Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rimo Juodžio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje (4 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 9 d. apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 50 Eur vertės kyšį iš R. K. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 9 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 50 Eur vertės kyšį iš A. V. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) , 2021 m. gruodžio 10 d. apie 09.45 val. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 100 Eur vertės kyšį iš D. L. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 16 d. 10.09 val. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 100 Eur vertės kyšį iš J. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., dirbdama (duomenys neskelbtini), 4 kartus priėmė kyšius, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – iš R. K. 50 Eur, A. V. 50 Eur, D. L. 100 Eur ir iš J. K. 100 Eur. Pinigų ji neprašė, bet (duomenys neskelbtini), norėdami atsidėkoti, (duomenys neskelbtini) įdėdavo vokus, kuriuose būdavo pinigai. Pinigus iš (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini), po to, kai (duomenys neskelbtini). Pinigų perdavimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra tas, kas dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) atlieka ypatingai reikšmingą visuomenei darbą. Pabrėžtina, jog kaltinamoji padarė nusikalstamas veikas dirbdama (duomenys neskelbtini), jos teikiamų paslaugų išlaidos yra valstybės kompensuojamos (iš mokesčių mokėtojų mokamų mokesčių), todėl visuomenė yra ypatingai suinteresuota, kad (duomenys neskelbtini) tinkamai atliktų savo pareigas visų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-23-628-2022). Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑221‑942/2020). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi, teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022).

Be A. N. prisipažinimo, jos kaltė, padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2021 m. gruodžio 13 ir 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, kuriuose nustatyta, kaip A. N. iš (duomenys neskelbtini) priima baltos spalvos popierinius vokus; kaip įtariamojo apklausto R. K. parodymais apie tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. jis (duomenys neskelbtini) A. N. (duomenys neskelbtini) įdėjo baltos spalvos voką su 50 Eur, lyg ir padėkojo, apie tai nekalbėjo su (duomenys neskelbtini); kaip įtariamosios apklaustos A. V. parodymais apie tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. ji (duomenys neskelbtini) A. N. įdėjo (duomenys neskelbtini) baltos spalvos voką su 50 Eur, (duomenys neskelbtini); kaip įtariamosios apklaustos D. L. parodymais apie tai, kad 2021 m. gruodžio 10 d. ji, norėdama atsidėkoti, (duomenys neskelbtini) A. N. ant stalo baltos spalvos voką, kuriame buvo 100 Eur, (duomenys neskelbtini) nebandė grąžinti pinigų; kaip įtariamosios apklaustos J. K. parodymais apie tai, kad ji 2021 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) A. N. voką su 100 Eur, (duomenys neskelbtini) voką su pinigais paėmė ir padėkojo; kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė kyšius už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus (duomenys neskelbtini) – 2021 m. gruodžio 9 d. apie 08.10 val. – 50 Eur vertės kyšį iš R. K.; 2021 m. gruodžio 9 d. apie 09.30 val. – 50 Eur vertės kyšį iš A. V.; 2021 m. gruodžio 10 d. apie 09.45 val. – 100 Eur vertės kyšį iš D. L.; 2021 m. gruodžio 16 d. 10.09 val. – 100 Eur vertės kyšį iš J. K.

Paskelbus A. N. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo atsižvelgti į tai, kad ji (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti dvylikos mėnesių terminą baudos sumokėjimui.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę A. N. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padaryti keturi apysunkiai nusikaltimai viešiesiems interesams, visas veikas kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. N. – neteista, administracine tvarka nebausta, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliam, nustatytam už apysunkius nusikaltimus.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. N. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajai A. N. paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 13 d. 06.49 val. iki 2022 m. sausio 13 d. 10.17 val. (viena diena), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamoji, keturis kartus priimdama kyšius, iš viso gavo 300 Eur, kurie laikytini nusikalstamų veikų rezultatu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios A. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 300 Eur konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. N. gryniesiems pinigams – 2690 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savanoriškai įnešė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą 300 Eur, kurie gauti kaip kyšis, minėtas paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – keturi kompaktiniai diskai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš R. K.), ir paskirti jai 120 MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Pripažinti A. N. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš A. V.), ir paskirti jai 120 MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Pripažinti A. N. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš D. L.), ir paskirti jai 120 MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Pripažinti A. N. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš J. K.), ir paskirti jai 120 MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. N. subendrintą 420 MGL, t. y. 21000 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 280 MGL, t. y. 14000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 13 d. 06.49 val. iki 2022 m. sausio 13 d. 10.17 val. (vieną dieną), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinį bausmės dydį – 278 MGL, t. y. 13900 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš jos valstybės naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. N. gryniesiems pinigams – 2690 Eur, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – keturis kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.