Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Mauriui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini)Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. P. 2021-06-15, apie 19.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, pastarajam tyčia spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė vieną kartą alkūne į veidą, taip A. G. padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo namuose darėsi remontą. Išgirdo šūkaujantį iš balkono kaimyną A. G., kuris gyvena aukštu žemiau. Jis išėjo į balkoną ir jiedu apsižodžiavo. A. G. pasakė, jog gali ateiti pas jį, o kai jis atėjo abu susibarė ir tuo viskas baigėsi. A. G. buvo neblaivus. Jis jokių smūgių A. G. nesudavė. Jis dažnai grįžta apdaužytas į namus, nosį galėjo susilaužyti anksčiau, mano, kad A. G. jį apkalba norėdamas pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad E. P. yra jo kaimynas, iki įvykio su juo nebendravo. 2021-06-15 buvo namuose, su broliu po darbo išgėrė degtinės. Vakare išėjęs į balkoną pasikvietė kaimyną E. P. ir pareikalavo baigti gręžti ir leisti ilsėtis, nes kiekvieną vakarą iš jų buto sklisdavo triukšmas. E. P. pasakė ateiti į laiptinę pasiaiškinti. Vos išėjus į laiptinę E. P. iš karto koja spyrė į krūtinę ir alkūne sudavė į veidą. Laiptinėje buvusi jo mama puolė juos skirti. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl išsikvietė medikus ir policiją.

4. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 85-86).

5. Liudytoja S. S. parodė, kad su E. P. bute darėsi remontą. Ji dažė balkoną, o (duomenys neskelbtini)s keitė radiatorius. A. G. išėjęs į balkoną pradėjo šūkauti ir keiktis dėl keliamo triukšmo. Atėjo (duomenys neskelbtini)s, jie susižodžiavo. (duomenys neskelbtini)s išėjo iš balkono, o ji liko toliau dažyti, todėl kas vyko toliau ji nematė. Iš A. G. balso suprato, kad jis yra girtas.

6. Liudytoja J. S. parodė, kad įvykio dieną buvo pas sūnų, kuris bute darėsi remontą. M. S. dažė balkoną, A. G. pradėjo kolioti (duomenys neskelbtini) dėl į jų balkoną užtiškusių dažų. Sūnus išėjo į balkoną ir kilo žodinis konfliktas tarp sūnaus ir A. G., tuo viskas baigėsi. Ar vyko kas toliau ji nematė, nes buvo išėjusi namo.

7. Liudytoja O. G. parodė, kad 2022 m. birželio 15 dieną abu sūnūs buvo namuose, jie buvo išgėrę. Vyras buvo po chemoterapijos, išėjo į balkoną, ten jam pasidarė bloga, todėl jis atsirėmė į balkono turėklus. Iš viršutinio aukšto balkono pradėjo tikšti dažai, užtiško vyrui tiesiai ant galvos. Balkone buvę sūnūs pradėjo šaukti. Ji tuo metu kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdusi triukšmą nuėjo pažiūrėti, sūnus liepė vestis tėvą, kurio galva buvo apipilta dažais. Girdėjo, kaip E. P. pasakė, kad bus proga nusiprausti. Būdama virtuvėje išgirdo triukšmą, nuėjusi pasižiūrėti pamatė praviras buto duris ir matė kaip laiptinėje E. P. spyrė sūnui ir trenkė į veidą. Ji išsivedė sūnų namo. Sūnus buvo kruvinas.

8. Savo parodymus liudytoja patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 128-131).

9. Liudytojas R. G. parodė, kad konfliktas su E. P. kito dėl jo bute daromo remonto ir keliamo triukšmo. (duomenys neskelbtini)s pasakė, kad turi kažkokį leidimą ir liepė ateiti broliui į laptinę. (duomenys neskelbtini) išėjus, jis liko stovėti tarduryje ir matė, kaip E. P. laiptinėje koja trenkė (duomenys neskelbtini) į krūtinę ir ranka per veidą. (duomenys neskelbtini) iš nosies pradėjo bėgti kraujas.

10. Savo parodymus R. G. patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 114-117).

11. Iš 2021-07-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 824/2021(3) nustatyta, kad A. G. nustatytas nosies kaulų lūžimas, nenurodant kokių tai kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo trauminio, smūginio poveikio, kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamo daikto ar įrankio. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio, kontaktinio, smūginio poveikio pasekoje. Dėl sužalojimo A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 85-86).

12. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno.

13. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. P. nesunkiai sužalojo A. G., tai yra 2021-06-15, apie 19.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, pastarajam tyčia spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė vieną kartą alkūne į veidą, taip A. G. padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

14. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. G., R. G. ir O. G. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis bei liudytojai R. G., O. G. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nusikaltimo padarymu. Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sveikata sužalota nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

15. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

16. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 4-10), todėl manytina, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam E. P..

18. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam E. P. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Dėl civilinių ieškinių

19. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

20. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

21. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 855,38 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų, priteisimo (t. 1, b. l. 97-98). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų E. P. veiksmų. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, ir iki šiol nėra atlygintas, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

22. Nukentėjusysis A. G. byloje pareiškė 94,91 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-66). Ieškinyje nurodoma, kad po patirto fizinio smurto negalėjo dirbti, sunkiai kelti, jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Kaltinamojo neteisėtais smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu, padaryta neturtinė žala, todėl už patirtą skausmą turi būti atlyginta iš nusikaltimą padariusio asmens. Nukentėjusysis teisme palaikė civilinį ieškinį analogiškais motyvais.

23. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas dokumentais, todėl tenkintinas.

24. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

25. Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. G. dėl kaltinamojo E. P. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulo lūžimas. Nukentėjusysis gydėsi ligoninėje. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. G. dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai.

26. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P. civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 855,38 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. P. priteisti 94,91 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei (iš viso 594,91 Eur) žalai atlyginti A. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.