Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovui P. K., atstovaujamam rūpintojos D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, kuriuo ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui, kaip skolininkės įpėdiniui, teismingumo.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ieškovo I. Š. ieškinys atsakovui P. K. (nuolatinė rūpintoja D. Š.) dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 137 straipsnis, 30 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti skolą iš atsakovo P. K., palikėjos G. Š. įpėdinio. P. K., kuris yra nepilnametis, rūpybos vieta nuo 2019 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu nustatyta su nuolatine rūpintoja D. Š.. Pagal gyventojų registro duomenis P. K. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Nuolatine rūpintoja paskirta D. Š. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovas ieškinį pateikė pagal atsakovo paveldėto turto (duomenys neskelbtini) buvimo vietą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (CPK 30 straipsnio 2 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, ir tokį savo procesinį sprendimą grindė aplinkybėmis apie atsakovo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su buvusios laikinosios rūpintojos I. N. gyvenamosios vietos adresu, ir vadovaudamasis CPK 29 straipsniu, pagal kurį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Sutiktina su nurodytais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais.

10. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo kildinamas iš atsakovo P. K. motinos palikimo, t. y. ieškovas su palikėja G. Š. 2015 m. susitarė dėl 5 970 Eur paskolos, kuri buvo skirta buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Paskolos sumą ieškovas sumokėjo tiesiogiai į pardavėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Paskola iki palikėjos mirties nebuvo grąžinta. Ieškovas, sužinojęs apie palikėjos mirtį, laiku kreipėsi į palikimo bylą tvarkančią notarę ir jo kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. Pažymėtina, kad turto palikėjo kreditorius - tai skolintojas, paskolos davėjas, duodantis ką nors skolon, kreditan ir turintis teisę gauti atlygį iš asmens, kuriam tam tikram laikui buvo patikėta kokia nors vertybė ar asmenį su mirusiuoju, jam esant gyvam, siejo kokie nors kitokie prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu skolininkas privalėjo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turėtų teisę reikalauti iš skolininko (jam esant gyvam), kad šis įvykdytų savo pareigą. Todėl spręstina, kad ieškovas buvo palikėjos G. Š. kreditorius.

12. CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją normą, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, pagal to asmens turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, CPK 31 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė – palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

13. Nagrinėjamu atveju iš prie ieškinio pridedamų priedų matyti, kad palikimą atsakovas P. K. priėmė pagal antstolės J. B. 2018 m. spalio 31 d. paveldimo turto apyrašą, jam jau išduotas 2019 m. vasario 22 d. notarės J. V. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Kas reiškia, kad palikėjo kreditorių ieškiniams, pareikštiems įpėdiniams jau priėmus palikimą, t. y. ne dėl palikėjos, o dėl įpėdinio (naujo turto savininko) neįvykdytos prievolės, netaikytinos išimtinio teismingumo taisyklės ir ieškinys neturi būti reiškiamas palikimo (turto) buvimo vietos teismui, o nagrinėtinas pagal atsakovo – naujo savininko – gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis) (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-346-343/2017).

14. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad ieškinys pagal turto buvimo vietą reiškiamas ne jau aptartos CPK 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu, tačiau CPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu, pagal kurią ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, alternatyviai gali būti pareiškiamas ir pagal jo turto buvimo vietą. Tačiau, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, iš bylos duomenų, kuriuos pateikė pats ieškovas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas P. K. neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos. Nurodytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, asmens gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Iš byloje esančių duomenų, t. y. gyventojų registro duomenų, paveldėjimo pagal testamento liudijimo, nuolatinės rūpintojos pateiktos informacijos, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas P. K. yra išvykęs iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniuje. Atsakovas iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šis adresas, kaip gyvenamosios vietos adresas, yra nurodomas ir paveldėjimo byloje, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat šis adresas, kaip adresas korespondencijai, pateikiamas ir nuolatine rūpintoja paskirtos D. Š.. Apie tai, kad atsakovas būtų pakeitęs gyvenamąją vietą ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos, byloje duomenų nėra. Tokių duomenų kartu su atskiruoju skundu nepateikė ir apeliantas. Todėl vien ta aplinkybė, kad nuo 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo P. K. nuolatine rūpintoja buvo apskirta D. Š., kuri yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, savaime nesuponuoja išvados, kad į Jungtinę Karalystę yra išvykęs ir atsakovas P. K..

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius pagrindų taikyti išimtinio teismingumo taisyklės, taip pat nesant duomenų apie tai, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimui taikytina bendroji CPK 29 straipsnyje numatyta teismingumo taisyklė, t. y. ieškinys turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CPK 30 straipsnio 2 dalies taisyklė, numatanti ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui.

16. Įvertinus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.