- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- I1-1231-1066/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00125-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2023 m. birželio 3 d. buvo kalinamas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas; nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu; kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo; kamerose nebuvo karšto vandens bei įrengto iškvietimo mygtuko).
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo suteiktas įstatymo nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Kameros netvarkingos (purvinomis sienomis ir grindimis), joms akivaizdžiai reikalingas remontas. Pareiškėjas pažymi, kad dėl neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto jis patyrė diskomfortą, psichologinius bei dvasinius išgyvenimus.
2.3. Anot pareiškėjo, sanitariniai mazgai kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų,
nebuvo užtikrintas privatumas, be to, dėl netinkamo sanitarinio mazgo bei neįrengtos ventiliacijos, kameroje pastoviai stovėjo smarvė, nebuvo pakankamos apšvietos, į dušus dažnai nebuvo tiekiamas karštas vanduo, persirengimo kabinoje nuolat buvo pažeidžiamas asmenų privatumas. Įrengtos kriauklės aprūdijusios.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjas nurodo, jog kamerose jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu
vandeniu, išsiskalbti viršutinius drabužius, plauti indus, kadangi į kamerą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, taip pat nebuvo galimybės džiovinti išsiskalbtus drabužius.
2.5. Teigia, kad kamerose nuolat būdavo prastas kvapas, mažai ventiliacijos, nes mano, kad neveikia vėdinimo sistema. Kamerose įrengti langai yra mediniai, per maži, kad į kamerą pakliūtų daugiau natūralios šviesos. Pareiškėjui nuo dirbtinės šviesos kamerose nuolat skaudėdavo galvą.
2.6. Pasak pareiškėjo, kadangi kamerose neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, jis nuolat patiria nesaugumo jausmą.
2.7. Teigia, kad kamerose trūksta baldų (spintelės daiktams susidėti, jeigu yra – tai susidėvėjusios), taip pat nėra kopėtėlių prie lovos, kad užlipti į antrą aukštą. Lovos yra netvarkingos, per siauros, dėl ko išsimiegoti buvo neįmanoma, jautė nugaros skausmus, dėl kurių teko kreiptis į medikus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2.8. Jam kalint kalėjime, jis jautė pažeminimą, dvasines kančias, nerimą dėl suprastėjusios savo sveikatos ir saugumo. Mano, kad jam turi būti priteista patirta moralinė žala, nes patirti išgyvenimai turi būti kompensuoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Tvirtina, kad įvertinus leidžiamų laikyti asmenų skaičių ir minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kameroje buvusių asmenų skaičius bei kamerų plotas. Atsakovės atstovės teigimu, net ir esant pilnai užpildytai kamerai, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarydavo: kameroje Nr. 11 – ne mažiau, kaip 4,1625 kv. m; kameroje Nr. 43 – ne mažiau, kaip 3,678 kv. m; kameroje Nr. 45 – ne mažiau 3,748 kv. m; kameroje Nr. 48 – ne mažiau, kaip 3,762 kv. m; kameroje Nr. 51 – ne mažiau, kaip 3,772 kv. m, kas, anot atsakovės atstovės, pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus.
3.2. Dėl sanitarinių mazgų nurodo, kad kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Šiuo atveju tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartu pažymi, kad LVAT praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Sanitarinis mazgas kamerose Nr. 11, 43, 45, 48, 51 atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Nuotraukos patvirtina sanitarinio mazgo įrengimą kamerose ir sanitarinių įrenginių būklę.
3.3. Taip pat teigia, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atkreipia dėmesį į tai, kad mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Taigi šiuo atveju, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
3.4. Paaiškina, kad visose Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose yra įrengtas natūralus apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 p. reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, pažymime, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį.
3.5. Taip pat, pasak atsakovės atstovės, Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros yra pilnai aprūpintos baldais. Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, o pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose yra įrengiami patogiu atstumu nuo lovų (gultų). Visos Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose esančios lovos yra dviaukštės, orientaciniai lovos matmenys yra: ilgis apie 197 cm, plotis apie 71 cm, aukštis iki lovos pirmo aukšto gulto apie 51 cm, aukštis lovos antro aukšto gulto apie 144 cm, aukštis iki galvūgalio / kojūgalio viršaus apie 181 cm. Skirtingose kamerose esančių lovų matmenys gali nežymiai skirtis. Ginčo laikotarpiui aktualūs teisės aktai nereglamentuoja baldų konstrukcijos ir matmenų bei nenumato bausmių vykdymo sistemos įstaigos administracijos pareigos įrengti kopėtėles dviaukštėse lovose.
3.6. Dėl kamerose galimai matomo pelėsio požymių pažymi, kad visos Šiaulių kalėjimo gyvenamosios bei bendro naudojimo patalpos yra valomos bei dezinfekuojamos vadovaujantis aplinkos (patalpų, daiktų, įrengimų) paviršių higienos-dezinfekcijos planu, o pastebėti pelėsių požymiai nedelsiant šalinami.
3.7. Pažymi, kad nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras nenumato, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Drabužiai, rankšluosčiai ir patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) po skalbimo grąžinami švarūs ir išdžiovinti.
3.8. Tvirtina, kad į dušą iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų)
nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos –
kasdien, laikantis suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos.
3.9. Taip pat akcentuoja, kad Šiaulių kalėjimo režiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias
savybes. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p., kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 p. reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tokiu būdu, kad tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose, kas yra draudžiama.
3.10. Dėl iškvietimo mygtukų nurodo, kad kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Taigi Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.
3.11. Dėl pareiškėjo prašomos jam priteisti neturtinės žalos paaiškina, kad bet kokiu atveju pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo neaišku, ar jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių filialą ir (arba) kitas kompetentingas institucijas dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų Šiaulių kalėjime. Tuo tarpu, kai atsakovės atstovė tokiais duomenimis nedisponuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo ir konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
6. Dėl gyvenamojo ploto kamerose.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 m. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje bei Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Analogiškos minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normos (3,1 m² – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis bei 3,6 m² – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis) reikalavimas yra nustatytas ir Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1. bei 1.2.2 papunkčiuose.
Nei viename iš aukščiau nurodytų teisės aktų nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro kameros ploto turi būti atimamas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas kameros plotas, tačiau EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją Nr. 7334/13 nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. pažymos Nr. SV-24-6279 matyti, jog pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. birželio 3 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas šiose kamerose Nr. TLK-1, Nr. 43, Nr. 51, Nr. 48, Nr. 45, Nr. 11, Nr. TLK-3 ir Nr. TLK-4, esant nuo 3 iki 5 asmenų. Pagal paskaičiavimus (iš bendro atskirų kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotus), galima daryti išvadą, jog pareiškėjui kamerose Nr. 43, 51, 48, 45, kai juose buvo 5 asmenys teko 3,4 kv. m, o kameroje Nr. 11 – 3,8 kv. m. Vertintina, kad pareiškėjui atskirais laikotarpiais teko mažiau nei 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m ploto. Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-144 ir pateiktos fotonuotraukos (kamerų Nr. 11, 43, 45, 48, 51) patvirtina, kad kamerose esantys baldai negalėjo varžyti pareiškėjo judėjimo laisvės, todėl apibendrinus, darytina išvada, jog pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiškėjui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių, įvertinęs pažymos apie sanitarinių mazgų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjęs į bylą pateiktas kameros fotonuotraukas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo taip suvaržyta, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
7. Dėl sanitarinio mazgo, vėdinimo, ventiliacijos.
7.1. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Higienos norma HN 134:2015. Higienos normos 17 p. nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos norma sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. Pagal Higienos normos HN 134:2015 15 punktą Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose yra įrengtas natūralus apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Sanitarinių mazgų įrengimą kamerose reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 p. įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, ne Higienos norma nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose.
Kamerų fotonuotraukos bei sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė patvirtina, kad Šiaulių kalėjime sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės yra atskirti lubų nesiekiančia mūrine, ne žemesne nei 1,86 m aukščio sienele ar OSB plokšte, ne žemesne nei 1,8 m, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentui atliekant patikrinimus (2022 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas Nr. 6-12 4.80Mr (PA-120) Higienos normos reikalavimų 17 p. pažeidimas nenustatytas.
Byloje nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, kokius konkrečius veiksmus atliko kalinimo įstaigos administracija ar kiti kameroje buvę asmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, ar užuolaida, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022).
Kaip nurodyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punkte, Higienos norma privaloma naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Taigi pažymėtina, kad Šiaulių kalėjimas pastatytas iki Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, šiuo aspektu atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas.
8. Dėl naudojimo dušu ir karšto vandens tiekimo teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų įrengimą ir eksploatavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato privalomo karšto vandens tiekimo į kameras.
8.1. Higienos normos 28.2. p. numatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Higienos normos 44 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinimas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Kaip jau minėta, pagal NVSC Šiaulių departamento atliktus patikrinimus Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Įvertinus, kad pareiškėjo nurodytose kamerose ginčo laikotarpiu nebuvo atlikta jokių patikrinimų, išskyrus kamerą Nr. 43, kurioje pažeidimų nenustatyta, darytina išvada, jog pareiškėjui galimybė nusiprausti karštu vandeniu ir privatumas duše buvo užtikrinti.
8.2. Dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2022-2023 m. papildytą planą“ Nr. 20-1056, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl Higienos normos pažeidimo dušų patalpose, taigi laikytina, kad tokie argumentai neįrodyti. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos 2022-2023 m. papildytą planą Nr. 20-1056 suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės kameros švarai palaikyti, tačiau jų detalizuota registracija nevedama. Byloje duomenų, jog dėl valymo priemonių išdavimo kameros švarai palaikyti pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją ir jos jam nebuvo išduotas, nėra.
9. Dėl iškvietimo (signalizacijos) mygtuko.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Taigi kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipia dėmesį, kad natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Be to, svarbu tai, kad Šiaulių kalėjimo režiminis korpusas 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomų objektų sąrašą, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjui atsirado nesaugumo jausmas, depresija, priklausomybė nuo kitų asmenų valios, pablogėjo santykiais su artimaisiais bei kitais nuteistaisiais, tačiau minėtų argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas byloje nepateikia įrodymų ar dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į medicinos įstaigą. Pareiškėjo skundo argumentai teiginiai, kad esant poreikiui, negalėtų išsikviesti pareigūnų patvirtina, kad realus pavojus ar žala pareiškėjo sveikatai nebuvo kilę, be to, pareiškėjas nenurodo, kad pareigūnai nebūtų atėję. Kadangi pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Šiaulių kalėjime metu vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba, o tai, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, savaime negali būti pagrindas žalai priteisti, kadangi, kaip minėta, tokios žalos įrodymų pareiškėjas nepateikė.
10. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat sieja su dviaukščių lovų įrengimu ir kopėtėlių užlipimui į antrą lovos aukštą nebuvimu. Aprūpinimo normų 10.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti, be kita ko, metalinė lova. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl nepatogumų patekti į miegamąją vietą, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio modelio lovos turi būti įrengtos laisvės atėmimo vietų miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis, todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas pats savaime nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad buvo įrengtos lovos be kopėtėlių, tačiau neįvardija, kokius su tuo susijusius nepatogumus jis patyrė ir kokios dėl to kilo neigiamos pasekmės (pvz., negalėjo įlipti, pan.). Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
11. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas kalinimo įstaigoje rašė skundus ir / ar kreipėsi į administraciją. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui pateikta nėra (taigi pareiškėjas su skundais ir prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė). Byloje taip pat nėra duomenų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad jis būtų skundęsis kitoms institucijoms. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žiūrėti 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
12. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją.
13. Atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (tik trumpalaikiai nepatogumai, tačiau dėl pažeidimų pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nenustačius kitų kalinio sąlygų pažeidimo (akumuliacinio poveikio), vertintina, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.
14. Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
15. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.