Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1011-480/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
e2A-1011-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-00088-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Politinės
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Asta Kakoškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1011-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00088-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Politinės partijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokatės Astos Kakoškinos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1548-800/2018 pagal ieškovės Politinės partijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Politinė partija (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 60-2-12; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą suteikti politinei partijai (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindu Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji atitinka visus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, todėl galėtų tapti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudos gavėju. Panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas politinės partijos vykdomai veiklai, dėl kurios turtas turėtų būti perduotas, o turto naudojimo paskirtis atitinka politinės partijos veiklos sritis ir tikslus numatytus steigimo dokumentuose. Ieškovė 2011 m. ir 2015 m. dalyvavo Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose. Politinę partiją sudaro 2 200 narių. Ieškovės vykdoma veikla užtikrina naudą visuomenei, be to, panaudos pagrindais prašomos suteikti patalpos reikalingos politinės partijos vykdomai veiklai, todėl ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą sudaryti patalpų panaudos sutartį. Patalpos yra įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų, naudotojams neperduotų, negyvenamųjų pastatų ir patalpų sąrašą (79 punktas), taigi, jokie tretieji asmenys šiomis patalpomis nesinaudoja, jos yra laisvos ir galėtų būti suteikiamos panaudai. Patalpų perdavimas ieškovei naudotis panaudos pagrindais užtikrintų racionalų savivaldybės turto panaudojimą, nes patalpos šiuo metu yra nenaudojamos, už jų išlaikymą yra atsakingas turto savininkas - Kauno miesto savivaldybė, kuri dėl to patiria papildomų išlaidų, o suteikus patalpas panaudai minėta turto išlaikymo pareiga atitektų panaudos gavėjui. Kauno miesto savivaldybės administracijai ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą dėl patalpų suteikimo, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimu buvo netenkintas. Kadangi toks sprendimas ieškovei sukelia teisines pasekmes, prašo šį individualų administracini aktą panaikinti. 2017 m. sausio 3 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius ieškovei pateikė formalų atsakymą. Kadangi klausimas dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais iš esmės išspręstas nebuvo, nes nebuvo pateiktos jokios objektyvios priežastys, kodėl laisvos Kauno miesto savivaldybei priklausančios patalpos negali būti suteiktos panaudai, prašė ieškinį tenkinti.Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra nenuosekli ir pati sau prieštarauja, sutikdama, jog savivaldybių turtas gali būti naudojamas tik išskirtinai siekiant patenkinti viešuosius interesus, ieškinio reikalavimais siekia išskirtinės naudos sau, nemokamai apsirūpinti nekilnojamuoju turtu. Reiškia reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą suteikti panaudos pagrindais ginčo patalpas, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remiantis atsakovei būtų nustatyta tokia pareiga. Politinės partijos mokesčių mokėtojų pinigais gauna dotacijas iš valstybės biudžeto, todėl papildomos privilegijos, kai už mokesčių mokėtojų pinigus joms dar suteikiamos ir patalpos, yra perteklinės. Kauno miesto savivaldybės administracija pilnai įgyvendino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus administracinio akto priėmimui ir išnagrinėjusi ieškovės prašymą, priėmė motyvuotą, teisės aktų reikalavimais pagrįstą ir juos atitinkantį sprendimą, atitinkantį individualiam administraciniam aktui teisės aktais nustatytus reikalavimus. Atsakovės atsakyme ieškovei išaiškinta, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybė iš viso nenumato galimybių suteikti patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms. Siekiant atsižvelgti į ieškovės prašyme nurodytą aplinkybę, jog ji neturi jokio nekilnojamojo turto ir patalpos reikalingos nepertraukiamai politinei veiklai vykdyti, Kauno miesto savivaldybės administracija pasiūlė alternatyvų, teisės aktų nuostatas atitinkanti patalpų įgijimo būdą - administracinių patalpų nuomą, nurodė teisinį reglamentavimą, tvarką (kas rengia konkursą bei priima sprendimą), nuorodas internetinėje svetainėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės politinės partijos (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 4,17 Eur valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Vien tai, kad ieškovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudarančius galimybę jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektą, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, nesuteikia jai išskirtinių teisių reikalauti iš atsakovės tokią sutartį su ja sudaryti. Naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai yra numatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuris nustato esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, bei turi viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius.Teismas nurodė, kad ieškovės argumentas, jog patalpų suteikimas politinėms partijoms visuomet buvo vykdomas ir vadinamoji praktika pasikeitė, pasikeitus valdančiai daugumai tiek Seime tiek savivaldybėje - nesudaro pagrindo paneigti Kauno miesto savivaldybės jai įstatymais numatytos pareigos savo nuožiūra valdyti, naudoti ginčo nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. VSTVNDĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybės turto panaudą, 4 dalis numato, kad sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.Teismas sprendė, kad ginčijamu atsakymu Nr. 60-2-1 ieškovė buvo tinkamai informuota apie neketinimą sudaryti panaudos sutarties su ieškove, o taip pat buvo pateikta pakankamai duomenų, informacijos apie kreipimosi tvarką, dokumentų pateikimo tvarką ir kitus būtinus atlikti veiksmus. Pagal galiojančią tvarką subjektas, prašantis suteikti patalpas panaudos pagrindais, turi pasirinkti patalpas iš laisvų Savivaldybės nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų sąrašo. Iš bylos metu šalių pateiktų procesinių dokumentų, o vėliau ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nesikreipė dėl konkrečių patalpų t. y. (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis panaudos pagrindais ir šis reikalavimas atsirado ženkliai vėliau, jau po to, kai buvo duotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus atsakymas. Teismas konstatavo, kad atsakymas yra motyvuotas, atitinkantis individualiam administraciniam aktui teisės aktais nustatytus reikalavimus dokumentas. Vien tai, kad skundžiamo dokumento turinys netenkina ieškovės, negali būti pagrindas tokį administracinį aktą panaikinti. Teismas nenustatė priežasčių ir teisės normų, sudarančių pagrindą išvadai, kad 2017-01-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. 60-2-12 galėtų ar turėtų būti panaikintas, taip pat nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, kurie suteiktų teismui teisę įpareigoti atsakoves sudaryti panaudos sutartį dėl konkrečių patalpų, taip atimant atsakovėms įstatymu suteiktą teisę disponuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Politinė partija (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokatės Astos Kakoškinos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017-01-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. 60-2-12 atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prie jo nebuvo pateikti Tvarkos apraše nurodyti dokumentai, sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jis nepagrįstas objektyviais faktais ir teisės normomis, be to, yra priimtas pažeidžiant administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, numatytą savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais Tvarkos apraše.Teismas, nenurodydamas jokių priežasčių ir motyvų, atmetė apeliantės prašymą įpareigoti atsakovę pateikti suvestinį sąrašą šiuo metu galiojančių panaudos sutarčių su politinėmis partijomis. Taip teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas bei apeliantės teisę į teisingą teismo procesą. Toks teismo elgesys nepagrįstai apsunkina apeliantės galimybes pateikti visus reikšmingus bylai įrodymus, kurie patvirtintų ieškinyje išdėstytą poziciją, kad toks sprendimas priimtas tik apeliantės atžvilgiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad faktas, jog ieškovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudarančius galimybę jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektą, nesuteikia jai išskirtinių teisių reikalauti iš atsakovės tokią sutartį su ja sudaryti. Pagal Disponavimo įstatymo nuostatas, savivaldybės nuosavybės teise valdomas turtas perduodamas prašymą ir kitus duomenis pateikusiems, kriterijus atitinkantiems subjektams, taip pat ir politinėms partijoms. Prašomos panaudos pagrindais suteikti patalpos yra nenaudojamos nuo 2016 m., jos tinkamos apeliantės veiklai vykdyti. Todėl nėra priežasčių, dėl kurių prašomos suteikti panaudos pagrindu patalpos apeliantei neturėtų būti suteikiamos.Teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Politinėms partijoms patalpos panaudos pagrindais visuomet buvo suteikiamos. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė priėmė neigiamą sprendimą apeliantės atžvilgiu. Nesant byloje neginčytinų įrodymų, laikytina, kad sprendimas nesuteikti apeliantei savivaldybės nuosavybės teise valdomų, naudotojams neperduotų negyvenamų patalpų panaudos pagrindais priimtas neteisėtai, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, todėl turėtų būti naikintinas.Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinių santykių turinį dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms, visa apimtimi neįvertino įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų teisingam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė ir vertino materialinės teisės normas, taip pat neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą.Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė neįsigilino į panaudos teisinius santykius reglamentuojančius aktus. Tarybos sprendimo projektas rengiamas pagal pavedimą skyriui šiuos projektus rengti tarybos pritarimui, o ne nepritarimui. Savivaldybės rašte labai aiškiai nurodyta, jog šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje nėra svarstomos galimybės dėl patalpų suteikimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms, o nesvarstomiems klausimams tarybos sprendimų projektai nėra rengiami.Ieškovės prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas ir priimtas teisės aktams neprieštaraujantis sprendimas, laikantis skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, siekta perteikti savivaldybės poziciją ne tik ieškovės, bet ir kitų politinių partijų atžvilgiu, išaiškinant ieškovei savivaldybės poziciją dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais politinėms partijoms, todėl ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei pateikė „formalų“ atsakymą.To paties asmens K. J. vadovaujami bei atstovaujami juridiniais asmenys vienu metu siekė iš savivaldybės panaudos pagrindais gauti patalpas (duomenys neskelbtini), todėl nesuprantama, kokio juridinio asmens veiklai vykdyti yra reikalingos ginčo patalpos, kokia veikla ten būtų vykdoma, tačiau neginčytinai aišku, jog tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, suponuotas ne tiek paties juridinio asmens realiu poreikiu, bet joms vadovaujančio asmens nesąžiningu siekiu bet kokiomis priemonėmis ir būdais gauti neatlygintinai naudotis prestižinėje miesto vietoje esančiomis patalpomis.Apeliantė yra nenuosekli ir pati sau prieštarauja. Sutikdama, jog savivaldybių turtas gali būti naudojamas tik išskirtinai siekiant patenkinti viešuosius interesus, apeliantė ieškinio reikalavimais pati siekia išskirtinės naudos tik sau, nemokamai apsirūpinant nekilnojamuoju turtu prestižinėje miesto vietoje. Apeliantė reiškia reikalavimą įpareigoti savivaldybės tarybą suteikti panaudos pagrindais ginčo patalpas, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remiantis atsakovei būtų nustatyta tokia pareiga.Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinių santykių turinį dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms, visa apimtimi įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, turėjusius reikšmės nešališkam bylos išnagrinėjimui. Suteikti savivaldybės nuosavybės teise valdomą turtą valdyti panaudos pagrindais politinėms partijoms yra savivaldybės teisė, o ne pareiga, tai imperatyviai nustatyta LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės Politinės partijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė arba apeliantė) ieškinys atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 60-2-12 panaikinimo, negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. L-(D)-336 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama pasiūlyti laisvas administracines patalpas Kauno miesto centro seniūnijoje, o vėliau ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus panaudos suteikimui. Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 60-2-12 ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje nėra svarstomos galimybės dėl patalpų suteikimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms bei pasiūlė apsvarstyti galimybes negyvenamąsias patalpas veiklai vykdyti išsinuomoti.Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi gautą apeliantės prašymą, 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 60-2-12 pateikė atsakymą. Analizuojant aptariamo atsakymo turinį matyti, kad jame atsakovė nurodė sprendimo apie neketinimą sudaryti terminuotos panaudos sutarties su ieškove pagrindinius faktus ir argumentus, teisinį pagrindą, galimybę jį skųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ginčijamas atsakymas yra atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Apeliantės nurodomų ginčijamo rašto trūkumų nėra pagrindo pripažinti esminiais. Gavusi tokį raštą, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad pagal rašte nurodytą reglamentavimą, savivaldybėms suteikta teisė, o ne pareiga savivaldybių turtą perduoti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis politinėms partijoms atitinkamai Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje nėra svarstomos galimybės dėl patalpų suteikimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais politinėms partijoms (faktinis pagrindas, motyvai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manė esant apeliantės prašymą įpareigoti atsakovę pateikti suvestinį sąrašą šiuo metu galiojančių panaudos sutarčių su politinėmis partijomis nepagrįstą, tai sudarė pagrindą atmesti tokį apeliantės prašymą, o vien dėl šios aplinkybės pripažinti teismą pažeidus apeliantės teisę į teisingą teismo procesą nėra pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog tokių įrodymų nebuvimas lėmė apeliantei nepalankaus sprendimo priėmimą. Atsakovių atstovės paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme rodo, kad savivaldybės pozicija yra tokia, jog naujos panaudos sutartys nebus sudaromos, o senos nebus pratęsiamos, todėl laukiama jų pabaigos. Tokios nuostatos nepažeidžia lygiateisiškumo principo net ir tuo atveju, jeigu šio ginčo nagrinėjimo metu ir yra galiojančių panaudos sutarčių su kitomis politinėmis partijomis. Kita vertus, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar yra savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.Vien tai, kad ieškovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudarančius galimybę jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektą, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, nesuteikia jai išskirtinių teisių reikalauti iš atsakovės tokią sutartį su ja sudaryti. Naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir sąlygos yra numatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio imperatyvųjį pobūdį (formuluotė pateikiama ir 2017 m. sausio 3 d. rašte Nr. 60-2-12), suteikti patalpas neatlygintinai panaudos pagrindais, yra savivaldybių teisė, o ne pareiga. Kauno miesto savivaldybė šiuo metu laikosi pozicijos nesuteikti patalpų politinėms partijoms panaudos pagrindais, o siūloma, esant poreikiui, patalpas nuomotis, siekiant, jog savivaldybių turtas būtų valdomas remiantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savivaldybės turto perdavimą panaudos pagrindais laikinai valdyti ir naudotis politinėms partijoms, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas