- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- e2S-346-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28650-924/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos už administravimo išlaidas, komunalines, techninės priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 47,12Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui ir jį grąžino.
3. Teismas byloje nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šį adresą ieškovė nurodė ir ieškinyje kaip vieną iš atsakovo gyvenamųjų vietų. Ieškovė nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena ar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ar, kad tai vieta, su kuria atsakovas yra labiausiai susijęs; byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų viešai pareiškęs apie savo gyvenamąją vietą. Todėl teismas sprendė, kad vien tai, kad atsakovas priėmė palikimą mirusiosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini, nesudaro įstatyminio pagrindo spręsti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra šiuo adresu. Viešame valstybės registre esantys duomenys apie atsakovo gyvenamąją vietą laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jonavos rajono savivaldybėje, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir ieškovei išaiškino, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Jonavos rajono apylinkės teismą.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Nurodo, kad teismas ieškinį, pareikštą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o pagal palikimo ar jo dalies buvimo vietą, atsisakė priimti nepagrįstai, nes:
5.1 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-166/2007 nurodęs, kad pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Notaras, kurio notarinių veiksmų atlikimo teritorijoje gyveno palikėjas, priima įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad palikimo atsiradimo vietos notaras nustato palikėjo įpėdinių ratą, paveldimą turtą, tame tarpe ir palikėjo skolas. Kilus ginčui, juos tikslinga nagrinėti pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį mirusiojo palikimo buvimo vietos teisme.
5. 2. Ieškinys reiškiamas dėl įsiskolinimo priteisimo už butą, kurį paveldėjo atsakovas. Atsakovas Kauno mieto 3-čiajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo – buto, esančio taip pat Kauno mieste. Todėl, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, bylą tikslinga nagrinėti pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį palikimo buvimo vietos teisme, t. y. Kauno apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB ,,Būsto valda“ prašo iš atsakovo, 2011 10 19 priėmusio A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, priteisti 47,12 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 01 01 iki 2016 08 30 už suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas butui (duomenys neskelbtini. Ieškinys pareikštas CK 5.3 str., 1 d., 5.63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, kadangi atsakovui, priėmusiam A. B. palikimą, įskaitant ir ginčo butą, kyla pareiga vykdyti ir po palikėjos mirties atsiradusias prievoles.
9. Vadovaujantis CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal CK 5.63 str.1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju reiškiamas ieškinys dėl skolos už laikotarpį nuo 2016 01 01 iki 2016 08 30, t. y. ne dėl palikėjos, mirusios 2011 m., neįvykdytos prievolės. Ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti skola susidarė laikotarpiu po buto palikėjos mirties, todėl ieškovė nelaikytina palikėjos kreditoriumi, siekiančiu, kad palikėjos prievolę (skolą) perimtų jos įpėdinis – atsakovas.
11.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
12. CPK 29 straipsnis nustato bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi, CPK 31 straipsnio 2 dalis numato, jog išimtinis teismingumas taikomas tik tuo atveju, jeigu kreditorių ieškiniai įpėdiniams yra pareikšti prieš priimant palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra reiškiamas įpėdiniams priėmus palikimą, ne dėl palikėjos, o dėl naujo savininko neįvykdytos prievolės, jis nagrinėtinas pagal atsakovo – naujo savininko - gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini, pagrįstai atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismu. Aplinkybė, kad ieškinys reiškiamas dėl skolos už suteiktas paslaugas butui, kurį paveldėjo atsakovas, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis turi būti reiškiamas pagal CPK 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtinio teismingumo taisyklę.
13. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirajame skunde nurodytais Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių išaiškinimais nesiremia, kadangi nurodytose bylose faktinės aplinkybės nuo šios bylos faktinių aplinkybių skiriasi.
14. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės UAB ,,Būsto valda“ ieškinio dėl skolos iš atsakovo V. B. priteisimo priėmimo klausimą, tinkamai taikė teismingumą nustatančias procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.