Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-27 · Administracinė byla Nr. eI3-619-872/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
eI3-619-872/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00168-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Budrikų sodyba“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-619-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00168-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Budrikų sodyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Budrikų sodyba“ (toliau – ir GNSB) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. AS-220 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (7.3)-PA-5337 (toliau – ir Patikrinimo aktas) buvo nustatyta, jog pareiškėja 2018, 2019, 2020 m. už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį privalo sumokėti 16 869 Eur sumą į valstybės biudžetą. Šį Patikrinimo aktą patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorius 2021-12-15 sprendimu Nr. AS-220 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“. Minėtais dokumentais - Patikrinimo aktu ir Sprendimu - yra konstatuota, kad pareiškėja iš gręžinio (gręžinio pasas (duomenys neskelbtini), išduotas 2005-11-18), kuris yra (duomenys neskelbtini), 2018, 2019, 2020 metais be leidimo išgavo kito požeminio vandens išteklius. Atsakovas nustatė, kad pareiškėja turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-33-68/2008 (toliau - ir TIPK), išduotą 2008-10-13.

Patikrinimo akte ir Sprendime konstatuota, kad Pareiškėja TIPK leidimą turėjo nuo 2008-10-20, tačiau, pasikeitus gėlo požeminio vandens naudojimo sąlygoms (padidėjus jų kiekiams), skyrius „vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas“ nebuvo pildomas, todėl Bendrijos 2018, 2019, 2020 metais visas išgautas kitas požeminis vanduo, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi (redakcija iki 2020-06-30) ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (redakcija nuo 2020-07-01), laikytinas išgautas be leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklių įstatymo (toliau - ir Mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčio įstatymo 2 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir jį indeksuojant.

Patikrinimo metu buvo atlikta pareiškėjos išgautų valstybinių gamtos išteklių - kito geriamojo vandens - deklaravimo teisingumo patikra ir, nustačius išgautus vandens kiekius už 2018-2020 metus, Patikrinimo aktu buvo padaryta išvada, kad bendrijai „Budrikų sodyba“ už be leidimo išgautą kitą požeminį vandenį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma sudaro 16 869 Eur. Šis Patikrinimo aktas atsakovo Sprendimu buvo patvirtintas bei patvirtinta mokestinė prievolė Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą. Pareiškėja pripažįsta ir neginčija, kad tikrinamuoju laikotarpiu išgavo tokius kito požeminio vandens kiekius, kurie nurodyti Patikrinimo akte, taip pat pripažįsta faktą, kad 2018-2020 mokestiniais laikotarpiais Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo naudoti kito požeminio vandens išteklius neturėjo, o deklaracijas apie išgautus vandens kiekius už 2018 metus ir 2019 metų I-III ketvirčius pateikė pavėluotai.

Pareiškėjos teigimu, ši situacija susiklostė ne dėl siekio sąmoningai nevykdyti įstatymų reikalavimų, išvengti mokesčių ar pan., bet dėl žmogiško suklydimo bei ne visiško teisės aktų reikalavimų žinojimo bei jų supratimo, nes tuo metu bendrijai vadovavusi pirmininkė šioje srityje neturėjo pakankamai patirties ir teisinių žinių. Paaiškina, jog bendrija „Budrikų sodyba“ nėra pelno siekianti organizacija, ji įsteigta savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymui, gerbūvio, infrastuktūros gerinimui bei jo priežiūrai, visa tai atliekama bendrijos narių pastangomis, darbu bei lėšomis, gautomis iš privalomųjų bendrijos narių įnašų. Pareiškėja vandenį išgauna iš tinkamai įrengto ir įregistruoto gręžinio, kiekiai nustatomi sertifikuotais vandens apskaitos prietaisais ir jie yra tinkamai apskaitomi, šią aplinkybę patvirtina Vandens apskaitos prietaiso parodymų žymėjimo žurnalas.

Nurodo, jog dar iki Patikrinimo atlikimo 2021 metais paaiškėjus, jog nėra deklaruojami išgauto vandens kiekiai ir mokami mokesčiai, 2020-02-07 buvo pateiktos deklaracijos apie išgautus vandens kiekius už visus 2018 metus ir 2019 metų I-III ketvirčius bei tą pačią dieną sumokėti mokesčiai už visą pradelstą laikotarpį, vėliau deklaracijos buvo ir iki šiol yra teikiamos laiku, už išgautus požeminio vandens išteklius visi mokesčiai yra sumokėti. 2020 metų pradžioje ištaisius trūkumus dėl išgaunamų gamtos išteklių deklaravimo ir mokesčių už juos mokėjimo į valstybės biudžetą, visgi nebuvo atkreiptas pakankamas dėmesys į galiojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su pareiga turėti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą išgauti požeminį vandenį. Gavus atsakovo Patikrinimo išvadas, buvo nedelsiant imtasi veiksmų ištaisyti padėtį, šiuo metu šis pažeidimas yra pašalintas, nes Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai 2021-12-01 išdavė leidimą Nr. PV93-5634-21 naudoti gėlo požeminio vandens išteklius.

Pareiškėja mano, kad visos šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl jai taikytinos mokesčio sumos, kaip sankcijos už padarytą teisės pažeidimą, pagrįstumo ir teisingumo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė atlikusi pareiškėjos planinį patikrinimą (2021-09-30 patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-5377) dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2018-2020 metais) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau - Leidimas) 2018-2020 metais išgavo: 2018 m. I ketvirtį - 702 m³ kito požeminio vandens; II ketvirtį - 1952 m³; III ketvirtį - 2286 m³; IV ketvirtį - 1976 m³; 2019 m. I ketvirtį - 551 m³; II ketvirtį - 1400 m³; III ketvirtį - 900 m³; IV ketvirtį - 510 m³; 2020 m. I ketvirtį - 790 m³; II ketvirtį - 2206 m³; III ketvirtį - 1393 m³; IV ketvirtį 841 m³. Taigi nustatė, kad Pareiškėja 2018-2020 metais vykdė kito požeminio vandens gavybą neturint Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau - Leidimas). Pareiškėja bei Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau -VMI) už 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius per numatytus teisės aktuose terminus pateikė pavėluotai, tai yra tik 2020­-02-07, tokiu būdu Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau - ŽGĮ) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas Pareiškėjai mokėtinas 16 869 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį).

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Sprendimu patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnės 2021-09-30 patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-5377 ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti 16 869,00 Eur mokestį.

Dėl Pareiškėjos teiginio, kad ji teisės aktų reikalavimus dėl Leidimo išgauti požeminį vandenį supratusi kitaip (t. y. maniusi, jog turint Gręžinio pasą kitokių leidimų nereikia), Departamentas pažymi, kad Pareiškėja privalėjo domėtis, ar yra priimti teisės aktai nustatantys požeminio vandens naudojimą be leidimo, o tokių nesant priimtų, vadovautis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir siekti gauti leidimą. Taip pat esant neaiškumų dėl teisės aktų taikymo, galėjo kreiptis į Departamentą dėl konsultacijos(ų) apie požeminio vandens išgavimą, deklaracijų teikimą ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo.

Departamento nuomone, ūkio subjektas vykdydamas veiklą privalo žinoti teisinį reglamentavimą tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu. Pažymi, jog įstatymo nežinojimas - neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas negali būti traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė ir tai neatleidžia juridinio asmens nuo atsakomybės. Juridinis asmuo turi pareigą vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Šiuo atveju, nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėja 2018 - 2020 metais išgavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir neturėdama išteklių naudojimo sutarties bei nėra ginčo, jog už 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius per numatytus teisės aktuose terminus nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį nevykdė pareigos - laiku ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles - deklaruoti ir sumokėti mokestį, kaip numatyta MVGIĮ. MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi, kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai patvirtinta mokėtina 16 869 Eur suma už išgautą požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. be leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė, atlikusi pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2018-2020 metais) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau - Leidimas) 2018-2020 metais išgavo: 2018 m. I ketvirtį - 702 m³ kito požeminio vandens; II ketvirtį - 1952 m³; III ketvirtį - 2286 m³; IV ketvirtį - 1976 m³; 2019 m. I ketvirtį - 551 m³; II ketvirtį - 1400 m³; III ketvirtį - 900 m³; IV ketvirtį - 510 m³; 2020 m. I ketvirtį - 790 m³; II ketvirtį - 2206 m³; III ketvirtį - 1393 m³; IV ketvirtį 841 m³. Taigi, pareiškėja 2018-2020 metais vykdė kito požeminio vandens gavybą neturint Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau - Leidimas). Pareiškėja bei Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau -VMI) už 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius per numatytus teisės aktuose terminus pateikė pavėluotai, tai yra tik 2020­-02-07, tokiu būdu pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau - ŽGĮ) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas Pareiškėjai mokėtinas 16 869 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį).

Atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.

Pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo patvirtintas jai mokėtinas 16 869 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį.

Žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ, redakcija, galiojusi nuo 2016­-08-01 iki 2020-07-01) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja ištekliu ar ertmių naudojimo sutarti. ŽGĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01). Taisyklių 4.1 punkte apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes sąvoka - Leidimas - fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Vadovaujantis MVGIĮ 4 straipsniu, mokesčio objektas - išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede.

To paties įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi mokesčio mokėtojais šio įstatymo taikymo prasme, bei tai, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Deklaracijų užpildymo bei pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12­27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarka. Šio tvarkos 3 punktu nustatyta, kad deklaracijas privalo pateikti mokesčio mokėtojai - tai juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat ir užsienio įmonių padaliniai, filialai ar bazės, įregistruoti ir veikiantys Lietuvoje, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitu teisės aktu nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.

Pareiškėja nurodo, jog apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, jog reikalingas LGT leidimas, nežinojo. Sužinojusi apie prievolę turėti LGT leidimą, ėmėsi veiksmų ir 2021-12-01 leidimas yra išduotas. Teigia pavėlavusi, tačiau pateikusi deklaracijas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, iš esmės pareiškėja pripažįsta ir neginčija, jog gėlą požeminį vandenį išgavo be LGT leidimo ir deklaracijas pateikė pavėluotai, tačiau mano, jog Departamento paskirtoji ekonominė sankcija neproporcinga, dėl pareiškėjos veiksmų jokių žalingų padarinių nekilo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. iki 2020 m., pareiškėja vykdė kito požeminio vandens gavybą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes 2018-2020 metais išgavo: 2018 m. I ketvirtį - 702 m³ kito požeminio vandens; II ketvirtį - 1952 m³; III ketvirtį - 2286 m³; IV ketvirtį - 1976 m³; 2019 m. I ketvirtį - 551 m³; II ketvirtį - 1400 m³; III ketvirtį - 900 m³; IV ketvirtį - 510 m³; 2020 m. I ketvirtį - 790 m³; II ketvirtį - 2206 m³; III ketvirtį - 1393 m³; IV ketvirtį 841 m³. Be to, pareiškėja už 2018 -2020 m. mokestinį laikotarpį deklaraciją pateikė pavėluotai, t. y. 2020 m. vasario 7 d.

Šiuo atveju, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2018 - 2020 metais išgavo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir neturėdama išteklių naudojimo sutarties bei nėra ginčo, jog už 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius per numatytus teisės aktuose terminus nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį nevykdė pareigos - laiku ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles - deklaruoti ir sumokėti mokestį, kaip numatyta MVGIĮ. MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi, kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Pagal MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

MVGIĮ nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo išgautų gamtos išteklių mokesčio. MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį.

Pažymėtina, jog pareiškėjai mokestis padidintu tarifu pritaikytas ne tik už tai, jog ji be Leidimo išgavo vandenį, bet ir dėl to, kad laiku išgauto vandens kiekio nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tai yra pažeidimas, kuriam taikoma analogiška sankcija, numatyta MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje ir kuri pagal pažeidimų kiekį nesumuojama.

Pažymėtina, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Įstatymas nenustato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį nei yra numatyta (žr., pvz., 2016 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad 2021-12-07 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą Nr. XIV-730, kuris įsigalioja nuo 2022-05-01, kuris atleis nuo atsakomybes asmenis įstatyme nurodytomis sąlygomis naudoję požeminį vandenį pažeidžiant teisės aktus, tačiau teismo vertinimu, minimas įstatymas niekaip neįtakoja ginčo laikotarpiu padarytų pareiškėjos pažeidimų, taigi šios skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pareiškėjai apskaičiuotas privalomas mokėti 16 869 Eur mokestis, taikant didesnį mokesčio tarifą, atitinka proporcingumo, teisingumo bei kitus teisės principus, teismų praktiką ir kt.

