Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui I. L. ir atsakovui 2. P. Z., tuo pačiu atstovaujančiam ir atsakovę 1. UAB ,,Apoil“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir dokumentinio proceso tvarka, pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Andopas“ ieškinį atsakovams: 1. UAB „Apoil“ ir 2. P. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė savo reikalavimą atsakovams kildino iš dar 2005 m. gruodžio 12 d. su IĮ „Apoil“ sudarytos naftos produktų pardavimo - pirkimo sutarties, pagal kurią ieškovė ir atsakovė 1 vykdė degalų pirkimo - pardavimo sandorius. Ieškovė pardavė ir pristatė atsakovei 1 dyzelinį kurą ir pateikė šiam skolininkui PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovo 1 pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2010 m. liko skolingas ieškovui 33 885,67 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-14 nutartimi atsakovui 1 buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi patvirtino patikslintą kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame nurodė, kad atsakovo 1 skola (kreditorinis reikalavimas) ieškovui yra 37 288,15 Eur. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-01 sprendimu atsakovui 1 vykdant restruktūrizavimo planą ir iš dalies grąžinant kreditoriams skolą, užbaigė atsakovo 1 restruktūrizavimo bylą.

2017 m. balandžio 6 d. atsakovo teisinė forma buvo pertvarkyta iš individualios įmonės į uždarąją akinę bendrovę. Vadovaujantis LR CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, tuomet, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Pertvarkant juridinį asmenį, kinta tik jo teisinė forma (nagrinėjamu atveju individuali įmonė ,,Apoil“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o visos pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos išlieka, jas perima naujos teisinės formos juridinis asmuo. Ieškinio pateikimo teismui momentu atsakovų įsiskolinimas ieškovui sudarė 33 885,67 Eur. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalimi, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Taip pat, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.) ir atsižvelgiant į tai, kad byloje preliminaraus sprendimo priėmimo dienai nėra įrodymų, jog atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę, tenkino ieškovo reikalavimus atsakovams 1. UAB „Apoil“ ir 2. P. Z. bei priteisė iš pastarųjų subsidiariai ieškovui UAB „Andopas“ 33 885,67 Eur skolos (CK 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį, teismas iš atsakovų priteisė ieškovui sumokėti ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 33 885,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tuo pačiu sprendimu ieškovei iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos 362,00 Eur žyminis mokestis, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė į bylą prieštaravimus, kuriuose nurodė šiuos motyvus.

Atsakovai neginčija tos faktinės aplinkybės, kad ieškovo nurodytų ir byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu kilo APOIL mokėjimo prievolė ieškovui.

Atsakovai patvirtina, kad Klaipėdos apygardas teismo 2010-06-14 nutartimi Individualiai Įmonei „APOIL“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-08, 2010-11-17, 2010-12-17, 2011-05-11, 2011-10-27, 2013-04-24, 2014-07-04, 2011-11-21, 2015-03-09, 2015-01-15, 2016-02-05, 2016-04-11 nutartimis byloje buvo privirtintas kreditorių sąrašas, kuriame patvirtintas ieškovo 37.28S.15 Eur dydžio kreditinis reikalavimas.

