Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2535-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
1-2535-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09111-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
B. J. H.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2535-1009/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09111-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.1; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Brigitai Vaitkutei Unikienei,dalyvaujant prokurorams Audriui Armui, Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam B. J. H., jo gynėjui advokatui V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. J. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), N. K. pilietis, nevedęs, išsilavinimo nenurodė, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. J. H. panaudodamas apgaulę pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: B. J. H. 2019-02-08, apie 10.00 val., prekybos centre (duomenys neskelbtini), perklijavo suvirinimo aparato ,,Technomig 150 D. S. Telwin” BAR kodą ir šį suvirinimo aparatą, kurio vieneto kaina 425,00 Eur, nupirko kaip suvirinimo aparatą ,,(duomenys neskelbtini) 230V Telwin”, kurio vieneto kaina 75,00 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo (duomenys neskelbtini) priklausantį 350,00 Eur turtą.

Kaltinamasis B. J. H. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2019-02-08 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), apžiūrinėjo suvirinimo aparatus, skaitė jų technines charakteristikas, pasirinko sau tinkantį ir jį nusipirko, pirko ir kitų prekių. Brūkšninio (toliau – BAR) kodo jis neperklijavo. Parduotuvėje rankose laikė lapelį, kuriame buvo reikiamų įsigyti prekių sąrašas. Nei suvirinimo aparato, nei pakuotės teismui jis pateikti negali. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis minėjo, kad aparatą turi, paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, kad neturi, nes jį laikė pas draugą garaže, kuris yra Vokietijoje, o jį apvogė. Pateiktame vaizdo įraše, nuotraukose jis atpažįsta save.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. J. H. parodymų nedavė (1 t., b. l. 138–139).

Šalies argumentai

Civilinio ieškovo atstovė R. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė. 2019-02-26 pareiškimu per e-policija.lt kreipėsi dėl galimai padaryto nusikaltimo, nes peržiūrėdama vaizdo įrašą matė, jog 2019-02-08, apie 10.00 val., nepažįstamas vyras, dėvintis raudona striuke, parduotuvės (duomenys neskelbtini), prekybos salėje apžiūrinėja suvirinimo aparatus, nuo vienos mažesnės dėžės akivaizdžiai nuklijuoja prekės BAR kodą, ant jo rankos pirštų matė kaip lieka BAR kodo etiketė ir jį užklijuoja ant didesnės dėžės, po to didesnę dėžę įdeda į savo prekių vežimėlį. Po to eina į kitus parduotuvės skyrius, pasiima 5 litrų talpos grandinių alyvos, įdeda į vežimėlį, nueina į kasą, prekės nuskenuojamos, sumoka pinigus kasoje, išeina iš prekybos salės. Prekės vertė, nuo kurios nuėmė BAR kodą, 75,00 eurai, o prekės, kurią įgijo, vertė 425,00 eurai. Toliau vaizdo įraše buvo matoma, kaip asmuo transporto priemone išvyksta iš prekybos centro teritorijos. Apžiūrint vaizdo įrašą buvo iškerpamos nuotraukos, kuriose matosi akivaizdžiai nuklijuojamas BAR kodas, jos pateiktos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Vaizdo įrašas buvo įrašytas į laikmeną, tačiau dėl techninių kliūčių visas neįsirašė, jis saugomas apie mėnesį, jo pateikti galimybės nebėra. Teisiamojo posėdžio metu ji papildomai paaiškino, jog vaizdo įrašą kartu su ja stebėjo ir kitas įmonės darbuotojas. Ant parduotuvėje likusios pigesniojo suvirinimo aparto dėžės BAR kodo, pastebėjus perteklių, nebuvo. Nėra techninių galimybių atkurti vaizdo įrašą, o paėmus iš parduotuvės įrangą, būtų sustabdytas įmonės darbas, būtų patirtos neproporcingai didelės išlaidos (1 t., b. l. 53–54).

Liudytoja S. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš vienerius metus pirko automobilį ,,VW Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nuo pat automobilio įgijimo dienos juo naudojasi jos buvęs sugyventinis B. J. H., kurį atpažino jai pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 66–67, 70).

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su R. T. ir R. N. matė vaizdo įrašą, kuriame asmuo nuplėšia nuo vienos dėžės BAR kodą ir jį užklijuoja ant kitos dėžės. Tiksliai matė, kad pirštais krapštė, po to užklijuoja BAR kodą ant kitos dėžės.

Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė vaizdo įrašą, kuriame asmuo nuplėšia nuo vienos dėžės BAR kodą ir jį užklijuoja ant kitos dėžės.

Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atsako už kompiuterinę įrangą, vaizdo įrašus. Direktorės prašymu buvo pateikęs jai vaizdo įrašą, turinio nematė. Nėra techninių galimybių atkurti 2019 m. vasario mėnesį darytų vaizdo įrašų, jų kopijų taip pat nėra.

Iš (duomenys neskelbtini)pareiškimo matyti, kad pirkėjas nuo prekės, kurios vertė 75,00 eurai, perklijavo lipduką ant prekės, kurios vertė 425,00 eurai ir sumokėjo už mažesnės vertės prekę. Padaryta žala 350,00 eurų (1 t., b. l. 6).

Iš 2019-02-26 pareiškėjo, teikiančio skundą, prašymą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokolo matyti, kad R. T. paaiškino, jog pirkėjas nuo prekės, kurios vertė 75,00 eurai, perklijavo lipduką ant prekės, kurios vertė 425,00 eurai, ir sumokėjo už mažesnės vertės prekę. Padaryta žala 350,00 eurų (1 t., b. l. 7–9).

Iš (duomenys neskelbtini)rašto matyti, kad įgaliotas įmonės atstovas yra R. T., pridėtas pareiškimas, pirkėjo čekio kopija iš programos, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, ,,T. I.“ (1 t., b. l. 31–44).

Iš 2019-03-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. T. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir fotonuotraukas (1 t., b. l. 73–82).

Iš 2019-04-05 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant liudytojai S. L. apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas. S. L. paaiškino, kad vyriškis, kuris vaizdo įraše prieina prie stelažo su prekėmis, apžiūrinėja prekes, stumia vežimėlį, yra jos buvęs sugyventinis B. J. H. Jį dažnai mato su ta pačia apranga, kuri matoma vaizdo įraše (1 t., b. l. 83–84).

Iš 2019-04-05 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas atsiskaitymo kasoje momentas (1 t., b. l. 86, 87).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis ,,VW Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas 2019-02-12, savininkė S. L. (1 t., b. l. 113).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant dėžės ,,Marte 150“ nėra priklijuoto BAR kodo (2 t., b. l. 15–20).

Įrodymai ir veikos vertinimas

Nors kaltinamasis B. J. H. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad BAR kodo ant brangesnio suvirinimo aparato nuo pigesnio suvirinimo aparato neperklijavo, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta.

Civilinio ieškovo atstovė R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jog matė vaizdo įraše, kaip kaltinamasis B. J. H. nuo pigesnio suvirinimo aparato pirštais nukrapšto ir užklijuoja ant brangesnio suvirinimo aparato pigesniojo BAR kodą. Ant pigesniojo suvirinimo aparato dėžės BAR kodo nėra. Šiuos R. T. parodymus patvirtina ir liudytojų R. G., R. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jie taip pat vaizdo įraše matė, kaip vyras nuo pigesnio suvirinimo aparato rodomaisiais pirštais nukrapšto BAR kodą ir jį užklijuoja ant brangesnio suvirinimo aparato. Taip pat R. T. bei minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 15-20), jog ant parduotuvėje likusio pigesniojo suvirinimo aparato dėžės BAR kodo nėra. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. T. davė nuoseklius parodymus, kad vaizdo įrašo, kuriame matė BAR kodo perklijavimo momentą, nėra likę. Šio vaizdo įrašo atkurti dėl techninių priežasčių neįmanoma. Tą patvirtino teisme apklaustas liudytojas K. D.. Kaltinamasis B. J. H. parodė, kad kasoje atsiskaitė už suvirinimo aparatą ir kitas prekes. Tokius jo parodymus patvirtina ir R. T. pateiktas vaizdo įrašas, įkeltas į kompaktinį diską. Liudytoja S. L. jai pateiktame vaizdo įraše atpažino kaltinamąjį. Pats kaltinamasis B. J. H. teigė, kad pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save. Be to, byloje pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes dėl suvirinimo apartų skirtingų verčių (1 t., b. l. 38, 43), o taip pat tai, kad be suvirinimo aparato kaltinamasis B. J. H. pirko ir kitų prekių (1 t., b. l. 17–18, 34–38).

Šie įrodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurios viseto pagrindu darytina išvada ir neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis B. J. H. nusipirko brangesnės vertės suvirinimo aparatą už pigesniojo kainą ir tai įvyko būtent dėl jo neteisėtų veiksmų, nes jis perklijavo ir sukeitė prekių BAR kodus, žinojo, kad ant jo perkamo suvirinimo aparato yra kito, pigesnio suvirinimo aparato BAR kodas.

Nors kaltinamojo B. J. H. gynėjas advokatas V. G. prašė liudytojų R. G., R. N., civilinio ieškovo atstovės R. T. parodymus vertinti kritiškai, nes jie yra materialiai atsakingi, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, o kasininkė bei garantinį taloną išrašęs darbuotojas iš karto turėjo pastebėti kaltinamojo perkamo suvirinimo aparato kainos neatitikimą, tačiau teismas su tokia gynėjo išsakyta pozicija nesutinka, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai nevykdo nusikaltimų ir nusižengimų prevencijos, tokia pareiga Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu nustatyta policijos įstaigoms, todėl toks gynybos išsakytas tvirtinimas dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų netinkamo pareigų vykdymo ar suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pagrįstas. Be to, nors civilinio ieškovo atstovė R. T. parodė, kad kiekvienas įmonės darbuotojas yra pasirašęs atskirą materialinės atsakomybės sutartį, tačiau pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama pagal įstatymus. Nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebelikę visiškos materialinės atsakomybės sutarčių kaip pagrindo neribotai darbuotojo turtinei atsakomybei kilti.

Kaltinamojo B. J. H. gynėjas advokatas V. G. taip pat nurodė, kad 2019-04-05 apžiūros protokolas (1 t., b. l. 84), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 86) yra nepasirašyti ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos, todėl negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais byloje, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pirmiausia minėti protokolai tyrėjos R. A. priešingai, nei teigia gynėjas, yra pasirašyti (1 t., b. l. 85, 87). Antra, iš abiejų protokolų (1 t., b. l. 84–85, 86–87) matyti, kad neva buvo apžiūrėtas civilinio ieškovo atstovės R. T. savanoriškai pateiktas kompaktinis diskas. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad iš esmės nebuvo apžiūrimas kompaktinis diskas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 91 straipsnio prasme, o susipažinta su jame užfiksuotu vaizdo įrašu, t. y. vaizdo įrašo turiniu. Šis kompaktinis diskas laikytinas ne daiktu, o dokumentu, kuriame įmonė užfiksavo informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes (BPK 95 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dokumentai BPK nuostatomis nėra apžiūrimi, kaip pavyzdžiui, neapžiūrimi apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, spausdinti dokumentai ar kt., išskyrus atvejus, kai dokumentai laikomi daiktais, jei jie turi BPK 91 straipsnyje nurodytų požymių, t. y. iš esmės, kai juose yra klastojimo požymių, likę tyrimui reikšmingų pėdsakų (pirštų, DNR, kt.) (BPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo gynėjas prašė B. J. H. išteisinti, nes nėra vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota nusikalstam veika, t. y. nėra jokių kaltinamojo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant asmens kaltės klausimą svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nors sutiktina su gynėjo išdėstyta pozicija, kad baudžiamojoje byloje nėra kaltinamojo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų, tačiau B. J. H. kaltė nustatyta byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų netiesioginių įrodymų visuma: civilinio ieškovo atstovės R. T., liudytojų R. G. ir R. N., K. D. parodymais, vaizdo įrašų, daiktų apžiūros protokolais, kuriais nustatyti tarpiniai faktai sujungti į nuoseklią ir loginę grandinę, leidžia padaryti kategorišką išvadą dėl civilinio ieškovo atstovės R. T., kitų liudytojų apie J. B. H. veiksmų įvykio metu patikimumo.

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010). Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybė, suponuoja apgaulės BK 182 straipsnio uždraustos veikos prasme, požymių kaltinamojo veikoje buvimą. Šiuo atveju kaltinamojo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis ant brangesnės prekės užklijavo pigesnės prekės etiketę ir tokiu būdu suklaidino parduotuvės darbuotojus.

Kaltinamasis suprato savo veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kyla, kai pasisavinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 G. V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.).Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau - BBND) apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus N. T. praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2019-02-08, todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas BBND – 50,00 Eur, todėl atsižvelgiant į pasisavinto svetimo turto vertę, kaltinamojo B. J. H. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis B. J. H. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, duomenų, kad būtų įtrauktas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų įskaitas nėra, todėl teismas daro išvadą, kad jam skirtina sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, kurios dydis skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio iki minimumo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, nurodo, jog pragyvena iš atsitiktinių pajamų, nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Kardomoji priemonė

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentai

Dokumentas – kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 350,00 Eur. padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys tenkintinas.

Civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais, jo dydis pagrįstas dokumentais (1 t., b. l. 17–18, 34–44), todėl tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d. ).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. J. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL/BBND, t. y. 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti B. J. H., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

B. J. H. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą – kompaktinį diską – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš B. J. H. 350,00 eurų AB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė