Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstoliui T. U. dėl neteisėtai išieškotų lėšų už nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kaip jau minėta, ieškovas A. M. teismo sprendimu įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį pervesdamas vaiko išlaikymui skirtas išmokas į atsakovės I. M. banko sąskaitą. Ieškovas reikalauja įskaityti mokėjimus bendrai 10000,00 Lt (2896,20 Eur), atliktus 2010 metų spalio mėnesį iki 2012-02-03 teismo sprendimo priėmimo kaip avansu sumokėtą išlaikymą vaikui ir šią sumą priteisti iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šiuos mokėjimus atliko ne pats ieškovas, o atsakovė I. M..

Civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui. Priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Iš 2012-02-03 sprendimo matyti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, todėl ji turi uzufruktoriaus teisę į priteistą išlaikymą. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra grindžiamos vaikų iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), tame tarpe, prigimtine prievole, įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Netgi jei būtų nustatyta, kad ieškovas mokėjo vaikui išlaikymą be teisėto pagrindo, pagal CK 6.241 str. 1 d. 3 p. negalėtų būti išreikalaujamas išlaikymas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, kuris nors ir neprivalėjo vykdyti prievolės, tačiau ją įvykdė, nes tai atitinka geros moralės nuostatas. Ši nuostata yra sietina su prigimtine prievole išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė I. M., neturėdama teisėto pagrindo iš jo sąskaitos neteisėtai pervedė pinigus į savo sąskaitą, ir šiuo pagrindu įrodinėdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui skolos nebuvimo faktą, pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat teigia, kad mokėjimai buvo atlikti iš jo asmeninių piniginių lėšų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta, santuokos nutraukimo byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad sutuoktinių santuokos metu gautos piniginės lėšos nebuvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pavedimus atliko iš jo asmeninių lėšų. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad dalis šių lėšų priklausė ir jai. Teismas taip pat sutinka ir su atsakovės išsakytu argumentu, kad piniginės lėšos buvo pervestos iš ieškovo kaip fizinio asmens banko sąskaitos ir nėra pagrindo teigti, kad pervestos lėšos buvo skirtos atsakovo kaip ūkininko veiklai vykdyti ir negalėjo būti panaudotos vaiko išlaikymui. Pažymėtina tai, kad ūkininko veiklos vykdymas ir tam reikalingų lėšų kaupimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovas, neatskirdamas savo kaip fizinio asmens gaunamų lėšų ir ūkininko veiklai vykdyti gaunamų lėšų, jas kaupdamas vienoje sąskaitoje, iš tų pačių lėšų turi įvykdyti tiek savo asmenines, tiek su ūkininko veikla susijusias prievoles. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, iš esmės nepasisakydamas dėl to, ar atsakovė I. M. pagrįstai pervedė pinigines lėšas iš atsakovo į savo banko sąskaitą, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nurodyti mokėjimai bendrai 10000,00 Lt (2896,20 Eur), atlikti 2010 metų spalio mėnesį, turėtų būti įskaityti į ieškovo teiktiną išlaikymo sumą po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. M. 2012-03-12 pervedė į I. M. banko sąskaitą 300,00 Lt, 2012-04-25 – 300,00 Lt, 2012-06-12 - 600,00 Lt, 2012-11-12 - 2000,00 Lt, 2012-11-14 – 3000,00 Lt, taigi 2012 metais po teismo sprendimo priėmimo iš viso pervedė I. M. 6200,00 Lt. Padalinus šią sumą iš kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydžio – 350,00 Lt, matyti, kad atsakovas 2012 metais sumokėjo vaiko išlaikymui už 17 pilnų mėnesių ir šiek tiek šią sumą viršijo. Taigi šie ieškovo veiksmai, atlikti iškart po teismo sprendimo priėmimo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas vykdė savo teismo sprendimu prisiimtą įsipareigojimą mokėti ne tik einamąsias įmokas vaiko išlaikymui, bet ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius. Toks ieškovo elgesys iš esmės paneigia jo nurodytas aplinkybes, kad jis tikėjosi, jog jo iki teismo sprendimo atlikti mokėjimai bus įskaityti kaip avansu sumokėtas išlaikymas vaikui.

Kaip matyti iš visų pateiktų mokėjimo dokumentų, ieškovo atliekami mokėjimai yra nereguliarūs, yra mėnesių, kai pervedamos mažesnės nei priteistas išlaikymo dydis sumos, kai kuriais mėnesiais yra atliekami pavedimai didesnei sumai, kai kuriais mėnesiais mokėjimai išvis neatliekami (2013 metais nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas). Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad išlaikymo vaikui 2015 metais nėra sumokėjęs. Pagal byloje pateiktus duomenis, I. M. į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2014-11-20, o paskutinį mokėjimą A. M. buvo atlikęs 2014 metų kovo mėnesį, iš viso tais metais buvo pervedęs 2300,00 Lt, taigi 2013 metais išlaikymo vaikui išvis nemokėjo, o 2014 metais buvo sumokėjęs vaiko išlaikymui gerokai mažesnę nei teismo sprendimu priteista išlaikymo sumą. Šie duomenys leidžia teigti, kad ieškovė I. M. turėjo pagrindą kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo.

CPK 18 straipsnio nuostatos numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

Vykdomosios bylos duomenimis, vykdomojo rašto priėmimo metu nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti atsakovės I. M. vykdomąjį raštą ir pradėti jį vykdyti, antstoliui tuo metu nebuvo žinomos aplinkybės dėl ieškovo A. M. sumokėtų išlaikymo sumų. Užvedus vykdomąją bylą ir gavus papildomus duomenis, pagrindžiančius išlaikymo mokėjimą antstolis patikslino iš A. M. priverstinai išieškotinos skolos sumą. Konstatavo, kad įskaityti pavedimus, atliktus iki priverstinai vykdomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tai, kad A. M., sužinojęs apie tai, kad antstolis atsisakė įskaityti jo iki teismo sprendimo priėmimo atliktus mokėjimus ir sumažinti nurodyta suma išieškotiną sumą, šių antstolio veiksmų neskundė CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tokiu būdu netiesiogiai pripažindamas antstolio veiksmų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju jokie reikalavimai antstoliui nereiškiami, yra nagrinėjama byla dėl išlaikymo vaikui skolos, o ne skundas dėl antstolio veiksmų, todėl teismas dėl antstolio vykdomojoje byloje atliktų veiksmų teisėtumo nagrinėjamu atveju detaliau nepasisako, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tik tai, kad antstolis, laikydamasis aukščiau aptartų vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų, pagrįstai vykdė jam pateiktą teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą ir neturėjo pagrindo vertinti išieškotojo ir skolininko santykių ir mokėjimų atliktų iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Manydamas, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo išieškotiną sumą, neįvertino tam tikrų ieškovo atliktų mokėjimų, išieškotojai pervedė per didelę pinigų sumą, turėjos teisę skųsti antstolio veiksmus, tačiau šia įstatymo jam suteikta teise nepasinaudojo. Lėšos iš ieškovo buvo išieškotos esant teisėtam pagrindui – teismo išduotam vykdomajam raštui, be to, lėšos nors ir buvo pervestos į atsakovės banko sąskaitą, tačiau buvo išieškotos ne atsakovei, o šalių nepilnamečiam vaikui.

Ieškovas savo reikalavimo priteisti iš atsakovės I. M. išlaikymo vaikui įsiskolinimą negrindė tuo, kad išlaikymas, išieškotas vaikui, buvo panaudotas ne vaiko interesams. Net ir nustačius tokią aplinkybę, išlaikymas turėtų būti priteistas vaikui iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams pagal CK 3.203 str. 2 d., o ne ieškovui ar kitam trečiajam asmeniui. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolį grąžinti į A. M. sąskaitas antstolio nurašytas pinigines lėšas, yra iš esmės nepagrįstas. CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai prašo konstatuoti, kad A. M. įsiskolinimo už vaiko D. M. išlaikymą 2015-01-01 dienai nebuvo ir priteisti iš atsakovės 2896,20 Eur. Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atstovei priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškinį parengimą apmokėti – 200,00 Eur pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą (74 b.l.), taip pat 138,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6,67 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 138,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 centus) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ir 6,67 Eur (šešis eurus 67 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.