- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-573-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29220-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Pamario keliai“
- Atsakovas
- AB-firmai „VITI“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pamario keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pamario keliai“ patikslintą ieškinį atsakovui AB-firmai „VITI“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo UAB „Pamario keliai“ patikslintas ieškinys atsakovui AB-firmai „VITI“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Pamario keliai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB-firmos „VITI“ 55 760,38 Eur skolos, 2 469,26 Eur delspinigių, 8,40 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. liepos 21 d. teisėjos rezoliucija byloje paskirtas teismo posėdis 2015 m. rugsėjo 29 d., 9.30 val.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-29 nutartimi ieškovo UAB „Pamario keliai“ patikslintą ieškinį atsakovui AB-firmai „VITI“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo nutarė palikti nenagrinėtą; grąžino ieškovui UAB „Pamario keliai“ 1 090,00 Eur žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto. Teismas nustatė, kad apie 2015-09-29 teismo posėdį ieškovo atstovas buvo informuotas tinkamai (2015-07-22 per EPP išsiųstas teismo šaukimas). Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, atsakovo AB-firmos „VITI“ atstovas advokato padėjėjas A. L. prašė ieškinį palikti nenegrinėtą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį. Nurodė, jog ieškovo atstovė į teismo posėdį pavėlavo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių – transporto priemonių spūsties, kuri paprastai tokiu laiku nėra įprasta. Atstovė mėgino susisiekti su teismu, tačiau skambinant į teismo raštinę, visą laiką buvo užimtas signalas, todėl negalėjo informuoti apie vėlavimą. Ieškovo atstovė į teismo posėdį atvyko 9.45 val., tačiau teismo posėdis jau buvo pasibaigęs, teismas buvo priėmęs nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą. Pažymėjo, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2014-08-29, buvo įvykę net trys teismo posėdžiai, byla iš esmės jau kartą buvo išnagrinėta, buvo surinkti ir ištirti byloje esantys įrodymai, šalys pasisakiusios dėl bylos aplinkybių, išklausytos baigiamosios kalbos. Ieškovas bylos nevilkino, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, buvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškinio palikimas nenagrinėtu prieštarauja teisingam ginčo išsprendimui, taip pat kitiems civilinio proceso principams. Be to, įstatymas imperatyviai nenustato, jog šaliai neatvykus į teismo posėdį, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas – teismas turi galimybę skirti baudą, priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB-firma „VITI“ prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad realiai teismo posėdis buvo pradėtas tik 9.45 val., nes nesant jokių žinių apie ieškovo atstovės neatvykimo priežastis, teismo posėdį buvo nutarta pradėti 10-15 min vėliau. Atsakovas teismo posėdžio salę paliko 9.50 val., tačiau iki šio laiko ieškovo atstovė nebuvo atvykusi. Pažymėjo, jog su atskiruoju skundu nepateikti jokie įrodymai, kad atstovė apskritai buvo atvykusi į teismą ar bandžiusi prisiskambinti į teismą. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad 2015-09-29 Vilniaus mieste buvo susidariusios ypatingos spūstys. Nutartis neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl nutartis jokių civilinio proceso principų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1309/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 5 p., kuris taikomas tuomet, kai ieškovas ar jo atstovas neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo atstovė advokatė I. L. apie teismo posėdį buvo informuota teismo šaukimu, išsiųstu per Elektroninių paslaugų portalą (EPP). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas UAB „Pamario keliai“ ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012 BUAB„AVG statyba“ v UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir UAB „Vilso prekyba“). Tokių aplinkybių šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau ieškinį palikus nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos. Tokiu būdu užsitęs ir taip jau pakankamai ilgas bylos nagrinėjimo laikas (byla teisme nagrinėjama nuo 2014-08-29), padidindamas laiko sąnaudas, proceso dalyvių ir teismo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, yra gauti šalių atsiliepimai į ieškinį, byloje įvykę keli teismo posėdžiai, išklausyti šalių paaiškinimai ir baigiamosios kalbos, todėl šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Duomenų, kad ieškovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, nėra.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.