- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-453/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“
- Atsakovas
- P. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama individuali įmonė „Apoil“.
.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Andopas“ nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. sudarė su trečiuoju asmeniu IĮ „Apoil“, kurios savininkas yra atsakovas P. Z., naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu tiekė trečiajam asmeniui naftos produktus. Trečiasis asmuo nevisiškai atsiskaitė už 2010 m. gegužės 6 d. – 2010 m. birželio 22 d. laikotarpiu pirktus produktus ir liko skolingas 238 658,85 Lt; laiku neatsiskaičius, paskaičiuoti 21 479,30 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens turto neužtenka įvykdyti jo prievolėms, nes trečiajam asmeniui 2010 m. birželio 14 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, jo turtas įkeistas, o patvirtinti kreditorių reikalavimai yra labai dideli (7,7 mln. Lt), kas neleidžia tikėtis, kad trečiojo asmens veikla būtų pertvarkyta taip, jog iš nuostolingos taptų labai rentabilia. Kadangi trečiasis asmuo yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi, šiuo atveju už jo prievoles atsako atsakovas. Be to, atsakovo atsakomybė kildintina ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kadangi atsakovas buvo nesąžiningas, – trečiasis asmuo naftos produktus, už kuriuos neatsiskaitė, pirko tuo metu, kai teisme jau buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; atsakovas neabejotinai žinojo, kad už perkamus produktus trečiasis asmuo neatsiskaitys. Taigi, nesant objektyvių aplinkybių, patvirtinančių trečiojo asmens galimybę įvykdyti savo prievoles ieškovui, trečiojo asmens įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo. Remdamasis nurodytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 238 658,85 Lt skolos, 21 479,30 Lt delspinigių ir procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 14 d. buvo iškelta trečiojo asmens restruktūrizavimo byla, 2010 m. spalio 8 d. joje patvirtintas ieškovo 238 658,85 Lt dydžio finansinis reikalavimas, o 2010 m. spalio 16 d. – restruktūrizavimo planas, pagal kurį nurodytas ieškovo reikalavimas bus patenkintas 2013-2014 m.; už tokį restruktūrizavimo planą balsavo ir pats ieškovas. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plane numatyto kreditorinio reikalavimo tenkinimo atidėjimas prilygsta prievolei su atidedamuoju terminu. Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį tokia prievolė yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia vienam iš bendraskolių, atitinkamai taikomas ir kitiems bendraskoliams (CK 6.8 str. 2 d.). Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens prievolė nėra suėjusi, nes restruktūrizavimo procesas nėra pasibaigęs, restruktūrizavimo byla nėra nutraukta; ieškovas dar neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens ir jo dalyvio – atsakovo. Teismas taip pat atmetė argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Andopas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apelianto teigimu, įstatymas nesieja kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui su išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaiga. Įstatymas taip pat neapibrėžia, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, su kuo savo ruožtu yra siejamas juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės kilimas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma taikytina ir juridinio asmens nemokumu atveju, o nemokumu pripažįstama ir tokia juridinio asmens būklė, kai jis negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Apelianto nuomone, trečiojo asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimas laikytinas jo nemokumu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Vertinant pagrindinio skolininko galimybes įvykdyti prievolę kreditoriui, svarbu, kad prievolė būtų įvykdyta pagal su kreditoriumi sudarytoje sutartyje nustatytas sąlygas, o ne kada nors ateityje (pvz., restruktūrizavimo eigoje). Apeliantas taip pat nesutinka, kad atsakovas gali būti laikomas sąžiningu.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Z. prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsakovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu CK 2.50 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu. Pagal joje įtvirtintą nuostatą, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi viena iš juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės taikymo sąlygų yra juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės savo kreditoriui.
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo – pagrindinis skolininkas – už apelianto pateiktus naftos produktus turėjo atsiskaityti per terminus, nustatytus šių asmenų sudarytoje sutartyje. Ginčo, kad trečiasis asmuo nevisiškai atsiskaitė už 2010 m. gegužės 6 d. – 2010 m. birželio 22 d. pirktus produktus ir liko skolingas apeliantui 238 658,85 Lt, nėra.
2010 m. birželio 14 d. buvo iškelta trečiojo asmens restruktūrizavimo byla; teismo nutartis įsiteisėjo 2010 m. birželio 25 d. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) redakcija numatė, kad restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (1 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procesas buvo apibrėžtas kaip įmonės ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas (ĮRĮ 2 str. 2 d.). ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai nustatė, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, o įmonė savo įsipareigojimus kreditoriams privalo vykdyti restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo planui turėjo pritarti įmonės kreditorių susirinkimas; kad būtų gautas pritarimas, reikėjo, jog už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos.
Nurodytas reglamentavimas patvirtina, kad trečiojo asmens įsipareigojimo atsiskaityti su apeliantu terminas, iškėlus trečiojo asmens restruktūrizavimo bylą, buvo pakeistas. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad 238 658,85 Lt skola apeliantui bus padengta 2013 – 2014 m.; šiam planui pritarė ir pats apeliantas. Taigi apeliantas šiuo metu neturi teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo su juo atsiskaitytų kitaip, nei numatyta restruktūrizavimo plane. Kol restruktūrizavimo procesas nėra nutrauktas (ĮRĮ 24 str.), nėra pagrindo spręsti apie restruktūrizavimo neperspektyvumą, o tuo pačiu ir apie trečiojo asmens negalėjimą patenkinti apelianto reikalavimo. Taigi, šiuo metu nesant pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti savo įsipareigojimo, apeliantas neturi teisės reikalauti įvykdyti tokį įsipareigojimą iš atsakovo, kaip subsidiaraus skolininko. Priešingi apeliacinio skundo argumentai neatitinka aptarto reglamentavimo.
Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinų CK 2.50 straipsnio 3 dalies sąlygų, dėl kitos sąlygos – atsakovo nesąžiningumo – teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.