Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑2064‑949/2015 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui antstoliui T. U. dėl neteisėtai išieškotų lėšų už nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, nes atsisakydamas priimti ieškinį nurodė tokio sprendimo teisiniu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka pats sau prieštarauja, nes nutartyje nurodo, kad tokie ginčai sprendžiami pagal CPK 512 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, įstatymo leidėjas, CPK 512 straipsnyje kalba apie antstolio veiksmų apskundimą teismui, o ne pačiam antstoliui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas jau yra kreipęsis į antstolį ir yra gavęs iš antstolio neigiamą atsakymą, todėl ieškovas naudojosi CPK 512 straipsnio nuostatomis.

Teismas atsisakė vykdyti savo pareigas, teisingumą, tuo pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą esminę civilinio proceso nuostatą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui antstoliui T. U. dėl neteisėtai išieškotų lėšų už nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. M. ieškiniu prašė konstatuoti, kad jokio A. M. įsiskolinimo už vaiko – D. M., išlaikymą 2015-01-01 dienai nėra; įpareigoti antstolį T. U. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal I. M. pateiktą 2014-11-26 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant į A. M. banko sąskaitas antstolio nusirašytas pinigines lėšas; uždrausti antstoliui T. U. reikalauti iš A. M. apmokėti bet kokias vykdymo išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo A. M. ieškinį nurodydamas atsisakymo pagrindu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (nutartyje klaidingai nurodyta CPK 137str. pirma, o ne antra dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismo kompetencijai, jeigu konkretūs įstatymai nenumato tam tikros rūšies ginčų, kurie nėra priskiriami teismų kompetencijai. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, privalo nurodyti, į kurią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė. Todėl asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Kita vertus, jeigu ieškinys teisme nenagrinėtinas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti, kad jokio A. M. įsiskolinimo už vaiko – D. M. - išlaikymą 2015-01-01 dienai nėra. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, jog ieškovo teisėtai ir laiku padaryti mokėjimai už vaiko išlaikymą bus sąžiningai užskaitomi ir nebus melagingai kreipiamasi į antstolius dėl neegzistuojančių skolų išieškojimo. Akivaizdu, kad kilo ginčas tarp ieškovo A. M. ir atsakovės I. M. dėl skolos, todėl, vadovaujantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas yra nagrinėtinas teisme.

Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio reikalavimas turi būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismui kilo neaiškumų dėl ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus abejonių dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, teismas turi teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kai iš teismui pateikto dokumento turinio akivaizdu, kad jis neturėtų būti adresuojamas teismams ir kad juo nesiekiama teismine tvarka apginti pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, ir dėl šios priežasties dokumentas negali būti laikomas ieškiniu, tokį dokumentą iš karto atsisakoma priimti, ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikant (CPK 137 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 6 dalis). Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus abejonių dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti A. M. pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl pateikto procesinio dokumento pobūdžio, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas, kad pateiktas procesinis dokumentas yra skundas dėl antstolio veiksmų ir jam taikytini CPK XXXI skyriuje nustatyti reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, esant neaiškumų dėl pateikto procesinio dokumento pobūdžio, dalyko, pirmosios instancijos teismas turi teisę pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis), tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Ieškinyje akcentuojami antstolio T. U. veiksmai, nurodant, kad jis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai paskaičiavęs vykdymo išlaidas, tačiau ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos skolos sumos, todėl teigti, kad šis procesinis dokumentas yra skundas dėl antstolio veiksmų - nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, dėl to pateikto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.