Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. L. S. mirties liudijimas patvirtina, kad ji mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis po L. S. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 13 d. pažymoje nurodyta, kad L. S. turėjo du sūnus: ieškovą A. S. ir L. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui atnaujintas terminas priimti L. S. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Teismo nutartyje, be kita ko, išskirta, kad kiti asmenys L. S. palikimo nepriėmė.

5. Notarui pareiškimų dėl L. S. palikimo priėmimo įpėdiniai per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepadavė.

6. Taip pat nustatyta, kad notarė J. D. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, išdavė valstybei palikėjos L. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Turto banko atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai patvirtina, kad VĮ Turto bankas pradėjo L. S. palikimo perėjimo valstybei procedūrą po to, kai gavo AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) 2021 m. gegužės 4 d. raštą, kuriame nurodyta, jog už bute (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją susidariusi 520,44 Eur skola ir kad po L. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ieškovas A. S. įrodinėja, kad Lietuvos Respublikai negalėjo pereiti L. S. palikimas, nes jos palikimą priėmė ieškovas, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taigi esminis šios bylos teisminio nagrinėjimo klausimas – ar ieškovas priėmė velionės L. S. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo L. S. mirties. Tokio fakto nustatymas savaime reikštų, kad negaliojančiu turi būti pripažintas (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad VĮ Turto bankas po to, kai L. S. palikimas perėjo valstybei, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti ieškovą šioje byloje A. S. iš buto (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino VĮ Turto banko reikalavimą. Teismo sprendime nustatyta, kad ieškovas A. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Tą pagrindžia ir antstolio (duomenys neskelbtini) surašytas iškeldinimo protokolas. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad L. S. nuosavybė teise priklausiusiu butu – iki valstybei perėjo L. S. palikimas – naudojosi, bute gyveno ieškovas A. S..

8. Ieškovas teigia, kad butu (duomenys neskelbtini), kaip savo pradėjo rūpintis, taip pat išlaikyti butą iškart po L. S. mirties. Ieškovo pateikti UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus energija“ raštai su priedais įrodo, kad 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn., t. y. per tris mėnesius nuo L. S. mirties, buvo atlikti mokėjimai už bute suvartotą šaltą ir karštą vandenį, šilumos energiją, taip pat sumokėta už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teiktas paslaugas. Raštuose išskirta, kad paslaugų teikėjai neturi duomenų, kas tiksliai mokėjimus atliko. Nepaisant to, galima konstatuoti, kad tą turėjo daryti ieškovas (CPK 178, 185 straipsniai).

9. Nurodytą išvadą lemia visetas faktinių duomenų. Visų pirma, valstybė L. S. palikimą perėmė praėjus beveik trylikai metų nuo palikėjos mirties. Visus tuos metus butu (duomenys neskelbtini), rūpintasi, butas faktiškai naudotas, mokėti buto išlaikymo ir kiti mokesčiai. VĮ Turto bankas taip pat neįrodinėja, kad iki ieškovo iškeldinimo butas buvo neprižiūrėtas, apleistas. VĮ Turto bankas AB „Miesto gijos“ pranešimą įsiskolinimą už į butą patiektą šilumos energiją gavo praėjus daugiau nei dešimt metų nuo palikėjos L. S. mirties. Kita vertus, aplinkybė, kad ne visi mokesčiai už butą mokėti laiku, nereiškia, jog butas apskritai nebuvo išlaikomas ar kad butas pradėtas išlaikyti vėliau nei per tris mėnesius nuo L. S. mirties. VĮ Turto bankas nepateikė įrodymų, kokios yra susidariusios mokesčių skolos ir už kokį laikotarpį, ir neįrodinėja, kad būtų neapmokėtų skolų, atsiradusių per tris mėnesius nuo L. S. mirties. Priešingai, prieš tai aptarti faktiniai duomenys įrodo, kad butu pradėta rūpintis iškart po L. S. mirties.

10. Aplinkybę, kad ieškovas mokėjo už butui priskirtas komunalines paslaugas 2019 ir 2023 m., tiesiogiai pagrindžia prie ieškinio pridėtos sąskaitos ir kvitai. Nors šie veiksmai atlikti praėjus devyniems metams po palikėjos mirties, tačiau tokie duomenys rodo, kad ieškovas rūpinosi butu kaip savo ir tokie veiksmai nebuvo epizodiški, tęsėsi nuo pat ieškovo mamos mirties momento. Nėra jokių prielaidų manyti, kad ne ieškovas, o kitas asmuo (pvz., jo velionis brolis), galėjo pradėti mokėti mokesčius už butą 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn., rūpintis butu kaip savu. Liudytojas A. A. parodė, kad matė, kaip po L. S. mirties kaip ieškovas su broliu tvarkė velionei priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau liudytojui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su buto (duomenys neskelbtini), naudojimu ir išlaikymu, taip pat ar L. S. rūpinosi sklypu kaip savo. Kiek tai susiję su žemės sklypo valdymo klausimu, 2018 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymas pagrindžia, kad ieškovas sumokėjo sodininkų bendrijai, kurios teritorijoje yra L. S. priklausęs žemės sklypas, mokesčių už 2018 m. įmoką. Tą ieškovas padarė aštuoneri metai po jo mamos mirties. Toks ieškovo veiksmas rodo, kad jis žemės sklypą turėjo laikyti savo nuosavybe.

11. Nagrinėdamas bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Šio sprendimo 7–10 punktuose aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atlikti veiksmus, jog priimtų L. S. palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Tai yra, ieškovas pradėjo rūpintis butu kaip savu iškart po L. S. mirties. Aplinkybės, kad ieškovas buvo iškeldintas iš buto, į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė L. S. palikimą, kreipėsi po to, kai buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia to, jog ieškovas priėmė mamos palikimą, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tirta ir nustatinėta, ar ieškovas A. S. priėmė L. S. palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Dėl to civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo priimto sprendimo išvados, kad, sprendimo priėmimo metu, egzistavo teisinis pagrindas iškeldinti ieškovą iš ginčo buto, kadangi nebuvo teisiškai įforminta, kad ieškovas priėmė palikimą, šioje byloje yra nereikšmingos.

13. Iš esmės pritartina valstybės atstovų pozicijai, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes tokį ilgą laiko tarpą neprašė teismo nustatyti palikimo priėmimo fakto. Kita vertus, ieškovas įrodė, kad faktiniu valdymu priėmė L. S. palikimą. Ir vien to pakanka, kad ieškovo interesai būtų ginami. Tikėtina ieškovo socialinių ir teisinių įgūdžių stoka, dėl kurios, pasak ieškovo atstovo, ieškovas tiek ilgai nesiėmė veiksmų, kad formalizuotų palikimo priėmimo faktą, nėra priežastis atsisakyti tenkinti ieškinį. Tai yra, ieškovo veiksmai nepanaikina palikimo priėmimo fakto ir iš to kylančių teisių.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, jog ieškovas palikimą po L. S. mirties priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Faktas, kad ieškovas A. S. priėmė L. S. palikimą iki valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, reiškia, jog valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes liudijimo išdavimo metu palikimą buvo priėmęs ieškovas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nebuvo išviešinęs, kad priėmė L. S. palikimą. Ši aplinkybė ir buvo esminė, dėl kurios pradėta ir užbaigta L. S. palikimo perėjimo valstybei procedūra. Ieškovas neįrodinėja, kad toks faktas įvyko dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Kita vertus, tai ir neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas pagrindė, kad jis priėmė ginčo palikimą. Nereikšminga ir aplinkybė, kad VĮ Turto bankas ir NŽT patyrė išlaidų, susijusių su nuosavybės teisių registravimu ir kt. Ieškinio materialinis teisinis pagrįstumas nuo išlaidų patyrimo fakto nepriklauso. Nagrinėjamos bylos baigtis neužkerta kelio VĮ Turto bankui ir NŽT reikalauti išlaidų atlyginimo.

16. VĮ Turto bankas, be kita ko, prašo ieškinį atmesti dėl to, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Toks atsikirtimas nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Ieškovas bendrojo dešimties ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

17. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta. Ieškovas turėtų bylinėjimosi išlaidų neprašo atlyginti. Dėl to už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad būtų formalizuota paveldėjimo teisė.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.