Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-23534-1070/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
e2YT-23534-1070/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
A. A., valstybės įmonė Turto bankas
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. A. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo J. A. mirties pareiškėjos motina I. A. priėmė jo palikimą – ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-3).

Pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. mirė pareiškėjos motina I. A., dėl to buvo pradėta paveldėjimo byla. 2015 m. sausio 29 d. mirė pareiškėjos tėvas J. A.. 2005 m. gruodžio 22 d. pareiškėjos tėvai sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kitam sutuoktiniui po vieno iš jų mirties. Po jų abiejų mirties turto paveldėtoja paskirta pareiškėja, įpareigojant leisti suinteresuotam asmeniui A. A. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis visomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjos motina per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šį turtą sudaro ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu, jis traktuotinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Po tėvo mirties motina rūpinosi paliktu turtu. Iki pat mirties ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, remontavo butą, mokėjo visus priklausančius komunalinius mokesčius. Motina pradėjo faktiškai valdyti tėvo paliktą turtą aktyviais veiksmais, siekdama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdė turtą kaip savo ir laikė save turto savininke.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad I. A. priėmė J. A. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti (el. b. l. 29-31).

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties motina rūpinosi paliktu turtu, t. y. iš tikrųjų priėmė po vyro mirties likusį palikimą. Iki pat mirties motina gyveno (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, remontavo butą, mokėjo visus priklausančius komunalinius mokesčius. Suinteresuotas asmuo gyveno tėvų bute visą laiką, jam buvo leista naudotis tuo butu (el. b. l. 35, 36).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. A., mirusi 2021 m. birželio 2 d., ir J. A., miręs 2015 m. sausio 29 d. buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. A. tėvai (el. b. l. 5, 10, 14). I. A. buvo susituokusi su J. A. nuo 1954 m. balandžio 19 d. (el. b. l. 10), būdami susituokę jie įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). 2005 m. gruodžio 22 d. pareiškėjos tėvai sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo paliko po vieno iš jų mirties visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kitam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui jo turtą paveldės V. K. (el. b. l. 6, 7). J. A. mirė 2015 m. sausio 29 d., tačiau pareiškėjos motina nesikreipė į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo (el. b. l. 5, 9). Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. A. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. A. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jų motina I. A., kuri rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius už turto išlaikymą ir naudojimą, leido jame gyventi suinteresuotam asmeniui A. A.. Mirus I. A., pareiškėja kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą (el. b. l. 8).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos bei suinteresuoto asmens A. A. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad I. A. po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto (buto) dalį, elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo. I. A. likdama gyventi bute (duomenys neskelbtini), perėmė ir mirusio asmeninius daiktus, taip pat naudojosi visais namų apyvokos daiktais, kurie liko mirus sutuoktiniui.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad I. A. po savo sutuoktinio J. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po I. A. ir J. A. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2021 m. birželio 2 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. sausio 29 d., faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina