Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2020 m. lapkričio 17 d. išduotas teismo įsakymas dėl 293,64 Eur skolos už suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų – 8 Eur žyminio mokesčio, 4,45 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 30 Eur už advokato teisinę pagalbą, išieškojimo iš skolininkės K. L..

2. Skolininkei K. L. pateikus prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) pareiškimo, ieškovė nustatytu terminu pareiškė ieškinį (kuris buvo priimtas teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi, o minėtas teismo įsakymas panaikintas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės K. L. 293,64 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė sutinka, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad 2020 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodomas skolos detalizavimas (nauja skola 120,16 Eur ir skola antstoliams 161,88 Eur). Anot atsakovės, skola antstoliams iš dalies padengta (likęs nepadengtas likutis 0,68 Eur), todėl skola antstoliams turi būti atimta iš sąskaitos, o ne perkelta į naują skolą. Pagal UAB „Mano Būstas Sostinė“ duomenis skola antstoliams, kuri jau buvo apmokėta, perkelta į naują skolą ir įeina į skolos 293,64 Eur sumą.

8. Atsakovė pažymi, kad gautoje sąskaitoje faktūroje Nr. MBS200282977 už 2020 m. lapkričio mėnesį nauja skola padidėjo 70 Eur, o prie skolos antstoliams nurodyta permoka 70 Eur; teigia, kad bendros skolos likutis liko nepakitęs.

9. Teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. vasario 1 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. sausio 25 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Sostinė“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, veikdama 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir ankstesnių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu.

15. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Karoliniškių būstas“. UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Karoliniškių būstas“, kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Mano Būstas Sostinė“.

16. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta (ir byloje nekilo ginčo), kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei K. L. nuo 2017 m. gruodžio 29 d. pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 293,64 Eur.

17. Byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

19. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

20. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

21. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (atsakovė šioje byloje šios savo pareigos iš esmės neginčija). Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei K. L. nuosavybės teisėmis priklauso 35,81 kv. m ploto patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šio buto savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

22. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodomas skolos detalizavimas, iš kurio matyti, jog skola antstoliams sudaro 161,88 Eur. Anot atsakovės, nepadengtas skolos likutis antstoliams yra 0,68 Eur, todėl skola antstoliams turi būti atimta iš sąskaitos, o ne perkelta į naują skolą; teigia, jog pagal UAB „Mano Būstas Sostinė“ duomenis skola antstoliams, kuri jau buvo apmokėta, perkelta į naują skolą ir įeina į skolos sumą 293,64 Eur.

23. Iš byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos bei ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro, anot ieškovės, 293,64 Eur. Iš pirmosios sąskaitos faktūros Nr. JUSTG1910298 už 2019 m. gegužės mėnesį, pateiktos ginčo laikotarpiu, nustatyta, kad šios skolos laikotarpio pradžiai atsakovės skola jau sudarė 456,62 Eur. Šios skolos dydis nurodytas ir skolų valdymo ataskaitoje. Analizuojant visas pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad: už 2019 m. gegužės mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 12,39 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 456,62 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 456,62 Eur, viso priskaičiuota 469,01 Eur; už 2019 m. birželio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 12,65 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 469,01 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 469,01 Eur, viso priskaičiuota 481,66 Eur; už 2019 m. liepos mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 17,13 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 481,66 Eur, sumokėta 104,78 Eur, todėl skolos likutis 376,88 Eur, viso priskaičiuota 394,01 Eur; už 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 12 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 394,01 Eur, sumokėta 24,64 Eur, todėl skolos likutis 369,37 Eur, viso priskaičiuota 381,37 Eur; už 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 15,75 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 381,37 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 381,37 Eur, viso priskaičiuota 397,12 Eur; už 2019 m. spalio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 14,86 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 397,12 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 397,12 Eur, viso priskaičiuota 411,98 Eur; už 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 13,76 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 411,98 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 411,98 Eur, viso priskaičiuota 425,74 Eur; už 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 13,89 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 425,74 Eur, sumokėta 50 Eur, todėl skolos likutis 375,74 Eur, viso priskaičiuota 389,63 Eur; už 2020 m. sausio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 14,24 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 389,63 Eur, sumokėta 185,73 Eur, todėl skolos likutis 203,90 Eur, viso priskaičiuota 218,14 Eur; už 2020 m. vasario mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 23,06 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 218,14 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 218,14 Eur, viso priskaičiuota 241,20 Eur; už 2020 m. kovo mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 16,93 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 241,20 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 241,20 Eur, viso priskaičiuota 258,13 Eur; už 2020 m. balandžio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 13,08 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 258,13 Eur, sumokėta 28,13 Eur, todėl skolos likutis 230 Eur, viso priskaičiuota 243,08 Eur; už 2020 m. gegužės mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 15,29 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 243,08 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 243,08 Eur, viso priskaičiuota 258,37 Eur; už 2020 m. birželio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 23,67 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 258,37 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 258,37 Eur, viso priskaičiuota 282,04 Eur; už 2020 m. liepos mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 23,75 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 282,04 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 282,04 Eur, viso priskaičiuota 305,79 Eur; už 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 30,30 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 305,79 Eur, sumokėta 70 Eur, todėl skolos likutis 235,79 Eur, viso priskaičiuota 266,09 Eur; už 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 27,55 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 266,09 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 266,09 Eur, viso priskaičiuota 293,64 Eur. Atsakovė šių sąskaitų faktūrų, skolų valdymo ataskaitos bei juose esančių apskaičiavimų neginčijo.

