Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nukentėjusiajam E. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas:

1) 2012-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str., 290 str. - 9 MGL bauda;

2) 2014-11-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d. - 15 MGL bauda;

3) 2015-02-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2016-01-06 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. 2016-11-13 apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tėvui E. Č. sėdint kambaryje ant lovos aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu dūrė du kartus į krūtinę, tokiais veiksmais E. Č. padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstoje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

2016-11-13 01.31 val. P. Č. nustatytas 1.49 prom. girtumas (74 b. l.).

2016-11-14 P. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (72-73 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-362/2014 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Aptartus byloje esančius ir teismo tiesiogiai ir betarpiškai ištirtus įrodymus, kuriais teismas grindžia kaltinamojo P. Č. kaltę, siekiant juos patikrinti, konstatuotina, kad juos patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, kaltinamojo motinos D. Č., parodymai, į kuriuos teismas atsižvelgia tik formuojant teismo vidinį įsitikimą. Liudytoja D. Č., kuri dėl sveikatos būklės ir medikų rekomendacijų teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo, o jos parodymai buvo perskaityti, patvirtino, kad būtent kaltinamasis P. Č. sukonfliktavęs su tėvu E. Č., pastarajam du kartus smogė peiliu į krūtinę.

Taigi iš ištirtų įrodymų viseto matyti, kad tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Įvertinus visas ištirtas įvykio aplinkybes, kad nors nukentėjusysis galimai ir išprovokavo konfliktą su kaltinamuoju, tačiau kaltinamajam nuo nukentėjusiojo gintis nereikėjo, nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų puolęs kaltinamąjį, nebuvo jokio realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, o kaltinamasis P. Č. sėdinčiam kambaryje ant lovos savo šeimos nariui – tėvui, sąmoningai dūrė du kartus su duriančiu – pjaunančiu daiktu į krūtinę, akivaizdu, kad jis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl konstatuojama, kad kaltinamasis P. Č. šią nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Taigi iš ištirtų įrodymų visumos yra neginčytinai įrodyta, jog P. Č. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tėvui E. Č. sėdint kambaryje ant lovos aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu dūrė du kartus į krūtinę, tokiais veiksmais E. Č. padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstoje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad P. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

P. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarant nusikalstamą veiką laikytina tai, jog jis iš esmės pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog smurtinę nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę P. Č. teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatytų visų paminėtame baudžiamajame įstatyme (BK 62 str.) nurodytų aplinkybių, kurios leistų P. Č. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-633/2011).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. P. Č. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką kito žmogaus sveikatai, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teismui konstatavus, jog skirti P. Č. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu nėra šiame straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų visumos, darytina išvada, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. Č. yra išsituokęs, turi nepilnametę dukrą, kuriai yra būtinas išlaikymas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vadybininku, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tėvo, nukentėjusiojo E. Č. charakterizuojamas gerai, su nukentėjusiuoju susitaikė, jam civilinio ieškinio ir jokių pretenzijų nereiškiama, nukentėjusysis po sužalojimo visiškai pasveiko, jokių padarinių neliko, prašė sūnui neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimo bausme, kadangi kaltinamasis P. Č. prižiūri neįgalią mamą D. Č., kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis vienas negalės pasirūpinti savo neįgalia žmona. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl veiksnumo apribojimo D. Č., civilinės bylos Nr. e2YT-3375-955/2017. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis P. Č. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis teisme išsamiai ir iš esmės nurodė jam žinomas aplinkybes. P. Č. veiksmų mažesnis pavojingumas sietinas su tuo, kad jis iš anksto neplanavo sužaloti savo tėvo. Byloje nėra duomenų, kad po padaryto nusikaltimo dėl kaltinamojo dar buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 83 TPK-65/2017, 2016-11-13 pavojingos visuomenei veikos padarymo metu, P. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sutrikimas F10.2. Šios veikos metu visiškai suvokė savo veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. Šiuo metu P. Č. konstatuojami psichikos sutrikimai: Adaptacijos sutrikimai F43.2 ir psichikos sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sutrikimas F10.2. Jis visiškai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti ir gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. P. Č. pagal savo psichinę būseną nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Įvertinus P. Č. asmenybę, jos darbinės veiklos pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybių visumą, ir dabar kartu gyvenančių šeimos narių dabartinius tarpusavio santykius, taip pat kitas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. Č. už nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai nebus pasiekti jį izoliavus nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, P. Č. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Ši išvada neprieštarauja ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai teisminei praktikai, pavyzdžiui nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-150/2016.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 589,23 EUR turtinės žalos atlyginimo, pagrįstas rašytiniai įrodymais, ir yra teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, minėtą sumą priteisiant iš kaltinamojo P. Č..

Kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 str. 3 d.).

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 (vienerius) metus atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai priteistą 589,23 EUR civilinį ieškinį už E. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-13, 01.02 val., iki 2016-11-14, 14.32 val. (dvi paras).

Palikti galioti P. Č. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš P. Č. 589,23 EUR gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. peilių, tamponus su raudonos spalvos dėmėmis, saugomus Kauno apskrities VPK Panemunės PK (26-27 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.