- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-39-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- D. Z., R. Z.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- A. U., R. R., G. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. Z. ir D. Z. 2019 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. U., R. R., G. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės R. Z. ir D. Z. (toliau – ir ieškovės) patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu A. U. testamentą, patvirtintą 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu; 2) pripažinti negaliojančiu A. U. pasirašytą įgaliojimą, patvirtintą 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), CK 1.89 straipsnio pagrindu; 3) priteisti ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 31 166,34 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. U., ieškovių bei trečiojo asmens, A. U., tėvas A. U.. A. U. (toliau – ir testatorius) 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų jo mirties dieną ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui. Testatorius testamento sudarymo metu buvo 83 metų, jis jau negalėjo pilnai savarankiškai judėti (pasireiškė stiprus eisenos ir pusiausvyros nestabilumas, nevaldomas galvos ir rankų drebėjimas), jo rega ir klausa buvo itin bloga bei buvo labai pablogėjusi atmintis, sunkiai orientuodavosi aplinkoje, todėl neabejotinai testamento sudarymo metu jo realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas negalėjo vykti. Tikina, kad testatorius iki 1982 m. kartu su savo vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau mirus žmonai persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur dirbo geležinkelio stotyje ir gyveno darbovietės skirtose patalpose. Ieškovių teigimu, testatoriaus sveikata kas metai prastėjo, tačiau būti gydomas jis atsisakydavo. 2002 metų pabaigoje, ieškovių įkalbėtas testatorius buvo nuvežtas į gydymo įstaigą Alytuje, kurioje jam buvo pasiūlyti klausos aparatai, tačiau testatorius jų kategoriškai atsisakė, taip pat, ieškovei gydytojui papasakojus apie testatoriaus elgesį, jam pasireiškiančius sveikatos sutrikimus, gydytojai pasakė, kad jis galimai turi lėtinę smegenų išemiją, kurią reikia kuo greičiau gydyti, tačiau testatorius gydytis nesutiko. Teigia, kad testatorius dėl savo klausos sutrikimų nuo 2003 metų pabaigos nežiūrėjo televizoriaus bei nesinaudojo mobiliuoju telefonu. 2014 m. gegužės mėn. ieškovei paskambino testatoriaus kaimynė M. M. ir pranešė, kad pas testatorių pradėjo lankytis nepažįstamas vyras. Ieškovės iš kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) kaime, sužinojo, kad testatorių lankantis žmogus yra atsakovas, priklausantis religinei bendruomenei „(duomenys neskelbtini)“. Tikina, kad testatoriui pradėjus bendrauti su atsakovu, jo elgesys su kaimynais ir artimaisiais labai pasikeitė – jis tapo irzlus, uždaro būdo, jam dar labiau dažnėjo pykčio, nerimo ir panikos priepuoliai, ryškėjo psichikos sutrikimai. Teigia, kad 2014 m. spalio mėn. pabaigoje ieškovei testatorių nuvežus į AB „Swedbank” banką Alytuje pasiimti pensijos, banko padalinio darbuotoja ieškovei pasakė, kad testatoriui pinigai banko padalinyje daugiau išduodami nebus, nes jis dėl nevaldomo galvos ir rankų drebėjimo negalėjo pasirašyti pinigų išmokėjimo kvito. Tvirtina, kad atsakovas, pastebėjęs, jog ieškovės prieštarauja jų bendravimui, būdamas visiškai svetimu ir beveik nepažįstamu žmogumi testatoriui, ėmė jį nuteikinėti prieš jo vaikus, visiškai riboti ieškovių kontaktus su testatoriumi. Nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl testatoriaus dingimo, tačiau nutrauktas, kadangi policijai pavyko surasti testatorių (testatorius buvo rastas svečiuose pas atsakovą). Ieškovių tvirtinimu, nuo 2017 m. atsakovas dažnai niekam nepranešęs išveždavo testatorių pas save, neva į svečius, bet galimai į savo religinę bendruomenę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės apie tėvo mirtį sužinojo atsitiktinai, kai Sodroje norėjo pasidomėti, kokio dydžio testatoriui yra išmokama pensija, tačiau informacija joms nebuvo suteikta, užsimenant, kad jų tėvas galimai yra miręs. Ieškovės 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, kurioje sužinojo, kad jų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovėms buvo išduotas mirties įrašas Nr. 98, kuriame mirties priežastis nurodyta ligos kodu (duomenys neskelbtini). Pagal ligų žymimus kodus, (duomenys neskelbtini) reiškia (duomenys neskelbtini) liga, t. y. galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sukeliantys neurologinius, psichinius defektus, hidrocefaliją, epilepsiją. Teigia, kad testatoriaus mirties priežastis tik dar kartą patvirtina gydytojų 2002 m. pabaigoje nustatytus testatoriaus sveikatos sutrikimus, ligas bei įspėjimus. Nurodo, kad ieškovės buvo kreipusios į Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, siekdamos priimti tėvo palikimą, tačiau notarė B. Z. ieškoves informavo, kad testatoriaus vardu Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure yra sudarytas ir saugomas notarės R. R. patvirtintas testamentas. Ieškovėms nuvykus į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą ir paprašius susipažinti su testatoriaus sudarytu testamentu, notarė R. R. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovėms išdavė testatoriaus sudaryto testamento nuorašą. Ieškovėms buvo netikėta ir nesuprantama, kaip testatorius galėjo sudaryti testamentą visiškai jam svetimam asmeniui, juolab 2014 metais, kai dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės to paprasčiausiai padaryti negalėjo. Tikina, kad tik po tėvo mirties ieškovėms tapo žinoma, kad nuo 2017 m. balandžio 28 d. testatoriaus deklaruota gyvenamoji vieta buvo tokia pati kaip ir atsakovo. Ieškovių teigimu, atsakovas savavališkai, be testatoriaus vaikų žinios, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle dėl labai prastos psichinės ir fizinės sveikatos būklės, sąmoningai nuvežė testatorių į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą testamento pasirašymui būtent atsakovo naudai. Teigia, kad tarp atsakovo ir testatoriaus per tokį trumpą bendravimo laiką, t. y. nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, negalėjo susiklostyti tokie santykiai, kurie būtų lėmę akivaizdų testatoriaus norą ir valią sudaryti testamentą atsakovo naudai, nepaisant to, jog testatorius turėjo tris savo vaikus. Taip pat paaiškėjo, kad testatoriaus vardu 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtintas ne tik testamentas, bet ir įgaliojimas, kuriuo atsakovas buvo įgaliotas valdyti, naudoti ir disponuoti visą testatoriaus turtą, turtines teises ir prievoles, įskaitant testatoriaus vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis testatoriaus sąskaitomis bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Ieškovių tvirtinimu, atsakovas, veikdamas minėto įgaliojimo pagrindu, iš AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų iš viso nusiėmė 31 166,34 Eur sumą, kurią panaudojo savo reikmėms, to pasėkoje ieškovėms padarydamas 31 166,34 Eur dydžio žalą. Banko išrašai liudija, kad testatorius turėjo sukauptas lėšas, indėlius AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankuose, kuriuos atsakovas iš karto po testatoriaus išduoto įgaliojimo pasiėmė. Ieškovių įsitikinimu, testatorius jokio poreikio nuiminėti indėlius iš banko sąskaitų neturėjo, tačiau 2014 m. lapkričio 10 d. testatoriui pasirašius atsakovui išduotą įgaliojimą, jau 2014 m. gruodžio 16 d. minėto įgaliojimo pagrindu atsakovas iš AB „Swedbank“ banko per kelis kartus pasiėmė iš viso 90381,64 Eur. Dar daugiau, 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovui įgaliojimo pagrindu AB „SEB“ bankas išmokėjo testatoriaus sukauptą indėlį 5 995,05 Eur sumoje, o iš viso atsakovas įgaliojimo pagrindu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. iš AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų išgrynino 15 376,69 Eur dydžio sumą. Iš pateiktų AB „Swedbank“ banko dokumentų taip pat matyti, kad 2014 m. spalio 30 d. testatorius su AB „Swedbank“ buvo sudaręs Debeto mokėjimo kortelės sutartį ir jam buvo išduota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurią ieškovės nežinojo. Analizuojant testatoriaus AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti, kad laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. iš minėtos banko sąskaitos su banko kortele sistemingai buvo nuiminėjami pinigai, iš viso išgryninta 4 995,65 Eur suma. Taip pat 2016 m. birželio 9 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje, įgaliojimo pagrindu atsakovas pasiėmė 330 Eur dydžio sumą, o 2016 m. birželio 22 d. su AB „Swedbank“ banku sudarė naują Debeto mokėjimo kortelės sutartį, kurioje leistina suma grynųjų pinigų išėmimo operacijoms per dieną buvo padidinta iki 870 Eur ir tuo pagrindu atsakovui buvo pagaminta nauja banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. kovo 14 d. atsakovas su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino 2 670 Eur sumą, kuri ieškovių teigimu, nebuvo perduota testatoriui, o buvo naudojama išimtai atsakovo poreikiams tenkinti, pvz. poilsiui. Taip pat iš AB „Swedbank“ banko dokumentų matyti, kad 2017 m. balandžio 6 d. testatoriui buvo pagaminta nauja banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas su minėta banko kortele iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino 6030 Eur dydžio sumą, kuri aiškiai nebuvo perduota testatoriui. Taip pat atsakovas įgaliojimo pagrindu 2018 m. gruodžio 6 d. sudarė naują Debeto mokėjimo kortelės sutartį dėl bekontaktės banko kortelės išdavimo, su kuria atsakovas tą pačią dieną iš testatoriaus banko sąskaitos nusiėmė 700 Eur dydžio sumą. Pažymi, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki (duomenys nesklebtini), t. y. iki testatoriaus mirties, atsakovas su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino iš viso 1350 Eur dydžio sumą. Taip pat nurodo, kad iš VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizės matyti, kad testatorius į ligoninę buvo atvežtas iš namų, nekalbantis, nevaikštantis bei pats savęs jau neapsitarnaujantis. Testatoriui diagnozuotas plaučių uždegimas. Dar daugiau, VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizėje parašyta anamnezė – gyvena vienas, retkarčiais prižiūrimas globėjo. Ieškovių teigimu, VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizėje surašyti duomenys patvirtina, kad įgaliojimo pagrindu atsakovo išgryninta 30 752,34 Eur suma nebuvo perduota testatoriui ir panaudota jo poreikiams, priežiūrai. Be kita ko, nurodo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu, atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2017 m. kovo 22 d., ir kuriame, pažymėtina, nuo 2017 m. balandžio 28 d. buvo ir testatoriaus deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau jis šiame bute negyveno. Teigia, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovo ir jo sutuoktinės įgytas minėtas butas, buvo įgytas būtent iš testatoriaus pasisavintų piniginių lėšų. Taip pat nurodo, kad atsakovas sekančią dieną po testatoriaus mirties kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrių dėl 304 Eur dydžio pašalpos testatoriaus laidojimui. Ieškovėms iki šiol nėra žinoma, kur palaidotas testatorius, ieškovės turi pagrindą manyti, kad galimai testatorius iki šiol nėra palaidotas. Nagrinėjamu atveju, pripažinus 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintą įgaliojimą negaliojančiu, iš atsakovo ieškovėms turi būti priteista 31166,34 Eur dydžio suma
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad su A. U. atsitiktinai susipažino 2014 m. pradžioje, kai pasisiūlė jam padėti. A. U. gyveno apleistoje kalvėje, neturėdamas elementarių higienos sąlygų – vandens, vonios, tualeto, viryklės, buvo apsirengęs purvinais drabužiais, nesiprausęs ir pan. A. U. išsipasakojo, kad yra vienišas ir jau daug metų gyvena be artimųjų. Po kurio laiko bendravimo, atsakovas A. U. parsivežė į savo namus, jį išmaudė, atidavė savo drabužių. Teigia, kad A. U. labai drebėjo rankos, taip pat jis prastai girdėjo. Atsakovas, norėdamas jam padėti, nuvežė testatorių pas ausų gydytoją. Atkimšus ausis, A. U. pradėjo geriau girdėti, liovėsi skųstis spengimu ausyse. Šis faktas paneigia ieškovių teiginius, kad jų tėvas atsisakydavo vykti pas gydytojus. Jokių kitų susirgimų, išskyrus rankų drebėjimą bei prastą klausą, testatorius neturėjo. Teigia, kad testatorius nesiskundė prasta rega, nes matė gerai, svečiuodamasis atsakovo namuose žiūrėdavo televizorių, taip pat nuo bendravimo pradžios iki pat mirties jis gerai orientavosi laike bei erdvėje, nė karto nepastebėta pykčių, panikos priepuolių, atminties praradimų, nėra buvę jo nusikalbėjimų ar pan., kaip nurodoma ieškovių. Atsakovo teigimu, tai, kad medicininėje dokumentacijoje nėra jokių įrašų apie A. U. lankymąsi medicinos įstaigose, nusiskundimus ir susirgimus, liudija apie jo tvirtą sveikatą. Taip pat medicininėje kortelėje nesant įrašų apie reikalingą gydymą, ieškovių teiginiai dėl jų tėvo psichinių susirgimų laikytini nepagrįstais. Teigia, kad rūpintis testatoriumi atsakovas pradėjo neturėdamas jokių ketinimų paveldėti jo turtą, o po jo mirties neketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau surašyti testamentą pageidavo pats A. U., tai buvo jo valia. Nurodo, kad kai ieškovės kreipėsi į policiją ieškodamos tėvo, A. U. apklausiamas pareigūnų nenorėjo sakyti savo gyvenamosios vietos adreso, kad jo buvimo vietos nesužinotų ieškovės. Teigia, kad nuo 2014 m. A. U. visas šventes švęsdavo kartu su atsakovo šeima. Testatorius, pradėjęs bendrauti su atsakovu ir jo artimaisiais, tapo linksmesnis, daug bendraudavo, vykdavo į išvykas, buvo du kartus nuvažiavę prie jūros. Tuo tarpu ieškovės tėvu nesidomėjo. Atsakovas nesutinka su ieškovių teiginiais, kad testamentą pasirašė ne pats testatorius, o jo vardu galimai kitas žmogus. Testamente A. U. pasirašė parašydamas savo pavardę, vardą bei parašą. Nurodo, kad notaras neturi medicininių žinių, tačiau įstatymas jam nustato pareigą tvirtinant sandorius įsitikinti asmens veiksnumu. Šią pareigą notarė atliko tinkamai, ji testamento sudarymo metu bendravo su testatoriumi. Notarė, tvirtinusi testamentą, jokio spaudimo testatoriui nenustatė. Ta aplinkybė, kad testamentas surašytas jo, o ne ieškovių naudai, negali būti pagrindas teigti, kad toks testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios. Tikina, kad būtent jis ištiesė pagalbos ranką A. U., pasirūpino, kad testatorius turėtų normalias gyvenimo sąlygas. Atsakovo teigimu, ieškovės nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti A. U. neturėjus aktyviojo testamentinio veiksnumo. Taip pat 2014 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo išduotas ir notariškai patvirtintas įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. U. įgaliojo atsakovą valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis. Pažymi, kad ginčijamas įgaliojimas patvirtintas notariškai, todėl preziumuojamas aukštesnis šio sandorio patikimumas. Atsakovas nurodo, kad jokių savanaudiškų tikslų neturėjo ir jų nesiekė. Suteikdamas jam įgaliojimus disponuoti savo turtu, A. U. savo kauptų santaupų neprarado, visos jos buvo panaudotos išimtinai testatoriaus interesais. Tikina, kad A. U. prašymu 2014 m. gruodžio 16 d. iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, atsakovas paėmė 6 371,64 Eur ir 3 010 Eur dydžio sumą; 2014 m. gruodžio 19 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, paėmė 5 995 Eur. Visus pinigus bendroje sumoje 15 376,69 Eur atsakovas 2014 m. gruodžio 20 d. nuvežė A. U., iš kurių 13 000 Eur jis pasiliko sau, o likusius 2 376 Eur padavė atsakovui, sakydamas, kad šią sumą išleistų jo laidotuvėms. Nurodo, kad dalį jam duotų pinigų iš 2 376 Eur sumos išleido laidotuvėms, o likusieji pinigai palikti kapavietės sutvarkymui. Atsakovo teigimu, jis nesidomėjo, kur A. U. išleido 13 000 Eur. Nurodo, kad jis, kaip A. U. atstovas pagal įgaliojimą, veikė tinkamai ir savo veiksmais nepažeidė testatoriaus interesų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. U. atliko disponavimo veiksmus su jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis darant įtaką kitiems asmenims. Testatoriaus siekis iki mirties išspręsti jam priklausančio turto klausimus, turto perdavimas jo aplinkai artimiausiam asmeniui, t. y. atsakovui, nebuvo nulemtas pašalinių veiksnių įtakos ar jo tariamai blogos sveikatos būklės. Teigia, kad su testatoriumi dažnai vykdavo pailsėti prie jūros bei į kitus kurortus. Visas kelionės išlaidas kompensuodavo A. U.. Tikina, kad testatoriaus prašymu atsakovas nuimdavo pinigų sumas, bet visada jas testatoriui atiduodavo. Ieškovės savo tėvo negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti testamento ir įgaliojimo sudarymo metu, įrodinėja vieninteliu medicininiu dokumentu – 2019 m. vasario 6 d. VšĮ Marijampolės ligoninės epikrize, iš kurios matyti, kad A. U. buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, kas ir buvo mirties priežastis. Pažymi, kad ginčijamas įgaliojimas buvo sudarytas prieš daugiau nei penkerius metus iki A. U. patekimo į gydymo įstaigą bei jo mirties, todėl tai nepatvirtina teigiamų aplinkybių apie A. U. negebėjimą išreikšti savo valią bei suprasti savo veiksmų reikšmės. Atkreipia dėmesį, jog šiame dokumente nėra nurodyta, kad A. U. į ligoninę pristatytas visiškai neprižiūrėtas, kaip teigiama patikslintame ieškinyje. Atsakovas nurodo, kad kartu su A. U. niekada negyveno, kadangi jo sveikatos būklė leido jam gyventi vienam, jam nebuvo reikalinga nuolatinė kito asmens slauga. A. U. gyvenamoji vieta buvo deklaruota atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kad, esant būtinybei, būtų galima kreiptis pas medikus ir pan. Tuo tarpu ieškovių teiginiai apie blogą A. U. psichinę sveikatą, negebėjimą išreikšti savo valios, yra deklaratyvūs. Minėta epikrizė yra vienintelis ieškovių pateiktas medicininis įrodymas, susijęs su A. U. sveikatos būkle praėjus penkeriems metams po ginčijamų sandorių sudarymo, o išvada, kad A. U. 2014 m. lapkričio 10 d. įgaliojimo ir testamento sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, daroma iš esmės nurodžius vienintelę aplinkybę – kad epikrizėje šalia pagrindinės diagnozės (pneumonijos) buvo nustatyta gretutinė nepatikslinta smegenų kraujagyslių liga. Atsakovo teigimu, gretutinės ligos diagnozavimas savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu A. U. liga jau buvo pasiekusi tokią stadiją, kuri leistų daryti išvadą apie jo nesugebėjimą 2014m. lapkričio mėnesį suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Pažymi, kad iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo, testatoriaus santaupas savinosi pačios ieškovės. Banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad iš šios sąskaitos buvo imami gryni pinigai didelėmis sumomis: 2012 m. kovo 16d. – 2 896,20 Eur; 2012 m. balandžio 20 d. – 1 158,48Eur; 2012 m. gegužės 18 d. – 1 158,48 Eur; 2012 m. birželio 11 d. – 2 027,34 Eur; 2013 m. kovo 20d. – 1 448 Eur; 2013 m. rugpjūčio 21 d. – 2 027,34 Eur; 2013 m. spalio 2 d. – 2 316,96 Eur; 2014 m. gegužės 27 d. – 3 017,52 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad A. U. gyveno baisomis sąlygomis, akivaizdu, kad šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos jo interesais.
4. Trečiasis asmuo notarė R. R. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodo, kad 2014m. lapkričio 10 d. į notarų biurą atvyko testatorius A. U., pateikė savo asmens dokumentą ir pasakė, kad nori sudaryti testamentą. Testatorius paaiškino, kad nors turi vaikų, tačiau su jais beveik nebendrauja, šiuo metu jam padeda, jį prižiūri A. K.. Teigia, kad testatorius visiškai orientavosi laike ir erdvėje, aiškiai ir išsamiai nurodė bei paaiškino visas aplinkybes, patvirtino, kad jo tikroji laisva valia yra palikti visą savo turtą jį prižiūrinčiam asmeniui – A. K.. Nurodo, kad testatorius tikrai turėjo klausos problemų, tačiau viską suprato ir girdėjo. Pabendravus su testatoriumi jokių abejonių dėl jo veiksnumo nekilo, taip pat duomenų apie tai, kad jo veiksnumas būtų apribotas nebuvo ir veiksnių bei ribotai veiksnių asmenų registre. Testatoriui buvo pateiktas pagal jo valią surašytas testamentas ir įgaliojimas, kuriuos jis perskaitė pats, dar kartą ji perskaitė garsiai. Testatorius patvirtino, kad tikrai jo valia yra palikti visą turtą atsakovui bei įgalioti jį atlikti visus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Testatorius pasirašė savo pavardę ir patvirtino, kad tai yra jo parašas. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių būtų negalėjęs pats pasirašyti, jis būtų tvirtinimas CK 5.29 straipsnio nustatyta tvarka.
5. Trečiasis asmuo notarė G. S. atsiliepime į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant. Nurodo, kad paveldėjimo byla į A. U. palikimą neužvesta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovių po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovių po 25,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas, vadovaudamasis neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išraše esančia informacija nustatė, kad duomenų, jog sandorio sudarymo metu A. U. būtų buvęs pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nėra. Taip pat, nors ieškovės nurodė, jog testatorius turėjo sveikatos problemų, tačiau į bylą nepateikė jokių medicininių dokumentų apie jo sveikatą nei ginčijamo testamento sudarymo metu, nei po sandorio sudarymo. Teismas sprendė, kad ieškovių nurodytos aplinkybės dėl testatoriaus sveikatos problemų yra nepagrįstos jokiais medicininiais dokumentais. Tuo tarpu atsakovas, visi teisme apklausti liudytojai, trečiasis asmuo notarė R. R. nurodė, kad testatoriui drebėjo rankos, jis sunkiai girdėjo, tačiau su juo buvo galima susikalbėti. Be to, visi liudytojai patvirtino, kad A. U. buvo sąmoningas, kalbėjo rišliai, orientavosi aplinkoje.
8. Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe vertino ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios A. U. pagal ieškovės D. Z. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad dingo jos tėvas, kuris 2017 m. gegužės mėn. išėjo iš gyvenamosios vietos (2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas). Teismas nustatė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. Z. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nurodė, kad paskutinį kartą su tėvu bendravo 2016 m. gegužės mėn., kur tėvas dingo nežino, taip pat nurodė, kad pas daktarus tėvas niekada nesilankęs, todėl rimtų sveikatos problemų neturėjo, išskyrus tai, kad sunkiai girdėjo ir stipriai drebėjo rankos. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybės dėl A. U. blogos sveikatos vertino kaip asmeninės naudos siekimą, siekiant nuginčyti testamentą. Pažymėjo, kad pats A. U. 2017 m. rugsėjo 12 d. nurodė, kad mirus žmonai susipyko su dukromis ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, gyveno kalvėje, ten gyvenimo sąlygos buvo blogos, 2013-2014 metais susipažino su K., kuris pamatęs jo gyvenimo sąlygas pasiūlė apsigyventi tuščiame bute (duomenys neskelbtini) rajone. Teismas nurodė, kad A. U. apklaustas praėjus beveik trims metams po ginčijamų sandorių sudarymo, kaip nurodė teisme apklaustas ir vyresnysis tyrėjas D. A., buvo sąmoningas, kalbėjo aiškiai, nebuvo išsigandęs ar įbaugintas.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovių pateikti dokumentai (VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizė, mirties liudijimas), neturi nieko bendro su A. U. psichikos ar pažinimo funkcijų sutrikimais testamento sudarymo metu. Teismas vertino ir tai, kad nuo testamento sudarymo iki savo mirties, t. y. beveik per 5 metus A. U. testamento neginčijo, nors 2017 m. apklaustas policijos pareigūno turėjo realią galimybę pasisakyti apie savo valios trūkumus. Priešingai, testatorius pareigūnui nurodė, kad jis sutiko gyventi atsakovo bute, patvirtino su dukromis nebendraujantis, prašė dukrų neinformuoti apie jo buvimo vietą.
Šalies argumentai
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, sprendė, kad ši išvada paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl galimai suklastoto A. U. parašo. Be to, yra pagrindas visų įrodymų kontekste labiau tikėti nei netikėti, kad A. U. ginčijamo testamento metu buvo sąmoningas, o jo valia dėl testamento – be valios trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sutiko su ieškovių teiginiu, kad nuo atsakovo ir testatoriaus pažinties momento iki testamento sudarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, tačiau vertindamas šios bylos aplinkybes, o būtent: testatoriaus gyvenimo sąlygas kalvėje; pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotos gyvenimo sąlygos kalvėje; paties testatoriaus 2017 m. apklausos metu nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovo rūpestis, pagalba, senyvo amžiaus žmogui buvo ypač svarbus, lėmęs testatoriaus pasitikėjimą atsakovu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovo, liudytojų parodymus sprendė, kad atsakovo ir testatoriaus pažinties laikotarpis nelaikytinas testatoriaus valios trūkumu sudarant ginčijamą sandorį. Priešingai, bylos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtintos pareigos gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Konstatavo, kad testatorius nuo 1982 m. iki 2014 m. (iki susipažinimo su atsakovu) gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, o ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandžiusios pakeisti sudėtingas tėvo gyvenimo sąlygas. Taip pat, nors ieškinyje ieškovės nurodė, kad jų tvirtinamas aplinkybes dėl tėvo sveikatos, gyvenimo sąlygų, atsakovo netinkamo elgesio, gali patvirtinti kaimynai su giminaičiais, tačiau į teismo posėdį prašė iškviesti liudyti tik vieną kaimynę, t. y. A. M.. Konstatavo, kad nors ieškovės ir nurodė, kad testatorius žadėjo pinigus palikti ieškovėms, anūkams, tačiau ieškovių pakviesti liudytojai šių aplinkybių nenurodė, o atsakovo kviesti liudytojai, tarp kurių buvo ir kunigas, nurodė, kad testatorius vengė kalbėti apie vaikus. Be to į bylą yra pateiktas 2020 m. liepos 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu apklausta ieškovė D. Z., be kita ko, nurodė, kad tėvo sveikata buvo nebloga, jis pats sugebėjo savimi pasirūpinti. Šio ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. M. taip pat patvirtino, kad A. U. sveikatos problemomis nesiskundė, psichiškai atrodė sveikas, suprato aplinką.
12. Teismas, ištyręs įrodymus darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieštaravimų tarp nustatytų juridinių ir medicininių kriterijų. Nei vienas teismo posėdyje dalyvavęs asmuo nenurodė, kad kada nors būtų pastebėję kokį nors keistą A. U. elgesį, ryškų jo atminties sutrikimą ar pan. Teismas taip pat nenustatė, kad A. U. 2014 metais pasirašydamas testamentą būtų pasielgęs kaip nors neapgalvotai, nelogiškai ar neprotingai. Sprendė, kad A. U. 2014 m. lapkričio 10 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tai, kad testatoriaus tikroji valia dėl įpėdinio skyrimo nesutapo su ieškovių samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatoriaus išreikštą valią. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad A. U. nepriklausomai nuo savo garbingo amžiaus, buvo sąmoningas ir laisvas rinktis tiek dėl ginčijamo testamento sudarymo, tiek dėl savo gyvenamosios vietos pasirinkimo, tiek tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių vengimo bendrauti su vaikais. Teismas nurodė, kad notarė testatoriui išsamiai paaiškino testamento sudarymo procedūrą, kurios metu jai jokių abejonių galimu testatoriaus neveiksnumu nekilo.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, sprendė, kad pasirašydamas ginčijamą įgaliojimą A. U. visiškai suprato šio veiksmo reikšmę ir prasmę, išreiškė savo tikrąją valią įgalioti atsakovą valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, suvokė jam notarės pateiktų pasirašyti dokumentų turinį.
14. Konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, kad po atsakovui išduoto įgaliojimo jis išgrynino 30862,34 Eur sumą. Teismas sutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad ir iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo momento iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo imami grynieji pinigai didelėmis sumomis, taip pat pati ieškovė D. Z. nurodė, kad tėvas jos dukrai davė apie 9000 Lt. Teismas sprendė, kad byloje nėra priešingų įrodymų apie tai, kad išgryninti pinigai nebuvo perduoti testatoriui. Teismo vertinimu, logiška ir tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki (duomenys neskelbtini) praėjo 51 mėnesis, taigi 30 862,34 Eur – 3 000 Eur paliktus laidotuvėms : 51 = 546 Eur/mėn. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kelionių, maisto, mokesčio už butą, kuriame gyveno testatorius, darė išvadą, kad išgrynintos sumos buvo panaudotos A. U. interesais per ilgą laiko tarpą. Sprendė, kad atsakovas veikė įgaliojimo ribose. Taip pat teismas 110 Eur sumos, kuri buvo išgryninta sekančią dieną po A. U. mirties, nelaikė to žala ieškovių interesams. Nepagrįstus laikė ir ieškovių teiginius, kuriais buvo nurodoma, kad atsakovas jų tėvo nepalaidojo, todėl 304 Eur parama turi būti grąžinta ieškovėms. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikti duomenys apie A. U. kapavietę.
15. Teismas sprendė, kad ieškovių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas galimai disponuodamas A. U. piniginėmis lėšomis ginčo laikotarpiu įsigijo nekilnojamojo turto, gyveno iš jo lėšų, paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: atsakovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini); G. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. butą (duomenys neskelbtini); 2015 m. gegužės 14 d. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad atsakovo šeima turėjo asmeninių lėšų 2017 m. įsigyti butą (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu žemės sklypus. Teismas taip pat atmetė ieškovių prašymą priimti atskirą nutartį dėl atsakovo ir jo sutuoktinės vykdytos (vykdomos) nelegalios veiklos ir iš jos gaunamų nelegalių pajamų perdavimo fakto tyrimo Valstybinei mokesčių inspekcijai bei teisėsaugos institucijoms.
16. Teismas darė išvadą, kad testatoriaus sąskaitų įrašai tiek iki ginčo sandorio, tiek po jo patvirtina, kad buvo išgryninamos didelės pinigų sumos, tačiau duomenų, kad po ginčo sandorio išgryninti pinigai būtų panaudoti priešingai A. U. interesais, nėra. Teismas nustatęs, kad ginčijamas sandoris yra be valios trūkumų, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovėms priteisti 31166,34 Eur žalą ieškinyje nurodytais pagrindais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė D. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini visiškai, taip pat apeliantei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1 .Teismas privalėjo nustatyti ar testatorius buvo tinkamai supažindintas su testamento turiniu, ar jame buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Tai turėjo būti atlikta vadovaujantis ne išimtinai atsakovo paaiškinimais ir trečiojo asmens, notarės R. R., parodymais, bet ir ieškovių paaiškinimais. Tikina, kad testamento sudarymo metu testatoriaus rega ir klausa buvo itin prasta, todėl akivaizdu, kad testamente nėra išreikšta tikroji testatoriaus valia, nes jis testamento sudarymo metu nebūtų galėjęs pats perskaityti testamento turinio ir tuo labiau jo suprasti ir pasirašyti. Atkreipia dėmesį, jog teismas taip pat nevertino, kad jeigu testatorius būtų perskaitęs testamento turinį ir iš tikrųjų jį supratęs, tai būtų pastebėjęs, kad testamente klaidingai įrašytas jo gyvenamosios vietos adresas. Be to, testatorius turėjo nevaldomą galvos ir rankų drebėjimą, dėl ko jau nuo 2014 m. spalio mėn. pats negalėjo tinkamai pasirašinėti dokumentų. Ieškovės buvo nurodžiusios, kad 2014 m. spalio pabaigoje, joms testatorių nuvežus į AB „Swedbank” banką, banko padalinio darbuotoja ieškovėms pasakė, kad testatoriui pinigai banko padalinyje išduodami nebebus, nes jis dėl nevaldomo galvos ir rankų drebėjimo negalėjo pasirašyti pinigų išmokėjimo kvito. Šią aplinkybę, t. y., kad testatorius turėjo nevaldomą galvos ir rankų drebėjimą pripažino ir atsakovas su trečiuoju asmeniu, todėl apeliantės teigimu, šis faktas teismui turėjo sukelti abejones, kaip su nevaldomu rankų ir galvos drebėjimu asmuo galėjo pasirašyti testamentą bei suprasti, kas yra pasirašoma. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių neanalizavo, o tik formaliai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog ginčijamą testamentą pasirašė pats testatorius, tačiau apeliantės manymu, tai nesudaro pagrindo tuo pačiu konstatuoti, kad pasirašydamas testamentą testatorius buvo sąmoningas ir jo valia dėl testamento buvo be valios trūkumų.
17.2 .Teismas nevertino, kad testamento sudarymo metu testatoriui buvo 83 metai, taip pat testamento sudarymo metu A. U. negalėjo ir pilnai savarankiškai judėti, jo rega ir klausa buvo itin bloga, buvo labai pablogėjusi atmintis, jis sunkiai orientuodavosi aplinkoje, todėl akivaizdu, kad testamento sudarymo metu testatoriaus realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas negalėjo vykti. Tikina, kad testatorius gydytis atsisakė, todėl ieškovės negalėjo pateikti teismui jokių medicininių dokumentų apie jo sveikatą nei ginčijamo testamento sudarymo dienai, nei po jo sudarymo. Tačiau ieškovės buvo nurodžiusios, kad 2002 m. pabaigoje įkalbėtas ieškovių testatorius buvo nuvežtas į gydymo įstaigą Alytuje, kurioje testatoriui buvo pasiūlyti klausos aparatai, kurių jis atsisakė, taip pat gydytojas buvo nurodęs, kad testatorius galimai turi lėtinę smegenų išemiją, kurią reikia kuo greičiau gydyti. Apeliantės teigimu, jos nurodytas aplinkybes patvirtina testatoriaus mirties priežastis nurodyta mirties įraše ir VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizėje. Tai patvirtina, kad testamento sudarymo metu testatorius sirgo progresuojančia psichine liga, neabejotinai nulėmusia testatoriaus valios trūkumus šio sandorio sudarymo metu.
17.3 .Teismas išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo ir jo artimų liudytojų parodymus, ignoruodamas ieškovių ir jų artimų liudytojų pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus.
17.4 .Nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybe vertinama ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios testatoriaus pagal apeliantės pareiškimą. Apeliantės teigimu, testatoriaus 2017 m. apklausos metu pateikti parodymai dėl savo vaikų/ieškovių ir naujų gyvenimo sąlygų, turėtų būti vertinami kritiškai, nes tuo metu testatorius buvo nuteikinėjamas prieš ieškoves, ir tikėtina, kad testatorius apklausos metu tyrėjui buvo pasakęs būtent tai, ką jam iš anksto buvo pasakęs sakyti atsakovas.
17.5 .Teismas nevisapusiškai išnagrinėjęs civilinę bylą padarė nepagrįstas išvadas, kad šioje byloje nenustatyta jokių duomenų ir įrodymų, kad testatorius, pasirašydamas ginčijamą testamentą, būtų pasielgęs kaip nors neapgalvotai, nelogiškai ar neprotingai. Tokia teismo išvada yra nesuprantama, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, išskyrus atsakovo ir jo artimų liudytojų pateiktus deklaratyvius paaiškinimus, kad atsakovas rūpinosi ir prižiūrėjo testatorių. Teismas tokią nepagrįstą išvadą dėl atsakovo rūpinimosi testatoriumi padarė vadovaudamasis atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškovių patikslintą ieškinį, tačiau nei vienas atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinantis įrodymas į nagrinėjamą bylą pateiktas nebuvo. Pažymi, kad teismas apie testatoriaus antisanitarines gyvenimo sąlygas visiškai nepagrįstai sprendė iš atsakovo pateiktų nuotraukų bei atsakovo sutuoktinės ir kaimynų pateiktų paaiškinimų. Apeliantės teigimu, pateiktos nuotraukos neįrodo būtent testatoriaus antisanitarinių gyvenimo sąlygų ir tuo labiau, kad testatorius 2014 m. buvo neprižiūrėtas ir netvarkingas, o po pažinties su atsakovu – švarus ir tvarkingas.
17.6 .Testatoriaus pasirašytas ir atsakovui išduotas ginčijamas įgaliojimas, neabejotinai buvo sudarytas testatoriui nesupratus, koks dokumentas yra pasirašomas, kas jame surašyta ir kokios pasekmės dėl to gali atsirasti. Apeliantės manymu, atsakovas, sužinojęs apie testatoriaus sukauptas pinigų sumas banko sąskaitose, pasinaudodamas testatoriaus garbingu amžiumi, sunkia psichine ir fizine būsena, nuvežė testatorių į notarų biurą pasirašyti atsakovo naudai įgaliojimą, kuriuo jis siekė išimtinai tik savanaudiškų tikslų. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ginčijamo įgaliojimo, net nevertino minėtų aplinkybių, o tik formaliai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kurioje konstatuota, jog įgaliojimą pasirašė pats testatorius. Apeliantės teigimu, vien tai, kad pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ginčijamą įgaliojimą pasirašė pats testatorius, nesudaro pagrindo tuo pačiu konstatuoti, kad, pasirašydamas ginčijamą įgaliojimą, testatorius visiškai suprato šio veiksmo reikšmę, išreiškė savo tikrąją valią įgalioti atsakovą valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, bei suvokė jam notarės pateiktų pasirašyti dokumentų turinį.
17.7 .Teismas nevertino ir neanalizavo ieškovių nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų į bylą rašytinių įrodymų dėl atsakovo įgaliojimo pagrindu išgrynintų testatoriaus pinigų, kurie buvo panaudoti išimtinai atsakovo naudai. Teigia, kad atsakovas, veikdamas ginčijamo įgaliojimo pagrindu, iš AB „Swedbank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų iš viso nusiėmė 30 752,34 Eur sumą, kurią neabejotina panaudojo savo reikmėms, kadangi testatorius, atsižvelgiant į jo amžių bei sveikatos būklę, išleisti tokio dydžio pinigų sumos savo poreikiams tenkinti negalėjo. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo išgryninti pinigai buvo panaudoti testatoriaus naudai ar jo interesams tenkinti. Šiuo atveju atsakovas pinigų perdavimo fakto testatoriui neįrodė, o teismas net nereikalavo iš atsakovo pateikti įrodymus, susijusius su ginčijamo įgaliojimo pagrindu iš testatoriaus banko sąskaitų išgrynintų pinigų perdavimo testatoriui faktu. Dar daugiau, teismas, nesant byloje objektyvių duomenų dėl pinigų perdavimo testatoriui, vadovaudamasis išimtinai tik deklaratyviais atsakovo teiginiais padarė nelogiškas išvadas, konstatuodamas, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki (duomenys neskelbtini) dėl testatoriaus kelionių, maisto, mokesčio už butą, kuriame gyveno testatorius, įrodo kad atsakovo išgrynintos sumos buvo panaudotos testatoriaus interesais per ilgą laiko tarpą, kas visiškai nėra įrodyta. Ieškovės patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusios, kad išgryninta 30752,34 Eur dydžio pinigų suma nebuvo perduota testatoriui, o buvo panaudota išimtinai atsakovo ir jo šeimos pragyvenimui bei nekilnojamojo turto pirkimui. Ieškovės buvo nurodžiusios, kad, remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais, pagrįstai manoma, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2017 m. kovo 22 d. atsakovo ir jo sutuoktinės G. K. įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš testatoriaus pasisavintų piniginių lėšų, kas be kita ko, akivaizdžiai pasitvirtino Marijampolės apylinkės teisme 2020 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, paaiškėjus aplinkybėms apie atsakovo ir jo sutuoktinės ilgo laikotarpio nedarbingumą. Tai, apeliantės teigimu, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas su sutuoktine neturėjo jokio legalaus pajamų šaltinio. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir jo sutuoktinės išsakyti teiginiai, kad jie nuo 2015 m. gyvena iš turimų santaupų ir 2015 m. parduoto nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), sodo ir garažo, buvo paneigti ieškovių į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais. Juose nurodyta, kad jokio asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini) ir/ar sodo), kurį galėjo parduoti atsakovas ir jo sutuoktinė 2015 metais, neturėjo. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko pažymoje aiškiai nurodyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įregistruotas nuosavybės teises turėjo tik į šiuos nekilnojamus daiktus: žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, teismui turėjo kilti klausimas iš kur atsirado atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, nurodytus atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose.
17.8 .Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovių reikalavimas dėl 304 Eur laidojimo paramos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi į bylą yra pateikti duomenys apie A. U. kapavietę. Teigia, kad, sužinojusios apie galimą jų tėvo palaidojimo vietą ir ten nuvykusios, ieškovės liko šokiruotos. Iš ieškovių į bylą pateiktos nuotraukos matyti, kad jų tėvas yra palaidotas svetimų žmonių kapavietėje. Be to, atidžiau įsižiūrėjus į pačią kapavietę, matosi, kad šioje vietoje jau seniai niekas nebuvo laidojamas, nes visi kapavietėje esantys akmenukai pažaliavę, taip pat nėra jokių pėdsakų, kad kapavietėje būtų kasta žemė. Apeliantės teigimu, atsakovas ir jo sutuoktinė Marijampolės teisme 2020 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu teikė melagingus parodymus, teigdami, kad testatoriaus kapavietėje yra lentelė su išgraviruotu mirusiojo vardu ir pavarde bei gimimo ir mirties metais.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš apeliantės priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1 .Teismas išsamiai išanalizavo ieškovių į bylą pateiktą VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizę bei mirties liudijime nurodytą ligą ir pagrįstai konstatavo, kad minėtuose dokumentuose nurodyta liga nepatvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. U. sirgo psichikos liga, nulėmusia testatoriaus valios trūkumus sandorio sudarymo metu. Be to, teismas tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuo testamento sudarymo momento iki savo mirties A. U. testamento neginčijo, nors 2017 m. apklaustas policijos pareigūno turėjo realią galimybę pasisakyti apie savo valios trūkumus.
18.2 .Visi byloje surinkti įrodymai patvirtino testatoriaus, kaip sąmoningo ir objektyviai suvokiančio tikrovę, laiką ir erdvę, asmens būklę. Jokių prieštaravimų nei liudytojų paaiškinimuose, nei medicininėje dokumentacijoje (epikrizėje) dėl jo būklės apibūdinimo nebuvo.
18.3 .Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad testatoriaus sudaryto testamento nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu.
18.4 .Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė tik atsakovo ir jam artimų liudytojų subjektyviais paaiškinimais. Aplinkybė, jog teismas palankiai įvertino vienos iš šalių įrodymus, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir juos įvertino netinkamai.
18.5 .Teismas pagrįstai darė išvadą, kad notarė veiksmus atliko laikantis atidumo ir rūpestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklą ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovių argumentai, siejami su testatoriaus negebėjimu girdėti, orientuotis aplinkoje bei išreikšti savo valią dėl testamento sudarymo bei patvirtinimo procedūros, atmetami kaip nepagrįsti.
18.6 .Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, galėjo suabejoti testatoriaus galimybe pasirašyti ginčijamą testamentą, jį perskaityti ir suprasti. Atkreipia dėmesį, kad be ieškovių, tvirtinusių, kad testatorius ne tik blogai girdėjo, bet ir labai prastai matė, šių aplinkybių daugiau niekas nepatvirtino. Be to, aplinkybė, kad testamente nurodyta testatoriaus gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajonas, o ne (duomenys neskelbtini) rajonas, nesudaro pagrindo teigti, kad testamente nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia.
18.7 .Ieškovės teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad testatorių buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorius buvo apgautas.
18.8 .Teismui tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nuspręsta, kad, pasirašydamas įgaliojimą, A. U. visiškai suprato šio veiksmo reikšmę ir prasmę, išreiškė savo tikrąją valią įgalioti atsakovą valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, suvokė jam notarės pateiktų pasirašyti dokumentų turinį.
18.9 .Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas su žmona niekur nedirbo, tačiau ginčo laikotarpiu buvo įsigytas nekilnojamas turtas. Atkreipia dėmesį, kad vienintelis turtas, kurį įsigijo atsakovas buvo butas už 4 200 Eur, ir kuriame apsigyveno testatorius. Teigia, kad testatorius savo iniciatyva sprendė dėl jam priklausančių piniginių lėšų disponavimo. Pažymi, kad atsakovui nėra žinoma kur A. U. padėjo/išleido jam perduotus 13000 Eur, tačiau labiausiai tikėtina, kad šią sumą išdalino ieškovėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovės R. Z., D. Z. bei trečiasis asmuo A. U. yra testatoriaus A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. A. U. 2014 m. lapkričio 10 d. sudarė testamentą, patvirtintą Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą jo mirties dieną paliko atsakovui. Tą pačią dieną Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo patvirtintas ir įgaliojimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo testatorius atsakovą įgaliojo valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis. Ieškovių manymu, minėtas testamentas ir įgaliojimas turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, kadangi šiuose dokumentuose išreikšta netikra velionio valia.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
24. Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas negalioja, jeigu sudarytas neveiksnaus asmens, ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, ar kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
25. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį CK 1.89 straipsnio dalies pagrindu, konstatavo, kad ieškovės savo teiginių apie testatoriaus prastą sveikatą nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Apylinkės teismas, ištyręs įrodymus, darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieštaravimų tarp nustatytų juridinių kriterijų ir medicininių kriterijų. Be to, nei vienas teismo posėdyje dalyvavęs asmuo nenurodė, kad kada nors būtų pastebėję kokį nors keistą testatoriaus elgesį, ryškų jo atminties sutrikimą ar pan. Teismas taip pat nenustatė, kad A. U. 2014 metais pasirašydamas testamentą būtų pasielgęs kaip nors neapgalvotai, nelogiškai ar neprotingai. Sprendė, kad A. U. 2014 m. lapkričio 10 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
27. Apeliantė aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą kvestionuoja, apeliaciniame skunde teigdama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino testatoriaus amžiaus, aplinkybės, jog testamento sudarymo metu A. U. negalėjo ir pilnai savarankiškai judėti, jo rega ir klausa buvo itin bloga, buvo labai pablogėjusi atmintis, jis sunkiai orientuodavosi aplinkoje. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad testamento sudarymo metu testatoriaus realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas negalėjo vykti. Be kita ko, nurodo ir tai, kad testatorius gydytis atsisakydavo, dėl to ji negalėjo teismui pateikti medicininių dokumentų apie jo sveikatą nei ginčijamo testamento sudarymo dienai, nei po jo sudarymo. Pažymi, kad ji ieškinyje buvo nurodžiusi, kad įkalbėjusi testatorių 2002 metų pabaigoje nuvežė į gydymo įstaigą Alytuje, kur jam buvo pasiūlyti klausos aparatai (tačiau jis jų atsisakė), taip pat gydytojas buvo nurodęs, kad A. U. galimai turi lėtinę smegenų išemiją, kurią reikia kuo greičiau gydyti. Apeliantės teigimu, jos nurodytas aplinkybes patvirtina testatoriaus mirties priežastis nurodyta mirties įraše ir VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizėje. Taipogi, apeliantės teigimu, tai patvirtina, kad testatorius sirgo progresuojančia psichine liga ir testamento sudarymo metu, neabejotinai nulėmusia testatoriaus valios trūkumus šio sandorio sudarymui. Teisėjų kolegija šiems apeliantės išdėstytiems teiginiams nepritaria, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. U. testamento sudarymo metu galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, laisva valia sudarė ginčijamą sandorį.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš įrodymų, patvirtinantis, kad testatorius buvo veiksnus ginčijamo sandorio sudarymo metu, yra byloje pateiktas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašas, iš kurio matyti, kad duomenų apie A. U. pripažinimą neveiksniu ar ribotai veiksniu testamento sudarymo dienai (2014 m. lapkričio 10 d.), nėra. Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės, kad testatorius, įkalbėtas ieškovių, 2002 metais buvo nuvežtas į gydymo įstaigą Alytuje, kurioje jam buvo pasiūlyti klausos aparatai, taip pat, kad gydytojas pasakė, jog A. U. galimai turi lėtinę smegenų išemiją, kurią reikia kuo greičiau gydyti, yra nepagrįstos jokiais medicininiais dokumentais, todėl teismas negali vadovautis neįrodytais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2002 metų, kuomet testatorius buvo nuvežtas pas gydytoją, iki testamento sudarymo 2014 metų pabaigoje buvo praėję 12 metų. Vertintina, jog per 12 metų progresuojanti liga, kaip teigia apeliantė, būtų išsivysčiusi ir apie tai būtų medicininiai duomenys. Taip pat aplinkybės, kad A. U. turėjo pažinimo ir/ar psichikos sutrikimų sandorio sudarymo metu nepagrindžia ir apeliantės pateiktas mirties liudijimas, kuriame nurodyta mirties priežastis bei VŠĮ Marijampolės ligoninės epikrizėje pateikta informacija. Vadovaujantis mirties liudijime užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad jame nurodyta liga yra pažymėta kodu (duomenys nesklebtini), kas pagal ligų žymimus kodus reiškia – (duomenys neskelbtini) liga, nepatikslinta, t. y. galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sukeliantys neurologinius, psichinius defektus, hidrocefaliją, epilepsiją. Kitame dokumente – VŠĮ Marijampolės ligoninės 2019 metų epikrizėje nurodyta, kad A. U. gydytas vidaus ligų skyriuje 2019 01 26 – 2019 02 04, Vidaus ligų (mirtis); pagrindinės diagnozės ((duomenys neskelbtini)): (2019-01-26) (duomenys neskelbtini), nepatikslinta; komplikacijos ir gretutinės ligos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)): (duomenys nesklebtini) (smegenų kraujagyslių) liga, nepatikslinta (gretutinė); (duomenys neskelbtini), 4 stadija (gretutinė). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuose įrodymuose pateiktą informaciją, visgi neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodyta liga nepatvirtina, kad ginčijamo testamento sudarymo metu, t. y. prieš 5 metus, A. U. sirgo psichikos liga, kuri nulėmė jo valios trūkumus testamento sudarymo metu. Be to, apeliantės siekiamą įrodyti aplinkybę dėl testatoriaus prastos sveikatos būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, iš esmės paneigia jos pačios duoti parodymai 2017 metais (trys metai po testamento sudarymo) vykusio ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios A. U. pagal ieškovės D. Z. pareiškimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apeliantė, kuri, be kita ko, nurodė, kad su A. U. paskutinį kartą bendravo 2016 m. gegužės mėn., taip pat, kad jis pas daktarus niekada nesilankęs, todėl rimtų sveikatos problemų neturėjo, išskyrus tai, kad sunkiai girdėjo ir stipriai drebėjo rankos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštarauja jos dėstomoms aplinkybėms dėl testatoriaus sveikatos būklės šioje byloje. Svarbu akcentuoti ir tai, kad testamentą tvirtino notarė, kuri yra valstybės įgaliotas asmuo, privalantis įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras yra apibūdinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, jog notaru gali būti asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad notarė savo veiksmus atliko tinkamai, nepažeisdama įstatymu jai suteiktų įgaliojimų. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad apeliantė, jeigu kaip ji tvirtina testatotrius turėjo jos nurodomas sveikatos problemas, jų niekaip nesprendė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad A. U. apsisprendimui visą savo turtą testamentu palikti atsakovui, taip pat didelės reikšmės turėjo ir jo santykiai su vaikais (ieškovėmis). Tai, kad testatoriaus ir ieškovių santykiai nebuvo šilti, artimi, patvirtina paties testatoriaus duoti parodymai 2017 m. vykusio ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu A. U. ne tik nurodė, jog (duomenys neskelbtini) rajone esančiame bute apsigyveno niekieno neverčiamas, bet taip pat prašė apie jo gyvenamąją vietą neinformuoti jo dukrų, kadangi santykiai su jomis nėra geri. Tai, kad ieškovių su testatoriumi santykiai nebuvo artimi patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos A. U. gyvenimo sąlygos. Iš nuotraukų matyti, kad patalpos yra apgriuvusios, netvarkingos, langų stiklai apkalti lentelėmis, kiti – įskilę ar įdužę. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ieškovėms nerūpėjo testatorius, kadangi priešingu atveju A. U. nebūtų gyvenęs tokiomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas, kuris padėjo testatoriui, suteikė jam kitą gyvenamąją vietą, iš esmės buvo vienintelis asmuo, kuris testatoriumi rūpinosi, todėl suprantama, dėl kokių priežasčių testatorius palikimą paliko būtent atsakovui. Tai, kad testamentas surašytas atsakovo, o ne ieškovių naudai, negali būti pagrindas teigti, kad toks testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios.
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 28-29 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.89 straipsnio nuostatomis.
Dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, darė išvadą, kad atsakovas veikė įgaliojimo ribose. Konstatavo, jog A. U. sąskaitų balansas patvirtina, jog tiek iki ginčijamo įgaliojimo, tiek po jo sudarymo A. U. disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Atsakovas nurodė, kad pinigai buvo perduoti A. U., priešingų įrodymų byloje nebuvo pateikta. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kelionių, maisto, mokesčio už butą, kuriame gyveno testatorius, darė išvadą, kad išgrynintos sumos buvo panaudotos A. U. interesais per ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki (duomenys neskelbtini).
32. Apeliantė aukščiau nurodytam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritaria. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ir neanalizavo ieškovių nurodytų faktinių aplinkybių, jų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų dėl atsakovo įgaliojimo pagrindu išgrynintų testatoriaus pinigų, kurie buvo panaudoti išimtinai atsakovo naudai. Teigia, kad atsakovas, veikdamas ginčijamo įgaliojimo pagrindu, iš AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų iš viso nusiėmė 30 752,34 Eur sumą, kurią panaudojo savo reikmėms, nes testatorius, atsižvelgiant į tuo metu esantį jo amžių bei sveikatos būklę, išleisti tokio dydžio pinigų sumos savo poreikiams tenkinti negalėjo. Taip pat teismas, nesant byloje objektyvių duomenų dėl pinigų perdavimo testatoriui, vadovaudamasis tik deklaratyviais atsakovo teiginiais padarė nelogiškas išvadas, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki (duomenys neskelbtini) dėl testatoriaus kelionių, maisto, mokesčio už butą, kuriame gyveno testatorius, įrodo kad atsakovo išgrynintos sumos buvo panaudotos testatoriaus interesais per ilgą laiko tarpą. Teisėjų kolegija nurodytiems apeliantės teiginiams nepritaria.
33. Sprendžiant, ar įgaliojimas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip ir testamento ginčijimo atveju, svarbu išsiaiškinti, kokia buvo A. U. sveikatos būklė, jo būsena įgaliojimo sudarymo metu. Minėta, kad ginčijamas įgaliojimas buvo patvirtintas tą pačią dieną kaip ir testamentas, t. y. 2014 m. lapkričio 10 d. Šios nutarties 28 punkte buvo išsamiai aptarta, kad A. U. testamento sudarymo metu buvo veiksnus, gebėjo valdyti ir suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes, o priešingų įrodymų byloje nebuvo pateikta. Taigi, pasisakydama ir dėl ginčijamo įgaliojimo, teisėjų kolegija pakartotinai medicininio kriterijaus nevertina, o pasilieka prie išvados, kad tiek testamento, tiek ir įgaliojimo sudarymo metu A. U. buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę, išreiškė savo valią. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir atlikta rašysenos ekspertizė. 2020 m. kovo 19 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, jog po tekstu „Šis įgaliojimas perskaitytas, jo prasmė ir pasekmės išaiškintos bei, kaip atitinkantis mano valią, priimtas ir pasirašytas“, pasirašė A. U., taip pat ir po tekstu „Šis įgaliojimas perskaitytas“, vadovaujantis ekspertizės aktu, vardinį įrašą ir parašą pasirašė A. U., būdamas būsenos, kuri paskutiniais jo gyvenimo metais jam buvo įprasta.
34. Kitas dalykas, kurį siekia įrodyti apeliantė yra tai, kad po įgaliojimo pasirašymo (2014 m. lapkričio 10 d.) atsakovas iš testatoriaus banko sąskaitų išgrynino didelę pinigų sumą, kurios testatoriui neperdavė, o panaudojo savo reikmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgaliojimo pagrindu iš „Swedbank“ ir „SEB“ banko sąskaitų išgryninta 30 862,34 Eur suma tikrai laikytina didele, tačiau, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį ta suma buvo panaudota – nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki (duomenys neskelbtini), spręstina, kad ji panaudota taip pat per nemažą laiko tarpą. Akivaizdu, kad per 5 metus testatorius negyveno už dyką, jis patyrė atitinkamų išlaidų, reikalingų pragyvenimui, pavyzdžiui maisto, drabužių, mokesčio už butą, poilsio (kelionių), todėl labiau tikėtina, kad ši suma buvo panaudota testatoriaus naudai, o ne atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nustatyta, kad ir iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo momento A. U. disponuodavo nemažomis grynųjų pinigų sumomis. Apeliantė taip pat teigia, kad jos nurodytas aplinkybes dėl išgrynintų pinigų panaudojimo atsakovo interesams, patvirtina ir tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovas su sutuoktine neturėjo jokio legalaus pajamų šaltinio. Apeliantės teigimu, atsakovo ir jo sutuoktinės išsakyti teiginiai, kad jie nuo 2015 m. gyvena iš turimų santaupų ir 2015 m. parduoto nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), sodo ir garažo, buvo paneigti ieškovių į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais. Juose nurodyta, kad jokio asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini) ir/ar sodo), kurį galėjo parduoti atsakovas ir jo sutuoktinė 2015 metais, neturėjo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2014 - 2015 metais buvo parduotas šis atsakovo ir jo sutuoktinės nekilnojamasis turtas: 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo sutuoktinė G. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo sutuoktinė G. K. pardavė žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo-pardavimo sutartys patvirtintos notariškai. Pažymėtina, kad minėtose pirkimo- pardavimo sutartyse yra pateikta informacija apie parduodamus nekilnojamuosius daiktus, t. y. yra nurodyta informacija, kokiu pagrindu nekilnojamieji daiktai įregistruoti kaip atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutartyse esančiais duomenimis matyti, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės įregistravimo pagrindas nurodytas toks: pirkimo-pardavimo sutartis, 2002 m. sausio 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini); priėmimo-perdavimo aktas, 2002 m. sausio 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendimas, 2003 m. balandžio 11d., Nr.SN2-5836; buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės įregistravimo pagrindas nurodytas toks: pirkimo-pardavimo sutartis, 1996 m. gruodžio 5 d., Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendimas, 2003 m. balandžio 11 d., Nr. SN2-5836/2003; žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės įregistravimo pagrindas nurodytas toks: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atmestini apeliantės teiginiai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2015 metais šio turto neturėjo. Darytina išvada, kad atsakovas, pardavęs minėtą turtą, turėjo savo asmeninių santaupų, todėl išgrynintų pinigų, kurie priklausė A. U., savo reikmėms nenaudojo.
35. Be jau aptartų apeliacinio skundo argumentų, apeliantė taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovių reikalavimas dėl 304 Eur laidojimo paramos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi į bylą yra pateikti duomenys apie A. U. kapavietę. Pasak apeliantės, iš ieškovių į bylą pateiktos nuotraukos matyti, kad jų tėvas palaidotas svetimų žmonių kapavietėje, taip pat atidžiau įsižiūrėjus į pačią kapavietę, matosi, kad šioje vietoje jau seniai niekas nebuvo laidojamas, taip pat nėra pėdsakų, kad šioje kapavietėje būtų kasta žemė. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina neigiamai. Nustatyta, kad A. U. buvo kremuotas, į bylą yra pateiktas 2019 m. balandžio 8 d. prašymas dėl leidimo laidoti velionį (duomenys neskelbtini) kapinėse, taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimo ir kapaviečių statinių registracijos žurnalo Nr. 58 kopija. Šie duomenys patvirtina, kad A. U. buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad testatorius buvo palaidotas atsakovo, o tai, kad jis palaidotas ne atskiroje, o kitų žmonių kapavietėje, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs reikalavimo dėl 304 Eur laidojimo paramos priteisimo, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ko jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi išreiškė poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. spalio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1072423, 2020 m. spalio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 78, iš kurių nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1398,5= 1795,3 Eur), todėl priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.