Nors šioje byloje pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą ir juo patvirtintą mokestį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti priskaičiuotą mokestį, jį sumažinti iki 1686,90 Eur sumos, t. y. sumažinti mokestį jį paliekant viengubu tarifu.

LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021, yra pažymėjęs, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021; ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, turi teisę sumažinti pritaikytą minėtą mokesčio tarifą. LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, laikoma tai, ar ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokesčio ir nėra duomenų, kad jis būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, jog pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes.17. LVAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė, jog bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias deklaracijų pildymo klaidas, pareiškėjos pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjai tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga (žr. pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1136-662/2021).

Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, nėra nustatyta, kad pareiškėja tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, vandens gręžinyje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo įrengusi metrologiškai patikrintus skaitiklius, kurie nurašomi kiekvieną mėnesį, registruojami žurnaluose ir vedama apskaita. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus vandens kiekius ar sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. Tokio pobūdžio pažeidimus ji padarė pirmą kartą.

Antra, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja iš esmės pripažįsta pažeidimus ir išsamiai paaiškino tokio pažeidimo aplinkybes. Ji nurodė, jog ši situacija susiklostė ne dėl siekio sąmoningai nevykdyti įstatymų reikalavimų, išvengti mokesčių ar pan., bet dėl žmogiško suklydimo bei nevisiško teisės aktų reikalavimų žinojimo bei jų supratimo, nes tuo metu bendrijai vadovavusi pirmininkė šioje srityje neturėjo pakankamai patirties ir teisinių žinių. Bendrija „Budrikų sodyba“ nėra pelno siekianti organizacija, ji įsteigta savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymui, gerbūvio, infrastuktūros gerinimui bei jo priežiūrai, visa tai atliekama bendrijos narių pastangomis, darbu bei lėšomis, gautomis iš privalomųjų bendrijos narių įnašų.

Trečia, byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Be to, kaip nurodo pareiškėja, nustačius pažeidimą, ji nors ir pavėluotai pateikė deklaraciją už 2018 m. ir 2019 m. I-III ketv. Be to, 2021-12-01 Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išdavė leidimą naudoti gėlo požeminio vandens išteklius. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skirtos mokėtinos sumos dydis, t. y. priskaičiuotą mokėtiną mokestį padauginus iš koeficiento 10, yra neproporcingas. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, kad ekonominės sankcijos sumažinimas vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo nagrinėjamu atveju yra tikslingas, nes toks sumažinimas atitiktų proporcingumo ir protingumo principus.

Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu išgavo požeminį vandenį ir jį nors ir pavėluotai, bet deklaravo. Taip pat sutiktina ir su atsakovo nuomone, kad pareiškėjos prašomas nustatyti mokestis negali būti laikomas sankcija, atgrasančia nuo neteisėtų veiksmų, kadangi 1686,90 Eur, tai yra būtent tas mokestis (viengubu tarifu), kurį pareiškėja privalėjo sumokėti deklaruodama išgautą požeminį vandenį.

Taigi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, jų visumą, vadovaudamasis minėta teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta ir neproporcinga, tačiau mokėtinam didesniam mokesčiui taikant viengubą tarifą, kaip prašo pati pareiškėja, taip pat būtų neadekvati ir per daug švelni ekonominė sankcija pareiškėjai. Todėl, teismo nuomone, ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija yra pareiškėjai mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2018 – 2020 metus padidinti 2 kartus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjai Sprendime apskaičiuotas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 16 869 Eur iki 3373,8 Eur (1686,90 Eur x 2) sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Budrikų sodyba“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. AS-220 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas pareiškėjai priskaičiuotas mokestis padidintu tarifu (16 869 Eur), pakeisti, t. y. sprendimu pareiškėjai patvirtintą mokesčio dydį pakeisti ir sumažinti jį nuo 16 869 Eur iki 3373,80 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 80 euro centų).

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė