- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1309/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- O. T.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“, Vilniaus miesto 17 notarų biuro
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T., atsakovo O. T. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis ir ieškovės V. T. ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. A2-1383-178/2012 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 17 notarų biuro notarė L. M., uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis ir ieškovės V. T. ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. T. dėl žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
2011 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties civilinėje byloje patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1204-104/2011 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys sutiko, kad gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies nuosavybės teisės grąžinamos V. T..
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1204-178/2011, panaikinti 2011 m. liepos 11 d. nutartį dėl taikos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir O. T., tvirtinimo, priimti naują sprendimą – ieškovės V. T. ieškinio dėl žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. antstoliui S. M. pateikė užklausą dėl areštų panaikinimo O. T. atžvilgiu, tačiau sužinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą Nr. 2-1204-104/2011. Pažymėjo, kad antstolis pateikė 2011 m. rugpjūčio 25 d. VĮ ,,Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išrašo kopijas, iš kurių buvo matoma, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. V. T. nuosavybės teise įregistruota 476/1146 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog minėtas turtas buvo areštuotas trečiojo asmens naudai civilinėje byloje Nr. 2-999-565/2010, Vilniaus apygardos teismas trečiajam asmeniui išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3181-871/2011, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl dovanojimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, turėjo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau pažeidė pareiškėjo teises ir to nepadarė.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašė trečiojo asmens prašymą atmesti. Nurodė, kad priimant 2011 m. liepos 11 d. nutartį nebuvo priimtas joks sprendimas ar nutarimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepagrįstai teigia apie areštų jo naudai buvimą, nes apie juos ieškovė sužinojo tik gavusi išrašą iš nekilnojamojo turto registro, su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ jokių teisinių santykių neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi konstatavo, kad taikos sutarties tvirtinimas turėjo įtakos UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teisėms ir pareigoms, todėl atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Į Vilniaus apygardos teisme 2012 m. balandžio 11 d. vykusį teismo posėdį neatvyko ieškovė. Šaukimas ieškovei įteiktas asmeniškai. Jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų ji nepateikė, taip pat neinformavo apie neatvykimo priežastis kitokiu būdu, jos prašymų taip pat nėra gauta.
Atsakovas O. T. neprašė priimti sprendimo už akių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodė, jog prieštarauja taikos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir O. T., patvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį panaikino, ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliko nenagrinėtą.
Teismas pažymėjo, jog ieškovės ieškinys paliekamas nenagrinėtas todėl, kad teismo posėdyje ji nedalyvavo ir jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pat neinformavo apie neatvykimo priežastis kitokiu būdu, jokių prašymų nepateikė. Konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204-104/2011 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pažeidė trečiųjų asmenų interesus, todėl negalėjo būti tvirtinama.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas O. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas priėmė tokią nutartį tik todėl, kad posėdyje nedalyvavo ieškovė. Ieškovė neatvyko dėl prastos sveikatos.
2. Bylą nagrinėjęs teisėjas neuždavė klausimo dėl sprendimo už akių, todėl atsakovas neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti.
3. Teisėjas, pradėdamas teismo posėdį, neklausė, ar yra prašymų bei papildymų, tačiau atsakovas savo iniciatyva prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas nebuvo išklausytas, šiuo klausimu nebuvo priimta nei protokolinė, nei rašytinė nutartis.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kadangi teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ir bylos iš esmės nenagrinėjo.
Atskiruoju skundu ieškovė V. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos problemų. Pažymėjo, jog serga cukriniu diabetu, sunkiai vaikšto, yra patyrusi du miokardo infarktus, be to, ieškovei yra 79 metai. Taip pat nurodė, kad teismas negalėjo konstatuoti, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes ieškinį paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo O. T. ir V. T. atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikta jokių dokumentų, pateisinančių ieškovės neatvykimą. Be to, kiekviena šalis turi pati rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, spręsti atstovavimo klausimą.
2. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įtraukus trečiuoju asmeniu ir trečiajam asmeniui prieštaraujant dėl taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, tvirtinimo, teismas pagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens interesus.