24. Išanalizavęs visas pateiktas sąskaitas faktūras teismas nustatė, kad atsakovė per ginčo laikotarpį atliko mokėjimus, kurių bendra suma 463,28 Eur; ši suma buvo paskirstyta taip – pirmiausia buvo dengiama ankstesnė atsakovės skola, t. y. 456,62 Eur (kuri iš esmės jau egzistavo ginčo laikotarpio pradžioje). CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), iš kurių būtų galima spręsti, kad ji išreiškė valią dėl skolų grąžinimo eiliškumo, todėl ieškovė, gavusi iš atsakovės įmokas, pagrįstai pirmiausia dengdavo ankstesnę susidariusią skolą ir tik ją padengus, pradėjo dengti ginčo skolos laikotarpiu susidariusią skolą. Be to, atsakovė nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo atliekamų užskaitymų eiliškumo.

25. Teismas, atlikęs aritmetinius veiksmus, nustatė, kad atsakovei priskaičiuotų mokesčių suma už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudarė 300,30 Eur; kaip minėta, skolos likutis 2019 m. gegužės mėnesiui buvo 456,62 Eur, taigi bendra atsakovės mokėtina suma sudarė – 756,92 Eur. Atsakovė ginčo laikotarpiu ieškovei sumokėjo 463,28 Eur (pagal ieškovės duomenis, kurių atsakovė neginčijo). Kaip jau buvo minėta, ieškovė pirmiausia užskaitė ankstesnę skolą, t. y. 456,62 Eur, o atsakovės atliktų įmokų likutį (463,28 Eur - 456,62 Eur = 6.66 Eur) įskaitė į aktualų laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės mėn.). Taigi, likusios skolos dydis sudaro 293,64 Eur (300,30 Eur - 6,66 Eur).

26. Atsakovė savo nesutikimą su reikalavimu dėl skolos priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog skola antstoliams padengta, likęs nepadengtas likutis yra 0,68 Eur, o atitinkamai atsakovei galimai likęs įsiskolinimas 132,44 Eur.

27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

29. Atsakovė teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-11-52836 iš vykdomosios bylos Nr. 0011/18/10424, kuriame yra pažymėjusi, jog skolos likutis sudaro 0,68 Eur. Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš patvarkymo turinio, antstolė I. B. vykdo/vykdė vykdomąją bylą Nr. 0011/18/10424 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-7635-599/2017. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7635-599/2017, tenkino UAB „Justiniškių būstas“ (jos teises ir pareigas, kaip minėta, perėmė ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“) ieškinį ir iš atsakovo Č. B. (buvusio ginčo buto savininko) priteisė UAB „Justiniškių būstas” naudai 690,17 Eur skolą (už paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. balandžio 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris ir vykdomas atsakovės nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/10424. Iš minėtos civilinės bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis, vykdęs išieškojimą, pakeitė pradinį skolininką Č. B. (jam mirus) naująja skolininke K. L. (atsakove). Taigi, teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nurodyta vykdomąja byla ir jos vykdymu, nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, nes nurodytoje vykdomojoje byloje, kaip minėta, išieškoma skola iš atsakovės už ankstesnį skolos laikotarpį – nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų sumų sumokėjimo/užskaitymo nurodytoje vykdomojoje byloje nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu dalyku, kur sprendžiama dėl kito skolos susidarymo laikotarpio; pažymėtina, jog dėl tinkamo/netinkamo vykdymo nurodytoje vykdomojoje byloje atsakovė turėtų kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė į šioje byloje reiškiamą reikalavimą įtraukia kitas skolas, kurių išieškojimą jau vykdo antstoliai; atsakovė, iškėlusi tokias abejones, apsiribojo tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu grindžia ir aplinkybėmis, jog gautoje sąskaitoje faktūroje Nr. MBS200282977 už 2020 m. lapkričio mėnesį nauja skola padidėjo 70 Eur, o prie skolos antstoliams nurodyta permoka 70 Eur; teigia, kad bendros skolos likutis liko nepakitęs.

31. Šalių pateikiami įrodymai turi būti susiję su bylos dalyku bei patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skolos ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl atsakovės teikiama sąskaita faktūra už 2020 m. lapkričio mėnesį yra nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamu reikalavimu. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš sąskaitos faktūros Nr. MBS200186964 už 2020 m. rugpjūčio mėnesį matyti, kad atsakovei buvo priskaičiuota 30,30 Eur, mėnesio pradžios likutis yra 305,79 Eur, sumokėta 70 Eur, todėl skolos likutis 235,79 Eur, viso priskaičiuota 266,09 Eur. Iš šios sąskaitos faktūros matyti, jog atsakovės 70 Eur įmoka buvo įskaityta į aktualaus laikotarpio skolą ir sumažinta atitinkamai 70 Eur suma. Taigi, šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

32. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą su paskaičiavimais, sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovei ginčo laikotarpiu; tuo tarpu atsakovė atsiliepime į ieškinį ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė ieškovės pateikto skolos dydžio paskaičiavimo, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais/abejonėmis, taip pat deklaratyviais paskaičiavimais; be to, pati atsakovė dėl dalies skolos sutiko. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

33. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 293,64 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

34. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės K. L. 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau atsiliepime nesutikimo motyvų nenurodo.

36. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (293,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės K. L. 49,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio, 4,45 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 30 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau atsiliepime nesutikimo motyvų nenurodo.

38. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

39. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio, 4,45 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 30 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 49,45 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, j. a. k. 121457971, 293,64 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 64 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (293,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 49,45 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.