Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. sausio 17 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. spalio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2017 m. spalio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėn. visuomenės labui;

3) 2018 m. balandžio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2018 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 30 d. paskirta bausme;

5) 2019 m. sausio 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 9 mėn., įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2019 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

6) 2019 m. spalio 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

7) 2020 m. birželio 9 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 23 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; bausmė atlikta 2020 m. gruodžio 7 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. vasario 19 d. apie 22.00 val., atėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiajam, nuo kambaryje esančio stalo pagrobė K. G. priklausantį 200 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“, tuo jam padarydamas 200 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. vasario 19 d. apie 22.00 val. buto, esančio adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to, kai atvirai pagrobė „Samsung A71“, vieną kartą kumščiu trenkė K. G. į nosį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant grindų, tyčia kojomis įspyrė ne mažiau 10 kartų į dešinįjį šoną.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. K. teisiamajame posėdyje, dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išgėrinėjo su R. ir išėjo kalba, kad G. jam telefono negrąžino, kurį buvo paskolinęs, vengia jo, nekelia telefono, neatrašo. Pamėgino per jį, jam atrašė, skambino ar rašė žinutę dėl cigaretės. Susitarė, kad ateis cigaretės paimti. Paėmė alų ir su R. išėjo. Susitiko prie bendrabučio A., atsigėrė alaus ir visi nuėjo pas K. dėl telefono aiškintis. Atėję kažką kalbėjo apie telefoną, o ką, tiksliai, nebepamena. Ant stalo buvo telefonas, parodė telefoną R., jis pasakė: „kad man atrodo, jog mano“. K. pasakė: „kad čia ne R. telefonas, R. telefonas yra pas tėvus“. Jis telefoną paėmė, nes neįtikinamai skambėjo, kodėl R. telefonas turi būti pas tėvus, o ne pas jį namuose, netikėjo, kad parneš telefoną. Paėmė telefoną ne pasipelnymo tikslais. Kai paėmė nukentėjusiojo telefoną, įsidėjo į kišenę ar turėjo rankoje, nepamena. Kai paėmė telefoną, ginčijosi su nukentėjusiuoju, gal tada ir apsistumdė, nepamena. Nukentėjusiojo telefoną išsinešė pas R., kur telefonas buvo, ar kišenėje, ar rankose, neatsimena. Bekalbant smogė K., bet ne tiek dėl telefono, o kad eina liežuvį laidydamas kur reik, kur nereik, kur papuola. Nukentėjusiajam sudavė į veidą ir spyrė du ar tris kartus. Į veidą sudavė, atrodo, vieną kartą ir tada K. nukrito, neatsimena tiksliai. Pasakė K., kad jis nueitų ir parneštų telefoną. K. pasakė, kad gali nueiti ir paimti telefoną. Jis tada pasakė, kad pareisi su R. telefonu ir savo telefoną atgausi. Paėmė buto raktus, užrakino duris ir su telefonu išėjo pas R.. Parėjus pas R., R. žiūrėjo į dėžutes, nes buvo telefonų prisiėmęs iš salono, bet paimtas telefonas nebuvo R.. Nežino kas jam girtam šovė į galvą, kad jis iš K. paimtą telefoną dėjo į stalą pas R. ir telefonas sulūžo. Tuo tarpu policija pabeldė į duris. Tada sulaužytą telefoną išmetė per langą. Kai išmetė telefoną per R. virtuvės langą prie mėlyno duonos kioskelio, prie (duomenys neskelbtini), telefono likimu nesidomėjo. Policijos pareigūnams nurodė, kad telefonas turi būti K. kambaryje, kodėl taip pasakė, nežino, viskas taip greitai įvyko. Tą dieną jau buvo išgėręs, ne vieną dieną gėrė alkoholį. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, tai ką darė. Kodėl pareigūnams nepasakė, kad telefoną išmetė per langą, negali atsakyti, viskas greitai įvyko. Kai paėmė telefoną, jo nejunginėjo ir neišjunginėjo, kai perlaužė, telefonas pats išsijungė. Ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju nekalbėjo dėl šito įvykio. Nukentėjusiojo nesistengė surasti ir atsiprašyti, kodėl, negali paaiškinti. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam. Gailisi taip padaręs. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis K. G. teisiamajame posėdyje teigė, jog civilinio ieškinio nereiškia, norėjo susitaikyti su M. K., kad jis po kelis eurus sumokėtų už telefoną. Sutiktų taikytis su kaltinamuoju. Jie seniai yra draugai, kaltinamasis galėtų per kelis mėnesius po kelis eurus mokėti už telefoną. Kaltinamasis jo neatsiprašė, bet jie buvo, ir mano, kad liks draugais.

Kadangi kaltinamasis M. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, davė teismui iš esmės išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo M. K. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. gruodžio 19 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus namie, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. jam į jo mobilųjį telefoną „Samsung A71“ tel. (duomenys neskelbtini) paskambino jam nuo vaikystės laiko pažįstamas M. K.. Pokalbio metu su M. K. bendravo draugiškai, šis nurodė, kad stovi prie jo namų, t. y. (duomenys neskelbtini) įėjimo ir teigė, jog nori, kad jis išeitų kartu parūkyti. Jis, nieko neįtardamas, išėjo iš buto ir, nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo įėjimo (iš (duomenys neskelbtini)), pastebėjo stovinčius keturis vyrus, iš kurių pažinojo tik du, t. y. M. K. ir R. V., kitų nepažinojo. Vienas iš asmenų buvo žemas, kiek jam žinoma, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) penktame namo aukšte, o kitas buvo aukšto ūgio, gan stambaus kūno sudėjimo, anketinių duomenų jo nežinojo. Iš pradžių asmenys su juo bendravo geranoriškai. Kiek suprato, su juo norėjo susitikti R. V., kadangi jis jam paskolino du šimtus eurų 2021 m. lapkričio mėnesį, o jis jam, kai jo mobilus telefonas neveikė ? paskolino savąjį „Samsung A51“. Jis R. V. buvo sakęs, jog kol jis jam neatiduos jo paskolintų dviejų šimtų eurų, tol jis jam neatiduos jam priklausančio telefono, kadangi norėjo būti garantuotas, kad skola bus gražinta. Bendraujant su asmenimis, visi kartu jie teigė, kad jis atiduotų R. V. priklausantį telefoną, tačiau jis jiems atsakė, jog kol nebus dviejų šimtų eurų, nebus ir mobilaus telefono. Pinigus R. buvo paskolinęs, padarius bankinį pravedimą. Jie abu žodiniu sutarimu buvo sutarę, kad kai jis jam atiduos 200 eurų, jis jam grąžins telefoną, tačiau, kai jis atėjo 2022 m. gruodžio 19 d. apie 22.00 val., su K. ir dar dviem asmenimis reikalauti, kad grąžintų jam telefoną, R. prie visų pradėjo neigti, kad jie taip buvo sutarę ir jau agresyviai reikalavo, kad jis jam grąžintų telefoną. Jiems visiems stovint lauke, ir jam baigus rūkyti, jis numetė cigaretę ir R. pasakęs, kad kol nebus pinigų, tol nebus telefono, nuėjo namo. Po pokalbio jis išėjo namo ir išgirdo, kad asmenys pareina jam iš paskos. Jam einant link savo buto, jis girdėjo kad R. su K. ir dar dviem vyriškiais pareina jam iš paskos. Jis greitu žingsniu įėjęs į savo butą, galvojo, kad jam pavyks nuo vyriškių pabėgti ir užsirakinti savo buto duris, tačiau tai padaryti jam greitai nepavyko, kadangi yra sugedusi vidinė apatinė spyna, dėl ko jam nespėjus užrakinti durų, K. pirmas įėjo į butą ir, būnant jam kambaryje, pradėjo iš jo reikalauti telefono. Jis jiems dar kartą pasakė, kad kol nebus grąžinti jo 200 eurų, tol telefono taip pat neatgaus. T. K. pamatė kambaryje ant stalo padėtą jo telefoną „Samsung A71“, kurį jis buvo pirkęs iš „Omnitel“ salono išsimokėtinai prieš keletą metų, kurio vertė šiai dienai yra 200 eurų, telefoną pasiėmęs nuo stalo, jį įsidėjo į savo striukės kišenę. K., įsidėjęs jo telefoną į savo striukės kišenę, visiems būnant kambaryje, ne iš šio, ne iš to jam stovinčiam rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nosį, po ko jis nukrito kambaryje ant grindų. Kuria ranka sudavė, nepamena. Jam nukritus ant žemės, K. pirmas prie jo pripuolęs pradėjo jį kojomis spardyti, dėl ko jis gulėdamas ant kairiojo šono susirietė į kamuoliuką ir abiem rankomis susiėmė už galvos, kad apsaugoti galvą. Juto, kad jam gulint ant žemės jį kojomis spardė tikrai ne vienas K., tai galėjo daryti ir kartu buvęs R. V., tačiau kadangi jis buvo užsidengęs galvą, tai jis nematė, kas dar tokie be K. jį spardė. Ar tie du jam nepažįstami vyriškiai, buvę kartu su K. ir R. jį spardė, jis tikrai negali pasakyti, nes nematė. Jam gulint susirietus ant žemės, į dešinįjį šonkaulį iš kojų jam buvo įspirta ne mažiau 10 spyrių, tačiau kas konkrečiai ir kiek kartų jam įspyrė, jis tikrai nepasakys, nes buvo užsidengęs galvą ir nematė. Norėdamas, kad jį vyrai liautųsi spardę, jis jiems pradėjo sakyti, kad tuoj telefoną atneš. Jiems nustojus mušti, jis atsistojo nuo grindų ir apsimovęs striukę ir batus išbėgo iš buto. Pastovėjęs lauke už kampo, pamatė, kad vyrai nuėjo pas R. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, bet buto nepamena. Tada grįžo jis namo ir pamatė, kad yra užrakintos jo buto durys. Supratęs, kad jie paėmė jo buto raktus, paprašė praeinančios moteriškės iškviesti policiją. Pareigūnams atvykus, jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą ir koridoriuje sutiko rūkančius K. ir jam nepažįstamus tuos pačius vyriškius, kurie buvo atėję ir pas jį į butą. Pareigūnai liepė K. grąžinti jam buto raktus ir pagrobtą telefoną. Jis, nuėjęs pas R. į butą, atnešė jo raktus, o jo nuosavą telefoną „Samsung A71“ teigė palikęs bute ant stalo. Jam su pareigūnu grįžus pas jį į namus, namuose nei ant stalo, nei kur kitur savo telefono nerado. Atgal su pareigūnu pas tuos vyriškius nebegrįžo, kadangi pas R. bute jau nebedegė šviesa ir jie jau buvo pasišalinę iš buto. Jam dėl pagrobto telefono yra padaryta 200 eurų turtinė žala. Jei sugalvos reikšti civilinį ieškinį, tai jį pateks tyrimo eigoje. Į medikus dėl sumušimo jis nebesikreipė ir nebežada ateityje kreiptis. R. V. jam yra paskolinęs visiškai naują „Samsung A51“ telefoną, kurį jis 2021 gruodžio mėnesį pasiėmė iš „Telia“ salono su sutartimi, nes tuo metu, kai kurjeris atvežė jam telefoną, jis su juo buvo kartu, ir jis, net nepraplėšęs dėžutės, jam telefoną įdavė, kadangi tuo metu jo telefonui „Samsung A71“, kur jis taip pat su sutartimi buvo pasiėmęs iš Telia salono, buvo įskilęs ekranas, ir jį jis žadėjo nešti taisyti. Jis telefoną vertina 200 eurų, tačiau, kadangi jis apie 5-6 metus, su pertraukomis važinėja dirbti į užsienį, tai ši suma jam nėra labai didelė. Dėl R. V. telefono „Samsung A51“ ir jo paskolintų pinigų R., jie su juo išsiaiškins tarpusavyje, nes jau susitarė telefonu. Jei R. V. teigė, kad jis jo nespardė, tai taip ir galėjo būti, nes jis tikrai nematė, kad jis jį būtų spardęs. Jis R. V. jokių pretenzijų neturi, nes ne jis iš jo pagrobė jo priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“. Dėl sumušimo ir dėl telefono vagystės, šiuo metu jis pretenzijų turi tik M. K. ir nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Jis iki šiol su juo nebandė susisiekti ir jo telefono nėra grąžinęs (t. 1, b. l. 37-38, 39-40, 41-44);

R. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, parodymais, kad 2021 m. spalio 7 d. jis iš pažįstamo K. G. pasiskolino 200 eurų, nes jam reikėjo išvykimui į užsienį. K. jam pinigus paskolino, padarydamas bankinį pavedimą į jo „Luminor“ banko sąskaitą. Po kažkiek tai laiko, K. jam pradėjo sakyti, kad sugedo jo turimas telefonas, tačiau koks buvo jo modelis, jis nežino, ir jo paprašė, kad jis jam paskolintų savo telefoną. Kadangi jis buvo sudaužęs savo senojo telefono ekraną, tai kaip tik pasinaudojo pasiūlymu, gautu iš „Omnitel“ salono įsigyti naują telefoną ar tai „Samsung A51“, ar tai „Samsung A71“, dabar gerai nepamena tikslaus pavadinimo. 2021 gruodžio mėnesį jis telefonu sutarė su „Omnitel“ konsultante, kad sutartį jo vardu ir telefoną jam pristatys kurjeris. Kadangi jam nebuvo būtinybės turėti naujo telefono, nes tebeveikė senasis, tai jis naują telefoną su visa dėžute paskolino K.. Naujo telefono nebuvo net išėmęs iš dėžutės. Telefono įsigijimo sutartis iš „Omnitel“ salono yra pas jį namie ir jis tą sutartį galės pristatyti. Iki telefono paskolinimo su K. sutarė gerai ir bendravo, tačiau po to, kai jis jam paskolino telefoną, tai jis jam nebeatsiliepinėjo į skambučius bei nebedarė durų. Suprato, kad jis jo vengia ir gal net nebenori jam grąžinti telefono. Tarp jo ir K. nebuvo tokio žodinio susitarimo, kad kai jis jam grąžins telefoną, jis jam grąžins pinigus. Jis K. pavedimu, lapkričio mėnesį pervedė 50 eurų, o paskui lygtai dar į rankas jam davė 40 eurų. Tai šiuo metu jis jam yra skoloje 110 eurų. 2022 vasario viduryje, galėjo būti įtarime nurodyta data, jis, M. K., vyriškis, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kurio duomenų nežino ir dar vienas vyriškis, kurio jis nepažįsta ir jokių duomenų nežino, vartojo alkoholį, tačiau kurioje vietoje, dabar nepamena. Atsimena tai, kad jie visi kartu ėjo pirkti į „balkoninę parduotuvę“ alkoholio. Kokia buvo valanda, nepamena. Kadangi K. į jo skambučius neatsiliepinėjo, jis pasiūlė M., kad jis paskambintų K. ir jam padėtų atgauti iš jo telefoną, kurį buvo jam paskolinęs. M. paskambinus telefonu K., jie abu sutarė, kad jie visi ateis pas jį į butą į svečius. K. sutikus, jis pats atidarė duris ir visus juos įleido į savo butą. Prieš tai visi niekur nebuvo susitikę. Jiems įėjus į butą, jis K. pradėjo sakyti, kad jis jam grąžintų paskolintą telefoną ir kad jie kartu su juo nueitų į lombardą užstatytų minėtą telefoną ir jis jam grąžins likusią skolą. Jis jam iškart pasakė, kad jis yra jam skoloje 200 eurų ir kol jis jam skolos negrąžins, tol jis jam negrąžins telefono. Tada M. jį nustūmė toliau, nes jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, ir pradėjo mušti K.. Kiek ir kur sudavė smūgių K., jis nematė, nes viskas vyko greitai ir jis buvo nuošaliau. Ar kiti kartu buvę du vyriškiai mušė K., jis nematė. Jis pats K. nespardė ir nesudavė jam nei vieno smūgio. Kai M. mušė K., kažkokiu tai momentu, K. pažadėjo nueiti atnešti jo telefoną ir išbėgo lauk iš buto. Jie jam pasakė, kad telefoną atneštų pas jį į butą ir jie visi išėjo lauk. M., kažkur suradęs buto raktus, užrakino buto duris ir raktus pasiėmė su savimi. Jie visi nuėjo pas jį į butą. Kitą dieną jam K. pasakojo, kad koridoriuje jį pasigavo policijos pareigūnai, kurie buvo kartu su K. ir liepė grąžinti raktus. Kad K. tą vakarą dingo telefonas, jis sužinojo tik po kurio laiko iš paties K., nes jis skambinosi su K., kuris teigė, kad K. paėmė iš jo buto jam priklausantį telefoną. Jis asmeniškai nematė, kad K., būdamas pas K. bute, paėmė jo telefoną. Jis, atėjęs pas K. į butą, matė, kad kažkoks telefonas yra padėtas ant stalo, bet ar paskui jį M. paėmė, ar telefonas liko gulėti ant stalo, jis nematė. Tą vakarą, kai grįžo pas jį visi į butą, jis iš buto daugiau išėjęs nebebuvo ir nematė, kad pareigūnai buvo atvykę (t. 1, b. l. 114-117);

liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 vasario mėnesį, dienos nepamena, jis atvyko pas savo pažįstamą S., kurio pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bendrabutyje, buto nežino. Jam pas jį atvykus į svečius, jie su juo pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems bevartojant alkoholį, kažkaip pas jį bute atsirado jam iš matymo pažįstami M. K. ir R., kurio pavardės nežino. Kadangi jis jau buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, tai neprisimena ar jie po to iškart dar ėjo vartoti alkoholį pas R. į namus, ar tik jį vartojo pas S.. Atsimena tik tai, kad jiems visiems begeriant, R. kažką pradėjo sakyti ir skųstis apie tai, kad jis kažkokiam savo draugui, kurio jis visai nepažįsta ir kur gyvena nežino, iš salono išsimokėtinai paėmė naują telefoną, modelio nepamena ir už jį išmokėjo pinigus. Koks ten buvo susitarimas tarp R. ir jo draugo, jis taip ir nesuprato, tik atsimena, tai kad R. norėjo arba telefoną, arba pinigus susigrąžinti, ir skundėsi, kad tas jo draugas jam nebeatsiliepia telefonu ir vengia su juo bendrauti. Tada kiek pamena, ar tai R., ar tai M. su tuo R. draugu susiskambino ir jie susitarė susitikti, po ko jis, R. ir M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą bendrabutį ir lipo į antrą aukštą. Kadangi M. su R. buvo su tuo vyriškiu susiderinę, kad pas jį ateis, tai jiems visiems trims atėjus prie to vyriškio buto durų, jis išėjo į koridorių pasikalbėti. Jam stovint nuošaliau, M., R. ir tas vyriškis aiškinosi dėl telefono ir pinigų grąžinimo, tačiau kas kam ką sakė, detalesnių aplinkybių jis nesiklausė, tik girdėjo, kad tas vyriškis, o būtent R. draugas jam pasakė, kad kol jis jam negrąžins kažkokios skolos, tol jis telefono neatgaus. Tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas ir jie aiškinosi kas yra iš jų kalčiausias, po ko tas R. draugas įėjo į savo butą, o M. su R. įėjo į butą kartu. Ar jis buvo įėjęs į butą, dėl buvusio girtumo nepamena. Jei ir buvo įėjęs į butą, tai stovėjo tik prie buto durų ir nematė, kuris iš jų M. ar R. mušė tą vyriškį, kadangi buvo nuošaliau. To vyriškio jis tikrai nemušė. Pas jį bute jokio telefono nematė ir, kad M. būtų iš buto nuo stalo paėmęs kokį tai telefoną, jis taip pat nematė. Atsimena dar tai, kad tas vyriškis M. pasakė, kad telefoną nueis atnešti, po ko jie visi iš buto išėjo į koridorių. M., kažkur radęs buto raktus, prie to vyriškio užrakino buto duris ir jam pasakė, kad kol jis neatneš telefono, tol jis neatgaus savo buto raktų. Taip pat pasakė, kad telefoną jis atneštų pas R. į namus, kur jie visi po to iškart ir nuėjo. Jiems nuėjus pas R. į butą, jie dar atsigėrė pas jį alaus, po ko jis su M. išėjo į koridorių parūkyti. Jiems berūkant, pamatė ateinančius policijos pareigūnus su R. draugu, kuris M. liepė grąžinti buto raktus ir kažkokį tai paimtą telefoną. M. nuėjo atnešti iš R. buto to vyriškio buto raktus ir jam juos grąžino, tačiau jam ir pareigūnams teigė, kad jis jokio telefono iš buto nėra paėmęs. Pareigūnams užsirašius jų duomenis, pareigūnai su vyriškiu išėjo, o jie toliau ėjo vartoti alkoholį. Bevartojant alkoholį, jis nei pas M., nei pas R. jokio telefono nematė ir iš jų nė vienas nesakė ir nerodė, kad būtų iš to vyriškio paėmę kokį tai telefoną. Jie pas tą R. draugą buvo tik trise ir jis nepamena, kad dar būtų buvęs ketvirtas asmuo. Kadangi tą vakarą jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai ne visas įvykio aplinkybes gali prisiminti ir papasakoti (t. 1, b. l. 57-60);

2022 m. vasario 19 d. bendra informacija ROIK Nr. 0122000105968, kurioje nurodyta, kad prieš 5 minutes jo bute, pranešėją sumušė 4 pažįstami asmenys, pranešėjui (duomenys neskelbtini) metai, veidas kruvinas, bet GMP atsisakė, užpuolikai taip pat atėmė buto raktus, telefoną, pranešėjas pabėgo iš buto, asmenys liko bute, lauks policijos prie 34 namo, skambina iš praeivės telefono. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. vasario 19 d. 22.08 val. (t. 1, b. l. 21-22);

2022 m. vasario 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Pauliaus Jucio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal gautą informacinį pranešimą Nr. 0122000105968, tikslinant įvykio aplinkybes bendravo su pranešėju K. G., nuo minėto piliečio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jam buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. K. G. nurodė, kad pas jį į namus atėjo keturi iš matymo pažįstami asmenys M. K., A. V., bei dar du asmenys, kurių duomenų šiuo metu nepamena. Jis nurodė, kad asmenys jį sumušė ir paėmė, buto raktus ir galimai telefoną. Jis paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis buvo paėmęs M. K. telefoną ir jo negražino. K. G. nurodė, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių tikslų, dėl skolos gražinimo, tarp jo ir M. K.. Buvo kartu nuvykta su K. G. į šalia esantį bendrabutį adresu (duomenys neskelbtini), kur trečiame aukšte, laiptinėje buvo sutikti M. K. ir A. V.. M. K. nurodė, kad K. G. yra paėmęs jo telefoną ir negražina jam, todėl jis paėmė K. G. buto raktus. M. K. atidavė K. G. buto raktus ir nurodė, kad K. G. telefono neėmė. Ant K. G. matėsi patinimai, nubrozdinimai, jis medikų atsisakė. K. G. nurodė, kad jei namuose neras telefono, artimiausiu metu kreipsis į policijos komisariatą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, bei atlikta asmens apžiūra. įvykio vietoje fotografuota, bei filmuota body kameromis BOF1EC6197FO NR.14 ir B0F1EC604562 NR. 12 (t. 1, b. l. 25);

2022 m. vasario 20 d. K. G. protokolu-pareiškimu, kuriuo pareiškėjas pranešė, kad 2022 m. vasario 19 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančio buto miegamajame du pažįstami asmenys, t. y., M. K., R. V. ir du nepažįstami asmenys sudavė nenustatytą kiekį smūgių man į įvairias kūno vietas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Patirtą skausmą vertina 7/10 (t. 1, b. l. 27);

2022 m. vasario 19 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius duris patenkama į (duomenys neskelbtini) buto koridorių, kurio kairėje yra spinta su veidrodžiu, šalia ant žemės mėtosi tušti plastikiniai buteliai nuo gazuotų gėrimų. Iš buto koridoriaus pasukus į kairę, patenkama į kambarį, kurio kairėje yra sofa-lova, ant kurios yra paklota patalynė, šalia yra medinis rudos spalvos stalas ant kurio yra sulčių pakuotė, maisto produktai, baltos spalvos žiebtuvėlis, stiklainis su vandeniu ir cigarečių nuorūkomis. Šalia lovos ant žemės yra numestos pagalvės bei rūbų lyginimo lenta. Dešinėje yra spinta, šalia ant žemės yra padėta rudos spalvos medinė spintelė, ant kurios yra sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau reikšmingų pėdsakų, objektų nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 29-31, 32-34);

2022 m. vasario 20 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota K. G. apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant K. G. nosies matosi kraujuojanti žaizda, virš dešinės akies matosi, nubrozdinimas, kairės akies apatinis vokas yra patinęs, ant kaktos matomi nubrozdinimai, patinimai. Ant kaklo, kairėje pusėje matosi nubrozdinimas, ant lūpų matosi rusvos spalvos sustingęs skystis, panašus į kraują, fotolentelėje užfiksuotas asmens vaizdas (t. 1, b. l. 61-62, 63-64):

Iš byloje esančių pažymų dėl informacijos pateikimo, pagal prašymus dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo, pagal pateiktus duomenis nurodyta, kad mobilaus ryšio telefone Imei Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021m. spalio 3 d. iki 2022 m. vasario 19 d. 21:36:49 val. buvo naudojamas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis K. G.. Po išjungimo – 2022 m. vasario 19 d. 21:36:49 val., mobilaus ryšio telefonas nenaudojamas (neįjungtas) (t. 1, b. l. 65-68, 69-72; 73-77);

Pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, esančiais DVD-R diske (DVD-R diskas voke, t. 2, b. l. 22).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. K. atėjęs pas nukentėjusįjį K. G. į namus nuo stalo paėmė nukentėjusiam priklausantį mobilųjį telefoną ir jį išsinešė, tą pripažįsta ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis M. K. nukentėjusiajam priklausantį telefoną pasiėmė ir įsidėjo į kišenę matant pačiam nukentėjusiajam, suprato savo veiksmų atvirumą ir būtent tokiu būdu norėjo veikti. Nors kaltinamasis nurodė, kad neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiajam priklausančio mobilaus ryšio telefono, tačiau neteisėtai užvaldydamas ir negrąžindamas telefono nukentėjusiajam numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam bus padaryta žala. Be to kaltinamasis ir nesiekė grąžinti paimto mobilaus ryšio telefono, nes kaip nurodė, telefoną sulaužė ir išmetė, tuo nukentėjusiajam padarydamas turtinę žalą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).

Kaltinamasis M. K. taip pat pripažino sudavęs nukentėjusiajam K. G. smūgį į veidą ir nugriuvusiam nukentėjusiajam spyręs nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno dalis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir jam inkriminuojamų veiksmų, dėl šių nusikalstamų veikų, teismas plačiau jų neanalizuos ir nepasisakys dėl įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo M. K. kaltė, nes kaltinimų pagrįstumas patvirtinamas aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais paties kaltinamojo teisme duotais parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta, po to, kai atgavęs iš kaltinamojo buto raktus į savo butą grįžo nukentėjusysis; byloje esančiais pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais; asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo kūno apžiūra ir ant jo veido nustatyti sužalojimai.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl kaltinimų įvykdžius atvirąją vagystę, t. y. pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį mobilųjį telefoną, ir mušant nukentėjusįjį sukėlus jam fizinį skausmą, yra įrodyta. Kaltinamojo M. K. veiksmai, dėl mobiliojo telefono vagystės teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes kaltinamasis atvirai pasėmė nukentėjusiam priklausantį telefoną, jį išsinešė, o nukentėjusiajam reikalaujant sugrąžinti telefoną jo negrąžino, o sulaužęs jį išmetė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą. Kaltinamojo M. K. veiksmai, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam taip pat kvalifikuoti teisingai, nes byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, kaltinamasis sudavė bent vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusiajam ant veido buvo matyti sužalojimai, nukentėjusiajam nukritus ant grindų spyrė jam į įvairias kūno vietas, nukentėjusysis jam sukeltą fizinį skausmą įvertino 7 balais iš 10. Teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. K. šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, jog savinasi svetimą, jam nepriklausantį turtą bei, kad pagrobdamas svetimą turtą padarys turtinę žalą turto savininkui ir to norėjo; o smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, t. y. suduodamas smūgius tiek nukentėjusiajam į veidą, tiek spirdamas į kitas kūno dalis, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. K. padarė vieną baigtą nesunkų ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų teisme iš esmės pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus (t. 1, b. l. 128-134), teistumas neišnykęs, anksčiau teistas už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas tiek nuosavybei, tiek dėl fizinio smurto. 2020 m. spalio 13 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Išregistruotas iš probacijos tarnybos priežiūros 2020 m. gruodžio 7 d. Baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų nesumokėta, nuobaudos galiojančios (t. 1, b. l. 136-143. Nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 125-126).

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas nesunkus ir vienas baigtas apysunkis nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam M. K. siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog M. K., po laisvės atėmimo bausmės, dėl anksčiau paskirtos nusikalstamos veikos, atlikimo, vėl padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus M. K. straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto laisvės atėmimo bausmės minimumo (BK 50 straipsnio 2 dalis) ir straipsnių sankcijose nurodyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam M. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant. Prie paskirtos griežčiausios, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmės, pridedant minimalią, įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį – tris mėnesius, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam M. K. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

M. K., vengiant atvykti į teisiamuosius posėdžius ir nesilaikant kardomųjų priemonių sąlygų, 2022 m. spalio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2022 m. gruodžio 14 d. nustatyta dviejų mėnesių suėmimo terminas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. (t. 2, b. l. 79-81, 101-103).

Pagrindų panaikinti kaltinamajam M. K. kardomąją priemonę suėmimą ar pakeisti jį švelnesne kardomąją priemone teismas nemato, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam M. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. K. suėmime išbūtas laikas, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, 2023 m. sausio 17 d.

Bausmės laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 DVD-R diskas su vaizdo įrašais iš pareigūnų Body kamerų (t. 2, b. l. 22), 1 CD-R diskas su vaizdo įrašu iš specialaus posėdžio, saugomas prie bylos viršelio (t. 2), paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. K. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo, termino nustatymo klausimą ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Algimantas Ruginis, kuri kaltinamajam teikė teisines konsultacijas, susipažino su byla, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir gynė kaltinamąjį bylą nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už M. K. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2023 m. sausio 13 d. pirminę pažymą Nr. APD-2023-00798 (t. 2, b. l. 127-130) sudaro 238,33 Eur.

Įvertinęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad kaltinamasis M. K. nesilaikydamas paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, piktybiškai vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius, dėl ko buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra jauno ir darbingo amžiaus, kaltinamasis ir laisvės atėmimo vietoje turi galimybę dirbti bei gauti pajamų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti, kad valstybės patirtos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos kaltinamojo turtinei padėčiai, nurodyta proceso išlaidų sumos yra reali ir pagrįsta, todėl pripažinus kaltinamąjį M. K. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo M. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 106, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pridedant minimalią įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. sausio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. K. suėmime išbūtą laiką, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, 2023 m. sausio 17 d.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 DVD-R diską su vaizdo įrašais iš pareigūnų Body kamerų, 1 CD-R diską su vaizdo įrašu iš specialaus posėdžio, palikti kaip bylos medžiagą.

Priteisti iš M. K. 238,33 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, M. K. nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.