Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. I. K. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas E. P. yra L. K. tėvas, priteisti iš atsakovo E. P. nepilnametės dukros L. K. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka ir vaikui skirtų lėšų uzufrukto teisėmis paskirti K. K., priteisti iš E. P. nepilnametės dukters L. K. 1 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (t. 1, b. l. 1 – 3).

2. Nurodoma, kad ieškovė su atsakovu E. P. susipažino 2017 m. spalio ar lapkričio mėn. Ji gruodžio mėn. pastojo. Po poros mėnesių šalių santykiai nutrūko. Šalims gimė (duomenys neskelbtini) dura L. K., kuri yra labai panaši į atsakovą. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu būdama nėščia ir jis buvo atvykęs pas ją į namus, bet padavė 30,00 Eur ir išvažiavo. Po dukros gimimo atsakovas apie mėnesį bendravo su ieškove per socialinį tinklą www.facebook.lt, sutiko, kad L. gimimą reikia įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje, nurodant kad ji yra atsakovo dukra, bet po mėnesio, ieškovei paprašius kartu nuvykti į civilinės metrikacijos skyrių pripažinti tėvystę, jis atsakė tai padaryti ir paaiškino, kad dėl tėvystės nustatymo reikia atlikti ekspertizę. Paprašius atsakovo prisidėti prie dukros išlaikymo, jis atsisakė duoti pinigų ir nutraukė santykius su ieškove, užblokavo ieškovės kontaktus internete. Ieškovė mokosi Alytaus profesinio rengimo centre vidurinio ugdymo ir higieninės kosmetikos formaliojo profesinio mokymo programos dieninio skyriaus 2 kurse, gaudavo 29,00 Eur stipendiją, tačiau dabar jos nebegauna. Kitos pajamos yra nedidelės: Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. pažymoje apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei išmokėta 484,00 Eur vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir vienkartinė išmoka vaikui; 2018 m. gruodžio mėn. – 26,26 Eur išmoka vaikui; 2019 m. sausio mėn. – 140,60 Eur vienkartinė išmoka vaikui, iš viso 660,86 Eur. Visus šios pinigus ieškovė išleido dukrai. Kadangi pinigų trūksta dukros išlaikymui, tenka skolintis pinigų iš mamos ir kitų asmenų. Jokių kitų pajamų ieškovė neturi. Kadangi jos pajamos mažos, ji neturi jokių nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių. D. L. išlaikymui mėnesiui išleidžia: 150,00 Eur maistui, 100,00 Eur sauskelnėms, 60,00 Eur – rūbams, 15,00 Eur – žaislams, 20,00 Eur – vitaminams, 30,00 Eur – skalbimams, 15,00 Eur – higienos ir švaros reikmėms, 75,00 Eur – būsto išlaikymui, iš viso 400 Eur per mėnesį. Išlaikyti dukrą padeda mama D. K., brolis R. ir draugai, kurie skolina dukros išlaikymui reikalingas lėšas, kurias ieškovė grąžins, pradėjusi dirbti pagal specialybę. Be to, gimus dukrai, ieškovė nupirko lovytę, čiužinį, vežimėlį, už viską sumokėjo – 250,00 Eur (įskaičiavus ir atsakovo duotus 50,00 Eur). Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl mano, kad iš atsakovo priteistina ½ visų išlaidų, reikalingu L. išlaikymui, t. y. 200,00 Eur. Kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros L. išlaikymo nuo jos gimimo dienos, iš jo priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas – 1 600,00 Eur (200,00 Eur. x 8 mėn. = 1 600,00 Eur) – už paskutinius 8 mėnesius, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad gyvena su savo nepilnamete dukra kartu su savo mama ir kitais jos nepilnamečiais vaikais socialiniame būste. Mama moka būsto išlaikymo išlaidas, prisideda prie jos nepilnametės dukros išlaikymo, atsakovas išlaikymo neteikė ir neteikia, jos nėštumo metu davė jai 30,00 Eur.

II. Atsakovo, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

4. A. E. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė nepilnametės L. K. tėvystę nustatyti atliekant genominę tėvystės nustatymo ekspertizę, priteisti iš jo išlaikymą L. K. ne daugiau kaip 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 38 – 40). Atsiliepime nurodoma, kad nors ieškovė teigia, kad nuo susipažinimo su juo ir bendravimo dienos buvo jai vienintelis vyras, todėl (duomenys neskelbtini) gimusi dukra yra jo, tačiau atsakovas abejoja ar tai tikrai jo dukra, kadangi buvo jai ne vienintelis vyras. Ieškovė jiems draugaujant turėjo ir kitų vyrų. Sutiko, kad esant reikalui būtų atlikta genominė tėvystės nustatymo ekspertizė. L. K. gyvena su motina K. K., atsakovas tam neprieštarauja, kad ji ir toliau kartu gyventų su motina. Bendrauti nenori ir nepageidauja, kad būtų nustatytas bendravimo laikas. Nurodoma, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų bei nekilnojamojo turto neturi, jį patį išlaiko močiutė, todėl reikalaujamos 200,00 Eur sumos per mėnesį jis mokėti negali. Mano, kad ieškovė siekia prisiteisti nepagrįstai didelio dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, prašo priteisti minimalią sumą, t. y. ne daugiau kaip 50,00 Eur L. K. išlaikyti.

5. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo ir sutiko nepilnametei dukrai mokėti 100,00 Eur išlaikymą. Papildomai paaiškino, kad jo pajamas sudaro virš 600,00 Eur gaunamas atlyginimas, kito turto neturi, gyvena kartu su seneliais, jiems duoda 200,00 Eur būsto išlaikymui, kartais duoda pinigų savo giminaičiams, esantiems vaikų namuose, savo poreikiams išleidžia apie 200,00 Eur, dėl to ieškovės prašomo priteisti išlaikymo teikti negali. Supranta, kad visi ieškinyje nurodyti nepilnametės mergaitės poreikiai yra pagrįsti. Mano, kad susirasti geriau apmokamą darbą neturi galimybės, nes nėra kur susirasti geriau apmokamo darbo Lietuvoje.

6. Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė K. K. su dukra L. K. gyvena motinai skirtame keturių kambarių ir virtuvės socialiniame būste su visais patogumais. K. K. su nepilnamete dukra bute skirtas atskiras kambarys, kuriame yra sofa-lova, vaikiška lovytė, jaunuolio baldų komplektas. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei. K. K. niekur nedirba, namuose augina dukrą, mokosi (duomenys neskelbtini). Šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos, kurios yra apie 140,00 Eur. Nepilnametė L. K. sveika, registruota Šeimos klinikoje „(duomenys neskelbtini) ” pas gydytoją J. T.. Pokalbio su K. K. metu išsiaiškinta, kad ji su atsakovu nebendrauja nuo 2018 m. spalio mėn. Jos teigimu atsakovas žino apie dukrą, tačiau tėvystę neigia, neprisideda prie dukters auklėjimo ir išlaikymo. Pokalbio su atsakovu E. P. metu, jis paaiškino, kad apie mergaitę žino, tačiau mano, kad jis nėra biologinis jos tėvas. Pokalbio metu E. P. neneigė bendravęs su ieškove, tačiau nori, jog būtų skirta genominė ekspertizė tėvystei nustatyti. Jo teigimu, nustačius, jog jis yra mergaitės tėvas, vykdytų pareigą ir teiktų išlaikymą dukrai. Skyrius neturi specialių žinių, kad galėtų pasisakyti dėl tėvystės nustatymo. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Skyriaus nuomone, tikslinga skirti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į labai mažą mergaitės amžių, į tai, kad ji nuo gimimo auga tik su motina, Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. K. atitinka nepilnametės interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikius taip pat lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymo dydis turi leisti patenkinti nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, susijusius su jo tinkamu maitinimu, apsirengimu, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėmis. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną K. K. neprieštarauja nepilnametės L. K. interesams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo mergaitės išlaikymo Skyrius palaiko ir išlaikymo įsiskolinimo klausimą (t. 1, b. l. 27 – 28).

7. Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Nepilnametė L. K. gimė (duomenys neskelbtini), 2018 m. m. rugsėjo 26 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos motina K. K., duomenys apie tėvą neįrašyti (t. 1, b. l. 7). Bylos nagrinėjimo metu K. K. šeimos sudėtį sudaro dukra L. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). K. K. su dukra L. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5).

9. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, pateikiant ekspertams klausimą ar atsakovas E. P. yra nepilnamečio vaiko L. K. biologinis tėvas (t. 1, b. l. 53 – 54). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gruodžio 10 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. yra L. K. biologinis tėvas (t. 1, b. l. 66 – 69).

Dėl tėvystės nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnametės L. K., gimusios 2018 m. rugsėjo 18 d., motina, vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 7). Ieškovės teigimu, atsakovas E. P. yra jai gimusios dukros tėvas, nes jie susitikinėjo, palaikė artimus santykius. Ieškovei pradėjus lauktis kūdikio, atsakovas pradėjo ieškovės vengti, atsisakė įregistruoti tėvystę civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsakovas abejojo, jog nepilnametė L. K. yra jo dukra, prašė atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti.

12. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovas yra biologinis ieškovės dukros, L. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. lapkričio 25 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, jog E. P. yra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999966632 procentų tikimybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ir L. K. giminystę, todėl nustatoma, kad atsakovas E. P. yra L. K., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o L. K. – atsakovo dukra. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

13. Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nustatymą (CPK 392 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

14. Nors ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti nepilnametės dukros L. K. gyvenamosios vietos, nustačius, kad atsakovas E. P. yra nepilnametės L. K. tėvas, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

15. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepilnametė L. K. gyvena su motina K. K., jis neprieštarauja, kad ji toliau kartu gyventų su savo motina. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaiką, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo 2018 m. spalio mėn., atsakovas žino apie dukrą, tačiau neprisideda prie dukters auklėjimo. Atsižvelgiant į labai mažą mergaitės amžių, į tai, jog ji nuo gimimo auga tik su motina, skyrius palaikė ieškovės reikalavimą ir nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. K. atitinka nepilnametės interesus.

16. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnametės dukters tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametės dukters ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai, dėl to tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 467,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400,00 Eur: 150,00 Eur maistui, 100,00 Eur sauskelnėms, 60,00 Eur rūbams, 15,00 Eur žaislams, 20,0 Eur vitaminams, 30,00 Eur skalbiniams, 15,00 Eur higienos ir švaros reikmėms, 75,00 Eur – būsto išlaikymui.

19. Ieškovė nurodė, kad dukra specialiųjų poreikių neturi, taip pat nepateikė su vaikų įprastiniais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), teismas su vaiko poreikiais susijusias išlaidas laiko įrodytomis. Nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad būsto išlaidas moka mama, teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti vaiko poreikių išlaidas 75,00 Eur suma, kadangi vaiko poreikių patenkinimui skiriamos lėšos net neviršija 467,00 Eur minimalios mėnesinės algos.

20. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 140,00 Eur išmoka vaikui (t. 1, b. l. 8). I. K. K. nuo iki 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. yra vaiko priežiūros atostogose, jokių išmokų negauna (b. l. 88). Ieškovė mokosi vidurinio ugdymo ir higieninės kosmetikos formaliojo profesinio mokymo programos dieninio skyriaus 2 kurse bei siekia įgyti pirmą kvalifikaciją, mokosi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., mokslas tęsis iki 2020 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 9). Ieškovė jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 84, 85). K. K. įsiskolinimų neturi, jos atžvilgiu antstolių kontorose nėra užvesta vykdomųjų bylų (b. l. 86).

22. A. E. P. neturi nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b. l. 81, 83). E. P. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį sudarė apie 555,00 Eur per mėnesį, nuo 2019 m. lapkričio 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėn. sudarė 712,50 Eur (t. 1, b. l. 77 – 79). Priverstinių išieškojimų antstolių kontorose iš atsakovo nėra vykdoma (t. 1, b. l. 82).

23. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, o ieškovė pagal gaunamas pajamas savarankiškai sunkiai gali tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad pagal šalių turtinę padėtį vaiko poreikiams tenkinti pakanka 400,00 Eur sumos. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaikų interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovo E. P. nepilnamečiui vaikui L. K. išlaikyti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriamas ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

26. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo dukros L. K. gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 18 d. (ieškinio paruošimo teismui dienos), vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius po 200,00 Eur, t. y. 1 600,00 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą dukrai, kad nėra jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovas dukrai išlaikymą būtų teikęs, konstatuoja, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 18 d., iš viso 1 600,00 Eur (8 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Kadangi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 ir 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra.

Pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilės metrikacijos skyriuje 2018 m. rugsėjo 26 d. įregistruoto gimimo įrašo Nr. 180 duomenis apie tėvą ir nurodyti, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.