadangi jos nepaneigia pareiškėjo padarytos ir baudžiamuoju įsakymu konstatuotos nusikalstamos veikos, kita vertus, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad negali būti nurašyti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taip pat reikalavimai, kylantys iš asmens pareigos sumokėti valstybei baudą, paskirtą už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką.

20. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pareiškėjo mokestinė prievolė negali būti nurašoma, ir nesant nurašomų pradelstų reikalavimų, viršijančių 25 MMA, pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.