2015-11-10 reorganizuojamos IĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimas nusprendė patikslinti restruktūrizavimo planą, numatant dalies įmonės turto pardavimą bei pratęsiant restruktūrizavimo plano Įgyvendinimo terminą iki 2016-04-28, taip pat nustatant, kad neužbaigti restruktūrizavimo procese vykdyti kreditorių kreditoriniai reikalavimai tenkinami po restruktūrizavimo pabaigos per trejus metus nuo sprendimo užbaigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-15 nutartimi reorganizuojamos IĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai buvo patvirtinti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-15 nutartis buvo palikta galioti nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas priimta nutartimi papildomai konstatavo, kad restruktūrizavimo procese būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu, restruktūrizavimo planas gali būti vykdomas ir pasibaigus Įmonių restruktūrizavimo įstatyme bei restruktūrizavimo plane nustatytiems įmonės restruktūrizavimo terminams. <.... > 91,80 proc. finansinių reikalavimu turintys kreditoriai sutiko, kad jų reikalavimu įvykdymas butų atidėtas ilgesniam, nei restruktūrizavimo proceso laikotarpiui Tokios restruktūrizuojamos įmonės kreditorių lengvatos negali būti traktuojamos kaip neatitinkančios jų ar restruktūrizuojamos įmonės interesų, nes jos vertintinos kaip kreditorių išreikšta gera valia restruktūrizuojamai įmonei, siekiant stabilizuoti jos veiklą bei sudarant galimybe kreditoriams atgauti visą skolą. < .... > Todėl restruktūrizuojamos IĮ „APOIL“ kreditoriams sutikus atidėti įsipareigojimų mokėjimo terminus ir tokiu būdu suteikiant restruktūrizuojamai įmonei pagalbą, ją numatant restruktūrizavimo plano pakeitime; nebuvo pažeistos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos imperatyvios normos. Priešingai, įmonės kreditoriams gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikus lengvatas, buvo sudaryta galimybė įmonei stabilizuoti savo, kaip verslo partnerio veiklą, o patiems kreditoriams galimybė atgauti visą skolą.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-01 nutartimi buvo pavirtintas individualios Įmonės „APOIL“ restruktūrizavimo įgyvendinimo aktas ir įmonės restruktūrizavimo byla buvo baigta. Priimta nutartimi teismas papildomai konstatavo, kad įmonės kreditorių sprendimas dėl pakeisto restruktūrizavimo plano įgyvendinimo po teismo nutarties baigti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo yra teisėtas ir net nuolaidų nedariusių kreditorių teisės ir interesai nebus pažeisti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-01 nutartis įsiteisėjo 2016-07-01. IĮ „APOIL“ įsipareigojimus kreditoriams, tame tarpe ir ieškovui ėmė vykdyti restruktūrizavimo plano pakeitime, patvirtintame 2015-11-10 kreditorių susirinkime, tvarka ir apimtimis, t. y. kiekvieną, mėnesį iš IĮ „APOIL“ gaunamo pelno išmokėdamas kreditoriams po 2.800,00 Eur ir plano pakeitime nustatyta tvarka priskaitytinas palūkanas.

Tokiu būdu, po 2016-06-01 IĮ „APOIL“ vykdydama įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovui sumokėjo 2.841,80 Eur ir likusią skolos dalį su palūkanomis turi sumokėti iki 2019-06-30. T. y., ieškinio pareiškimo momentu ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo momentu APOIL mokėjimo prievolė Ieškovui nebuvo suėjusi.

Kaip teisingai buvo nurodyta pareikštame ieškinyje, 2017-04-06 individuali įmonė „APOIL“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, buvęs individualios įmonės savininkas, atsakovas P. Z. tapo atsakovo APOIL akcininku.

Tačiau aukščiau nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pagrindu atsakovu atsakomybei taikyti, buvimą.

Individualiai įmonei „APOIL“ susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, negalint įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams tuo pat metu, įmonės savininkas, atsakovas P. Z. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos individualiai įmonei „APOIL“ iškėlimo. Restruktūrizavimo byloje priimtu kreditorių susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, t. y., be kita ko nustatyti IĮ „APOIL“ prievolių vykdymo kreditoriams terminai ir tvarka, t. y., su kreditoriais sudarytos sutartys pakeistos, nustatant kitą prievolių įvykdymo terminą, apsaugantį IĮ „APOIL“ nuo reikalavimų, reikštinu dėl prievolių, kurių įvykdymo terminai nesuėjo, įvykdymo.

Kaip buvo nurodyta, 2015-11-10 kreditorių susirinkimo nutarimu, patvirtintu 2016-01-15 Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-15 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimis, APOIL ir jo kreditorių sudarytos sutartys dėl prievolių įvykdymo tvarkos ir terminų buvo dar kartą pakeistos nustatant, kad prievolės įvykdomos per 3 metus nuo nutarties, kuria užbaigiama IĮ „APOIL“ restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo. Kaip buvo nurodyta, tokia nutartis įsiteisėjo 2016-07-01, tad APOIL prievolių pagal sutartį, sudarytą su ieškovu, įvykdymo terminas 2019-06-30.

Vadovaujantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 26 str. 6 d., kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-01 nutartyje papildomai konstatuoti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi ir kreditoriams, kurie restruktūrizuojamai įmonei nedarė nuolaidų.

a) 2015-11-10 kreditorių susirinkimui pakeitus IĮ „APOIL“ restruktūrizavimo planą ir nustačius, kad neįvykdyti įmonės įsipareigojimai kreditoriams įvykdomi per tris metus nuo teismo nutarties pabaigti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kai mėnesį kreditoriams mokant po 2.800,00 Eur iš įmonės pelno,

b) Klaipėdos apygardos teismui 2016-01-15 nutartimi patvirtinus nurodytą restruktūrizavimo plano pakeitimų, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-03-24 nutartimi papildomai konstatavus, kad patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymas galimas ir pasibaigus Įstatyme nustatytam restruktūrizavimo terminui,

c) Klaipėdos apygardos teismui 2016-06-01 nutartimi konstatavus, kad pakeisto restruktūrizavimo plano vykdymo sąlygos yra privalomos visiems kreditoriams,

ieškinio pareiškimo momentu APOIL prievolių ieškovui terminas nebuvo suėjęs, dėl ko pripažintina, kad APOIL nėra praleidusi jokių prievolių vykdymo terminų, kas sudaro pagrindą ieškovo pareikštą ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Kaip nustatoma CK 6.245 str. 5 d., kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartų su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingų terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštų reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Nurodyta reiškia, kad subsidiaraus skolininko atsakomybes taikymas yra galimas tik tokiu atveju, jei kreditorius pareiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui, o šis prievolės per protingą terminą neįvykdė ir arba nėra pagrindini o skolininko turto, iš kurio pagrindinio skolininko prievolės gali būti įvykdytos.

2015-11-10 kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinus prievolių vykdymo pakeitimą. Ieškovas niekaip ir jokia forma nepareiškė reikalavimo APOIL dėl likusių prievolių (kurių įvykdymo terminai nepasibaigė), įvykdymo. Tokiu būdu, nesant pagrindo konstatuoti pagrindinio skolininko prievolių neįvykdymą ar atsisakymą prievolę įvykdyti, subsidiariosios atsakovo P. Z. atsakomybės taikymas nėra galimas.

Preliminariuoju teismo sprendimu, tenkinant 2017-04-21 ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus. Teismas subsidiariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 33.385.67 Eur skolos.

Tačiau kaip matyti iš su atsakovų atskiruoju skundu byloje pateiktų įrodymų (APOIL skola apyvartos žiniaraščio), 33.885,67 Eur skolų APOIL ieškovui turėjo 2016-12-31.

Po 2016-12-31 APOIL atliko ieškovui du mokėjimus bendrai 1.513.87 Eur sumai (2017-03-31 - 521,l6 Eur ir 2017-04-25 (dar nežinant apie pareikštų ieškinį) – 992,71 Eur). Tad Preliminaraus sprendimo priėmimo momentu APOIL skolą ieškovui sudarė ne 33 885.67 Eur suma, o 32.341,80 Eur suma, kas sudaro pagrindą konstatuoti tikrovės neatitinkančių aplinkybių konstatavimą priimtame Preliminariajame sprendime.

Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą priimtą Preliminarųjį sprendimą panaikinti.

Atsakovai pažymi, kad Preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl jos ydingo perkėlimo iš ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo nesudaro pagrindo suprasti, kurio iš atsakovu atsakomybė taikoma subsidiariai.

Preliminariojo teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė ,,priteisti ieškovui UAB „Andopas“ subsidiariai iš atsakovų UAB „Apoil“ ir P. Z.“ nesudaro pagrindo atskirti pagrindinį skolininką ir papildomą skolininką pagrindinio skolininko turto nebuvimo ar negalėjimo įvykdyti prievolę atveju. Nurodyta teismo formuluotė, greičiausiai, suklydimo įtakoje, nustato iš esmės solidariosios (bendros) skolininkų atsakomybės taikymą, kai tuo tarpu subsidairioji (papildoma atsakomybė pagrindinio skolininko turto nebuvimo ar negalėjimo įvykdyti prievolės atveju) nustatoma tik kaip papildoma, aiškiai konstatuojant pagrindinio skolininko atsakomybę ir papildomo (subsidiraus) skolininko atsakomybę pagrindinio skolininko prievolių negalėjimo įvykdyti atveju.

Kaip nustatoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, patenkinus ieškinį, teismo sprendime būtina nurodyti, kad prievolė yra subsidiari (CPK 274 str. 2 d.). Tuomet priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo.

Atsižvelgiant į nurodytą, Preliminarus teismo sprendimas dėl jo rezoliucines dalies ydingumo, subsidiariosios atsakomybės subjekto sprendime nenustatymo panaikintinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovai UAB „APOIL“ ir P. Z., vadovaudamiesi CPK 428 str., 430 str. teismo prašė:

- Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-26 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5894-772/2017 ir ieškovo UAB „Andopas“ pareikštą ieškinį atmesti;

- Priteisti iš ieškovo UAB „Andopas“ atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad atsakovai neneigia, jog yra skolingi kreditoriui. Taip pat sutiko su atsakovų argumentu, kad preliminariame sprendime nurodyta jų skolos suma yra 32 341,80 Eur.

Atsakovas 2 duodamas paaiškinimus nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė vykdo restruktūrizavimo planą ir moka kreditoriams konkrečias įmokas. Plano vykdymą kontroliuoja ir priežiūrą vykdo restruktūrizavimo administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“. Teigė, kad restruktūrizavimo tikslai yra pasiekti, atkurtas bendrovės mokumas. Paaiškino, kad vienas iš kreditorių AB DNB bankas nesutikdamas su plano įgyvendinimo terminais siekė juos pakeisti, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai skundą atmetė. Bendrovė siekdama grąžinti skolą kreditoriams planuoja parduoti jos veiklai nereikalingą turtą. Šiuo metu bendrovėje dirba 15 darbuotojų ir jos veikla kol kas yra pelninga. Papildomai nurodė, kad ieškovas ir anksčiau buvo jam pareiškęs atskirą ieškinį esant jo subsidiariai atsakomybei, kurį Klaipėdos apygardos teismas atmetė. Todėl prašė teismo ir šį ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Preliminarus sprendimas panaikintinas, o ieškovės ieškinys atsakovams atmestinas.

Dėl atsakovo 1 atsakomybės ieškovui.

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą yra neskaičiuojami delspinigiai, palūkanos, o įmonės ūkinė komercinė veikla tęsiama. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo tikslas išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas kreditoriams, atkurti mokumą ir išvengti bankroto yra gana realus. Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų - įmonės dalyvių ir kreditorių - sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų. Sėkmingas restruktūrizavimo procesas duoda naudos tiek kreditoriams, tiek įmonei, tiek valstybei. Apskritai, restruktūrizavimas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonė. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Dar daugiau, teisės aktai įtvirtina būtent restruktūrizavimo prioriteto principą, nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.

Kaip anksčiau teismas yra nurodęs Klaipėdos apygardos teismas dar 2015-04-15 nutartimi patvirtino atsakovo kreditorinių reikalavimų sąrašą, kuriame ieškovės kreditorinis reikalavimas skolininkui yra 37 288,15 Eur. Kaip nurodė tiek atsakovai, tiek ir ieškovė, šio kreditorinio reikalavimo dydis yra sumažėjęs iki 32 341,80 Eur. Šaliai pripažinus šį faktą jis toliau neįrodinėtinas (CPK 182 str. 1 d. 5p., 187 str.). Atsakovui 1 pradėjus realiai vykdyti restruktūrizavimo planą ir mokant pagal jį įmokas kreditoriams, teismo sprendimu yra užbaigta atsakovo 1 restruktūrizavimo byla. Atsakovo 1 restruktūrizavimo byloje nustatyta daug prejudicinių faktų, kurie irgi nebereikalauja papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta, kad atsakovas 1 prievolę ieškovui dėl skolos grąžinimo turi įvykdyti iki 2019-06-30 (Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-01 sprendimas, civ. byla Nr. B2-32-513/2016). Iš paminėto seka, kad atsakovas 1 privalo įvykdyti prievolę ieškovui iki nurodyto termino ir tik po to kreditorius (ieškovas) įgyja reikalavimo teisę į skolininką (atsakovą 1). Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad tiek patvirtintas restruktūrizavimo planas, o po to ir jo įgyvendinimo aktas yra teisinė prezumpcija dėl papildomo termino nustatymo skolininko naudai, kuri kyla iš įstatymo (CK 6. 34 str. 2 d.). Taip pat teismas sutinka, su atsakovo 1 prieštaravime išsakytu argumentu, kad jis laikytinas pagrindiniu, o ne papildomu (subsidiariu) ieškovo skolininku. Dėl anksčiau nurodyto ieškovo reikalavimas atsakovui 1 atmestinas. Atskirai pažymėtina, kad tiek restruktūrizavimo planas, tiek įgyvendinimo aktas yra kreditorių ir skolininko susitarimas keičiantis šalių teisinius santykius dėl anksčiau tų pačių šalių sudarytų sutarčių. Šių susitarimų pagrindu skolininkui atsiradusios terminuotos prievolės turi būti vykdomos pagal juose nurodytus terminus (CK 3. 34 – 6. 35 str.). Be to ieškovas nenurodė aplinkybių patvirtinančių, jog skolininkas (atsakovas 1) netinkamai vykdo savo naujai prisiimtus įsipareigojimus, todėl nėra ir teisinio pagrindo atskirai vertinti atsakovo veiksmus šalių ginče. Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui 1 atmestinas.

Dėl atsakovo 2 atsakomybės ieškovui.

Įstatyme yra nurodyti subsidiariosios (papildomos) civilinės atsakomybės taikymo ypatumai. Atsakomybė pripažįstama subsidiariąja, kai yra du civilinės atsakomybės subjektai - pagrindinis ir papildomas. Papildomo skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik kai pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti savo prievolę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą. Tokiais atvejais kreditorius pirmiausiai privalo pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui. Pažymėtina, kad šiuo atveju turima omenyje reikalavimo pareiškimas ne teismo tvarka, o asmeniškai pačiam skolininkui. Jeigu šis atsisako atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas arba šito nepadaro per sutarties ar įstatymo nustatytą terminą (o jeigu toks terminas nenustatytas - per protingą terminą), kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui. Subsidiarioji civilinė atsakomybė gali būti taikoma tiek sutartinės (pvz., CK 2.50 str. 3 d.), tiek deliktinės atsakomybės atveju (pvz., CK 6.276 str.).

CK 6. 245 str. 6 dalyje nustatyti subsidiariosios civilinės atsakomybės taikymo ribojimai. Kadangi privalo pareikšti savo reikalavimą pirmiausiai pagrindiniam skolininkui, kreditorius turi panaudoti prieš jį visus galimus gynybos būdus. Todėl subsidiariojo skolininko atsakomybė galima tik kai nuostolių atlyginimo pagrindinio skolininko sąskaita negalima gauti jokiu kitu būdu. Kreditorius, galėdamas pasinaudoti įskaitymo teise, bet ja nepasinaudojęs, negali reikalauti iš subsidiariojo skolininko įvykdyti prievolės. Tokia kreditoriaus teisė atsiranda tik jeigu pasinaudojus įskaitymu visi nuostoliai nėra padengiami arba negalima pasinaudoti įskaitymu (pvz., dėl pagrindinio skolininko bankroto).

LR CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Pertvarkant juridinį asmenį, kinta tik jo teisinė forma, o visos pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos išlieka, jas perima naujos teisinės formos juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju individuali įmonė ,,Apoil“ tik 2017-04-06 buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o tokiu atveju atsakovo 2 civilinė atsakomybė ieškovui kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs pasibaigs tik 2020-04-05 įskaitytinai.

Teismas sutinka su atsakovo 2 prieštaravimuose nurodytu teisiniu argumentu, kad jo atsakomybė kreditoriui atsiranda tik tuomet, kai jau nebus faktiškai galimybės išieškoti skolos iš pagrindinio skolininko, tai yra atsakovo 1. Tuo pačiu paminėtina, kad nurodytas 3 metų terminas laikytinas ieškinio senatimi, atsižvelgiant ne tik į minėtos normos gramatinę konstrukciją, bet ir pagal analogija taikant CK 1. 125 str. 8 d. nuostatą, kuri taikoma civilinės atsakomybės atveju. Iš paminėto seka, jog tokiu atveju galimas ne tik ieškinio senaties termino sustabdymas, bet ir jos nutraukimas (CK 1. 129 - 130 str.).

