Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie KM Vilniaus teritoriniam padaliniui, VĮ Registro centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui dėl įpareigojimo nugriauti statinį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka. Pareiškėjas teigia, jog jis šioje byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes yra pastato, esančio Kęstučio a. 4 (unikalus Nr. 8194-0016-6017) prie kurio pastatytas savavališkas statinys, bendrasavininkas, kurį atsakovas R. G. turi nugriauti ir, kad savavališkai pastatyto priestato nugriovimas pažeis jo, kaip bendrasavininko teises ir teisėtus interesus. Toks pareiškėjo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir neturėtų būti vertinamas, kadangi dėl trečiųjų asmenų įtraukimo (nedalyvavusių byloje asmenų teisių ir pareigų), įvertinęs visas aplinkybes (tarp jų ir tą, kad su pastatu, kurio unikalus Nr. 8194-0016-6017 susietas ginčo statinys), jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2010-12-21 nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-06-27 nutartyje ir konstatavo, kad nėra jokio pagrindo įtraukti į bylą minėtus asmenis, nesant jų teisių pažeidimams. Pareiškėjas V. Š. savajame prašyme nepateikė jokių naujų bei pagrįstų aplinkybių, įrodančių, kad jo kaip bendrasavininko teisės bus pažeidžiamos, šalinant savavališkos statybos padarinius. Pats pareiškėjas nurodo, kad jam priklauso tik 8/100 dalys pastato, su kuriuo yra susijęs savavališkai pastatytas priestatas, t.y. minėtas priestatas yra prigludęs ne prie visos pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo sienos, o tik prie mažos šios sienos dalies, todėl savavališkai pastatytas priestatas ir namo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui bendra siena yra visai ne bendra, o tiesiog prie namo sienos yra prijungtas priestatas, kuris yra atskiras statinys, pastatytas iš visiškai kitokios struktūros statybinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog savavališkai pastatyto priestato griovimo darbai turi būti atliekami, laikantis saugos reikalavimų (kaip ir bet kokie kiti statybos darbai), todėl griovimo darbai, bet kokiu atveju, negali ir neturi daryti įtakos pastatui (unikalus Nr. 8194-0016-6017), kurio 8/100 dalys priklauso pareiškėjui, adresu Kęstučio a. 4, Ukmergėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie KM Vilniaus teritorinio padaliniui, VĮ Registro centas Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui dėl įpareigojimo nugriauti statinį. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas apie neteisėtos statybos nugriovimo darbus jam pranešė tik 2011 m. liepos mėn. Pripažino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau to nepadarė ir praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11-675/2010. Nurodo, jog pareiškėjas neturėjo pareigos, t. y. teisinės galimybės domėtis šia byla ir atitinkamai sužinoti apie savo pažeistas teises laiku. Taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė motyvų, kurie leistų suabejoti pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų teisingumu, ieškovas ir tretieji asmenys nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti kaip įrodymus šalių (pareiškėjo ir atsakovo) paaiškinimus dėl pareiškėjo sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindų (jo teisių pažeidimą) atsiradimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį. Nurodo, kad byla tęsėsi nuo 2008 m. pradžios, taigi pareiškėjui buvo pakankamai laiko pasidomėti šalia valdomo turto vykstančiomis ar nustojusiomis vykti statybomis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kurio prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog pareiškėjas tiek Ukmergės rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu, tiek 2011-12-15 atskirajame skunde dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1542-759/2011 nepateikė jokių įrodymui, patvirtinančių, kad atsakovas apie neteisėtos statybos nugriovimo darbus jam buvo pranešta tik 2011 m. liepos mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimui, tačiau to nepadarė ir praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2011-12-01 teismo posėdyje negalėjo įrodyti kaip jo kaip bendrasavininko teisės būtų pažeistos atsakovui atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau to nepadarė ir praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjas, būdamas pastato, esančio Kęstučio a. 4, Ukmergės m. bendrasavininku, turėjo pareigą domėtis, kaip ir kokie yra vykdomi statybos darbai šalia jo pastato, be to, civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2008 m. pradžios, taip pat nuo 2010-12-21 įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, pagal kurią atsakovas buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio metu pareiškėjas galėjo pasidomėti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos teisės. Pažymėtina, kad pareiškėjas, tiek Ukmergės rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu, tiek 2011-12-15 atskirajame skunde dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1542-759/2011 nepateikė jokių įrodymui, patvirtinančių, kad atsakovas apie neteisėtos statybos nugriovimo darbus jam buvo pranešta tik 2011 m. liepos mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimui, tačiau to nepadarė ir praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad atsisakymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-11-675/2010 niekaip nepažeis pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje konstatavo, jog tik atsakovas yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Taip pat pažymėtina, jog apeliantui priklauso tik 8/100 dalys pastato, su kuriuo yra susijęs savavališkai pastatytas priestatas, t.y. minėtas priestatas yra prigludęs ne prie visos pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo sienos, o tik prie mažos šios sienos dalies, todėl savavališkai pastatytas priestatas ir namo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui bendra siena yra ne bendra, o tiesiog prie namo sienos yra prijungtas priestatas, kuris yra atskiras statinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog savavališkai pastatyto priestato griovimo darbai turi būti atliekami, laikantis saugos reikalavimų (kaip ir bet kokie kiti statybos darbai), todėl griovimo darbai, bet kokiu atveju, negali ir neturi daryti įtakos pastatui, kurio 8/100 dalys priklauso pareiškėjui, adresu Kęstučio a. 4, Ukmergėje. Be to, 2010-12-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas R. G. buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį Kęstučio a. 4, Ukmergėje, ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 8 d. surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę. Taigi, 2007-03-08 savavališkos statybos akte, 2010-12-21 Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo pabrėžiamas savavališkas statinys, susietas, blokuotas su esamu pastatu, kurio neteisėtai statybai buvo panaudotos senos silikatinės ir raudonos plytos. Atsižvelgiant į tai, sutikti su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas turi griauti visas sienas, esančias 17x11 m perimetru, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino bei taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir, atmesdamas šį prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.