- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-494-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01226-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- D. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuotieji asmenys D. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Aleksandras Ščiukinas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui D. Č. (toliau – ir skolininkė) periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0110/20/02625 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkė buvo įpareigota atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) – M. dvaro sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, užfiksuotą Kultūros paveldo registre, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. 2023 m. birželio 7 d. apžiūrėtas pastatas, padarytos nuotraukos bei surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Č. su pareiškimu nesutiko.
4. Nurodė, jog pastato remontą atliko nežinodama, jog jis yra įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Turėdama profesinį išsilavinimą, nežinojo ir negalėjo suprasti visų aspektų, susijusių su biurokratinėmis procedūromis, teisminio proceso taisyklėmis ir pasekmėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir taip skolininkė galutinai prarado galimybę panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 11 d. akto Nr. KPD-RM-1861 dalį. Tuomet skolininkė pagal savo finansines galimybes, atšilus orams, pradėjo atstatyti gyvenamojo namo keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, fiksuotą Kultūros paveldo registre. Žiemą name buvo gyvenama, todėl vykdyti darbus žiemą nebuvo galimybių. Kadangi skolininkė vykdo privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tenkinti antstolio pareiškimą nėra jokio pagrindo.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė tenkinti antstolio pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Skolininkei D. Č. už 2020 m. gegužės 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-200522-00057 neįvykdymą skyrė vienkartinę 400 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
7. Teismas nurodė, kad VTPSI 2020 m. gegužės 22 d. surašytą privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-20-200522-00057 (toliau – Privalomasis nurodymas) suinteresuotas asmuo D. Č. buvo įpareigota atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) – M. dvaro sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, užfiksuotą Kultūros paveldo registre, sutvarkyti statybvietę. Antstolis 2023 m. birželio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-110-24682. Kultūros paveldo departamentas atsakyme Inspekcijai dėl tarnybinės pagalbos nurodė, kad patikrino M. dvaro sodybos fragmentų namą ir nustatė, kad pastato pietinėje (pagal Kultūros vertybių registro duomenis rytinėje) dalyje langai ir durys nauji mediniai, langų sudalinimas išlaikytas; Buv. naujai įrengtas medinis lentų apkalimas ant fasado panaikintas; Kultūros vertybių registre pateikiama Namo (u. k. 36439) fotofiksacija, kurioje užfiksuoti 3 langai, tačiau pastate yra 4 langai, vienas langas galimai įrengtas naujai.
8. Teismas pažymėjo, kad privalomasis nurodymas vertinamas kaip neįvykdytas dėl vieno lango. Viešai skelbiami Kultūros paveldo registro duomenys, tarp kurių yra nuotrauka Nr. 63 (nurodyta data – 2012 m. gegužės 18 d.), kurioje matyti 1 langas. Skolininkė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotraukoje matomoje sienoje 2010-2011 m. buvo iškirstas papildomas langas (šiuo metu sienoje yra du langai). Duomenų, patvirtinančių, kad viešai skelbiami Kultūros paveldo registre fiksuoti duomenys būtų netikslūs, byloje nėra. Nors skolininkė byloje nesutiko su Privalomojo nurodymo apimtimi, tačiau nagrinėjant klausimą dėl baudos skyrimo, priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumas nevertinamas.
9. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad faktiškai ginčo namas bylos nagrinėjimo metu neatitinka tinklapyje http://kvr.kpd.lt skelbiamos būklės, taigi į Kultūros paveldo registre užfiksuotą padėtį nebuvo atstatytas, o Privalomasis nurodymas nebuvo visiškai įvykdytas.
10. Teismas, atsižvelgdamas, kad Privalomasis nurodymas, kurio vykdymas susijęs su reikšmingais finansiniais nuostoliais, buvo vykdomas ir skolininkė dėjo pastangas, kad neįvykdyta dalis yra ne tokia reikšminga kaip įvykdyta, kad klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei svarstomas antrą kartą, skyrė skolininkei vienkartinę 400 Eur baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nutartį iš esmės grindė vien tik Kultūros paveldo registre viešai skelbiama nuotrauka Nr. 63, kurioje matyti vienas langas, ir po nuotrauka nurodyta data - 2012 m. gegužės 18 d. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių yra sprendžiamas jau pakankamai ilgai. Pirmąjį šio ginčo teisminį vertinimą atliko įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu, kurio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta: „Įpareigoti atsakovę D. Č. savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160701-00029 ir atstatyti (atkurti) savavališkai išmontuotus keturis langus su mediniais rėmais – M. dvaro sodybos fragmentus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), gyvenamajame name 1A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančiame nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę“. Jokio įpareigojimo „į padėtį, kuri fiksuota Kultūros paveldo registre (skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt)“ nebuvo. Išieškotoja neturi teisės savo iniciatyva modifikuoti teismo sprendimo. Todėl pagrįstai galima teigti, kad skolininkė tinkamai įvykdė Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu jai nustatytus įpareigojimus.
11.2. Nors teisminis procesas trunka pakankamai ilgai, tačiau nei skolininkė, nei jos atstovas neturėjo galimybės užduoti išieškotojos atstovams klausimų ar paprašyti pateikti paaiškinimus, nes išieškotojos atstovai nei karto nepasirodė teismo posėdžiuose. Visi šioje byloje kilę neaiškumai turėtų būti aiškinami silpnosios pusės - skolininkės naudai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Inspekcijos nuomone, apeliantės atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies nuostatos, atskirojo skundo teiginiai niekaip nepagrindžia teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo ir juo labiau nesudaro teisinio pagrindo jos panaikinti.
12.2. Teismas, priimdamas nutartį, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Inspekcija savo poziciją dėl pakartotinio baudos skyrimo išsamiai išdėstė atsiliepimuose bei kituose procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinius įrodymus, įskaitant privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktus.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės atskirajame skunde nurodytoje civilinėje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas nagrinėjo Inspekcijos ieškinį dėl kito privalomojo nurodymo, t. y. Inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. Nr. PNSSP-20-160701-00029, kuriuo apeliantė buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 30 d. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-966-722/2016 kopiją, ginčo namo priekinio fasado nuotrauką, padarytą prieš pradedant namo remonto darbus 2015 m., bei Kultūros paveldo registre viešai skelbiamą nuotrauką Nr. 62, kuriuos prašo priimti. Nurodo, kad išieškotojai Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimas yra žinomas, o kelios nuotraukos bylos neužvilkins. Šiais papildomais įrodymais galima patvirtinti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, be to, poreikis pateikti papildomus dokumentus atsirado susipažinus su skundžiama nutartimi ir teismo įrodymų vertinimu.
15. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.
16. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo visas galimybes teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio dalis), todėl į bylą kartu su atskiruoju skundu teikiamas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas yra perteklinis. Nuotraukų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai
18. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/20/02625 medžiagos nustatė, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. priverstine tvarka vykdo Inspekcijos 2020 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-200522-00057, kuriuo suinteresuotas asmuo D. Č. buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 22 d. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) – M. dvaro sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, užfiksuotą Kultūros paveldo registre, sutvarkyti statybvietę. 2022 m. sausio 14 d. ir 2022 m. vasario 23 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi D. Č. už privalomojo nurodymo nevykdymą skirta 200 Eur vienkartinė bauda. 2023 m. birželio 7 d. antstoliui apžiūrėjus ginčo namą, konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir 2023 m. birželio 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-110-24682 bei su pareiškimu kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2023 m. liepos 21 raštu Nr. (1.29-K E)2K-2324 „Dėl tarnybinės pagalbos“ informavo Inspekciją, kad „KPD Kauno teritorinis skyrius patikrino M. dvaro sodybos fragmentų namą (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir surašė Patikrinimo aktą Nr. AAK-282 (2023 m. liepos 20 d.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato pietinėje (pagal Kultūros vertybių registro duomenis rytinėje) dalyje langai ir durys nauji mediniai, langų sudalinimas išlaikytas. Buv. naujai įrengtas medinis lentų apkalimas ant fasado panaikintas. Kultūros vertybių registre pateikiama Namo (u. k. 36439) fotofiksacija, kurioje užfiksuoti 3 langai, tačiau pastate yra 4 langai, vienas langas galimai įrengtas naujai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Kultūros vertybių registro duomenimis, Namo (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingoji savybė 7.1.1.3. fasadų apdaila – atstatyta; 7.1.1.4. konstrukcijos - stalių ir kiti gaminiai - R namo dalies langų medinių konstrukcijų, apvadų tipas – atstatytas. Vertingoji savybė 7.1.1.2. aukštų išplanavimas: sienų angos - neatstatytos, nes vienas langas galimai yra įrengtas naujai“.
19. Skundžiama nutartimi antstolio pareiškimas tenkintas iš dalies, skirta skolininkei vienkartinė 400 Eur bauda, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad skolininkė dėjo pastangas, tačiau privalomasis nurodymas nebuvo visiškai įvykdytas.
20. Inspekcija byloje įrodinėjo, jog privalomasis nurodymas nėra pilnai įvykdytas – ginčo namas neatstatytas į padėtį, užfiksuotą Kultūros paveldo registre, nes pagal Kultūros vertybių registre pateikiamą ginčo namo fotofiksaciją, užfiksuoti 3 langai, tačiau pastate yra 4 langai, vienas langas galimai įrengtas naujai. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl privalomojo nurodymo apimties, jo teisėtumo, teismo įrodymų vertinimo. tačiau neginčija, jog pilnai neįvykdė privalomojo nurodymo ar baudos dydžio.
21. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas, byloje nėra ginčo, kad jo teisėtumas nebuvo ginčijamas teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).
23. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo ir apimties atmestini, nes tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
24. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 11 punktas).
25. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant skolininkei ir jos atstovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, apeliantė turėjo galimybes naudotis CPK įtvirtintomis proceso dalyvių teisėmis, todėl argumentas, jog neturėjo galimybės užduoti išieškotojos atstovams klausimų ar paprašyti pateikti paaiškinimus, nes išieškotojos atstovai nei karto nepasirodė teismo posėdžiuose, yra atmestini.
26. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi tik vienu įrodymu - Kultūros paveldo registre viešai skelbiama nuotrauka. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad teismas nustatinėjo privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, įvertindamas visus bylos įrodymus, jo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia išvadą, jog Inspekcijos privalomasis nurodymas, nors ir nevisiškai, didžiąja dalimi yra įvykdytas, tačiau skolininkė nesiekia toliau įvykdyti pilnai privalomąjį nurodymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė skolininkei baudą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė procesinės teisės normas ir suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.