Be to pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas ir anksčiau kreipėsi į teismą su analogišku ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo 2, remdamasis pastarojo kaip vadovo civiline atsakomybe. Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-07 sprendimu ieškovo ieškinį atsakovui 2 atmetė, kas turi įtakos ir šioje byloje ieškovo pareikštam reikalavimui dėl atsakovo 2 subsidiarios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas 2013-06-19 nutartimi paliko galioti nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-19 nutartis, civ. byloje Nr. 2A-453/2013). Pirmiausia, anksčiau paminėtas teismo sprendimas įgijo res judicata galią (CPK 279 str. 4d.). Antra, kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas atsakovo 2 atsakomybei kilti prieš ieškovą reikalingos atitinkamos sąlygos, o jų kol kas nesant negalima ir pati atsakomybė. Trečia, nors ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui 2, šioje byloje nelaikytinas tapačiu, tačiau nesant jo teisinio pagrindo dėl šio reikalavimo, jis atmestinas.

Atskirai pastebėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kur dalyvavę tie patys asmenys. Be to, šalys negali tokio fakto ir ginčyti.

Teismo sprendimo prejudicinė galia turi subjektines ribas - ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinėjant ankstesnę bylą. Teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui: įsiteisėjęs vieno teismo sprendimas dėl tam tikrų faktų privalomas kitam teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir kitoms institucijoms. Tai viena iš įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo išraiškų (CPK 18str.).

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir nenuginčijamumo savybę. Todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys bei jų teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Pavyzdžiui, vienoje byloje teismui pripažinus atsakovo veiksmus teisėtais, kitoje byloje ieškovas nebegali iš naujo įrodinėti tų pačių veiksmų neteisėtumo fakto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, kartu įvertinęs ir pastarosios turėtas išlaidas. Bylos rezultatas yra palankus atsakovams, kurie prašė teismo priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečiu atveju tai išlaidas už teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1d. 6 p.). Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovai advokatui už teisinę pagalbą yra sumokėję 770,00 Eur už teisines paslaugas (121-123 b.l.). Ieškovas savo ruožtu kiek yra patyręs išlaidų už antstolio paslaugas (50 b.l.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai, tai atsakovams turėtų būti priteistos ir visos išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d.). Teismas remdamasis savo ankstesne praktika konstatuoja, kad ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog abu atsakovai pateikė į bylą tą patį procesinį dokumentą, o byla nėra labai sudėtinga. Todėl pripažintina, kad šios advokato paslaugos konkrečiu atveju turėtų kainuoti pigiau, todėl atsakovų nurodyta išlaidų dalis mažintina pusiau. O jas viršijanti išlaidų dalis vertintina, kaip neatitinkanti tokių išlaidų kriterijaus pagrįstumo ir protingumo, nepaisant realumo, tai yra laikytina dideliu šalies išlaidavimu, tenkančiu jai pačiai. Todėl teismas, mažindamas atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, tuo pačiu pažymi, jog šalių ginčas dėl skolos priteisimo nesudėtingas, prieštaravimui į ieškovo ieškinį parengti, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Tokiu atveju atlikus atsakovams suteiktų paslaugų išlaidų įvertinimą, jiems iš ieškovo priteistina bendra išlaidų suma yra 385,00 Eur. Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir tai, jog atsakovų procesinis dokumentas (prieštaravimai) yra tik 4 puslapių, o teismo posėdžio metu trukmė irgi buvo neilga (107-108 b.l.). Todėl teismas laiko, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 262 str., 430 str. 6 d. 2 p., 7 d.,

nusprendžia:

1. Panaikinti byloje 2017-04-26 Preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atsakovams 1 ir 2 atmesti.

2. Priteisti iš ieškovės UAB „Andopas“, į. k. 152680118, atsakovei 1. UAB „Apoil“, į. k. 163347969, 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) ir atsakovui 2. P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, o likusioje dalyje šį prašymą atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.