3. Teismui nėra numatyta pareiga išaiškinti, kokius prašymus turi teisę reikšti šalys nagrinėjant bylą, todėl darytina išvada, kad teismas neturėjo pareigos išaiškinti atsakovui teisės prašyti priimti sprendimą už akių.
Atsiliepime į atsakovo O. T. atskirąjį skundą ieškovė V. T. nurodo, kad sutinka su atsakovo O. T. atskiruoju skundu.
Atsiliepime į ieškovės V. T. atskirąjį skundą atsakovas O. T. nurodo, kad sutinka su ieškovės atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas po proceso atnaujinimo byloje pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.
Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-303/2008).
Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Atskirai grupei ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindų priklauso aplinkybės, susijusios su šalių neatvykimo į teismo posėdį teisiniais padariniais, tame tarpe nurodytais CPK 296 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose.
Teisės būti išklausytam, žodinio proceso ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismą bylą išnagrinėti joms nedalyvaujant. Kad nepageidauja bylos vesti per atstovą ir dalyvauti teismo posėdyje, šalis privalo iš anksto informuoti teismą. Jeigu šalis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti arba dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos atstovas, jie iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą į teismo posėdį.
Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi įvairūs procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas, bylos išnagrinėjimas iš esmės ar bylos atidėjimas, ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausiai turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė V. T. neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie teismo posėdį ieškovei buvo įteiktas asmeniškai (b. l. 49), iki teismo posėdžio ji aktyviai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis: teikė atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1204-104/2011 (b. l. 33-34), į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 36). Duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti atskirųjų skundų argumentais, kad ieškovė į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl sveikatos problemų. Nors byloje dalyvaujančio asmens sveikatos problemos neatleidžia jo nuo pareigos informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir teismas tokiu atveju turi formalų pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas jau buvo pasiekęs paskutinę proceso stadiją – byla buvo nagrinėjama atnaujinus procesą, t. y. joje buvo atlikta daug procesinių veiksmų, kurie užtruko daugiau kaip metus laiko. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1204-104/2011 teisme gauta 2010 m. spalio 7 d., baigta nagrinėti patvirtinant taikos sutartį 2011 m. liepos 11 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2011 m. lapkričio 18 d., išnagrinėtas priimant nutartį dėl proceso atnaujinimo 2012 m. sausio 24 d. Byloje atlikus tiek procesinių veiksmų, nesant duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir turint (nors ir nepatvirtintą) informaciją apie į teismo posėdį neatvykusio asmens prastą sveikatos būklę (b. l. 53), vien dėl šios priežasties taikyti ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nėra pakankamo pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nagrinėjamoje byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo aplinkybės CPK 246 straipsnio 1 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytiems teisiniams padariniams taikyti, tačiau nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Toks teismo procesinis sprendimas proceso koncentracijos ir operatyvumo siekius nepagrįstai iškelia aukščiau vieno svarbiausių civilinio proceso tikslo – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria panaikinta 2011 m. liepos 11 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, o ieškovės V. T. ieškinys atsakovui O. T. dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliktas nenagrinėtas, naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties. Prašė šią nutartį pakeisti ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą – priteisti iš ieškovės V. T. 5 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad trečiasis asmuo už prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje sumokėjo 5 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas šį atskirąjį skundą pagal jo turinį įvertino kaip prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžino trečiajam asmeniui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 5044 Lt žyminį mokestį, o iš ieškovės V. T. priteisė jam 100 Lt žyminį mokestį.
Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria panaikinta 2011 m. liepos 11 d. nutartis dėl bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, 2012 m. balandžio 24 d. nutartis dėl žyminio mokesčio grąžinimo taip pat turi būti panaikinta. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turi būti paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.). Nesant paduoto atskirojo skundo dėl 2012 m. balandžio 24 d. nutarties (CPK 100 str.), teisėjų kolegija šią nutartį nusprendžia naikinti ex officio, nes procesiniu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu priimta išvestinė teismo nutartis negali likti galioti panaikinus pagrindinę nutartį dėl bylos užbaigimo be teismo sprendimo – ieškinio palikimo nenagrinėto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria panaikinta 2011 m. liepos 11 d. nutartis dėl bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį ir ieškovės V. T. ieškinys atsakovui O. T. dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliktas nenagrinėtas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį.