Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas P. Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui S. Ž., jo atstovui adv. Feliksui Užpelkiui, trečiojo asmens atstovei V. K., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės VĮ Kretingos miškų urėdija apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei VĮ Kretingos miškų urėdija, trečiasis asmuo VSDFV Kretingos skyrius, dėl žalos, netekus profesinio darbingumo, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su teisės problema – aiškinimu ir taikymu materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo prievolės vykdymą, kada už žalos atlyginimą atsakingas juridinis asmuo reorganizuojamas. Šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006, 2007-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2007, kur konstatuota, kad juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais – likvidavimo ir reorganizavimo. Juridinio asmens reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nesibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui. Veiklos perėjimas kitam asmeniui reiškia, kad šiam pereina teisės ir pareigos bei turtas. Vienas iš reorganizavimo būdų yra padalijimas, kai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigiama du ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. 1964 m. CK 38 str. 1d. buvo nustatyta, kai juridinis asmuo reorganizuojamas, jo turtas(tiesės ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims, o pagal CK 508 str.1d.- kai reorganizuojamas juridinis asmuo, įpareigotas atlyginti žalą, susijusią su asmens sveikatos sužalojimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2007 m. kovo 30 d. aktu Nr. 07-03-021 ieškovui nustatyta profesinė liga ( t.1, b.l.7). Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie SADM Plungės teritorinio skyriaus 2007-05-25 raštu Nr. R-466 (t.1, b.l.48)konstatuota, kad ieškovas neteko 45 procentų darbingumo, iš jų: 24 procentus Kretingos miško pramonės ūkyje, išvardijant visus reorganizuojamus juridinius asmenis-Kretingos miško įmonių susivienijimas, Kretingos miškų ūkio gamybinis susivienijimas, Kretingos miškų urėdija. Šie juridiniai asmenys išvardyti ir Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2007 m. kovo 30 d. akte, nurodant konkretų netekto darbingumo procentą (t.1, b.l.8). Byloje kilo ginčas dėl to, kam mokėti žalos atlyginimą ieškovui už 24 netektus darbingumo procentus, t.y. dirbant Kretingos miško pramonės ūkyje šakų genėtoju, Kretingos miško įmonių susivienijime eiguliu, Kretingos miškų ūkio gamybiniame susivienijime šaltkalviu ir VĮ Kretingos miškų urėdijoje traktorininku. Tarp šalių kilo nesutarimas, ar VĮ Kretingos miškų urėdija yra paminėtų juridinių asmenų teisių perėmėja ir turi perimti prievolę mokėti ieškovui netekto darbingumo periodinę kompensaciją už 14procentų netekto darbingumo bei nesutinka mokėti ir 10 procentų, kurie nustatyti ieškovui dirbant pas ją traktorininku, nes nurodo, kad ieškovas prieš 15 metų nutraukė su ja darbo sutartį ne dėl ligos ir turėdamas savo traktorių dirbo po darbo sutarties nutraukimo. Tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 str.). Teismas, įvertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą dėl gautų faktinių duomenų tikrumo, leistinumo, jų tarpusavio ryšio bei pakankamumo. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ( 2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, dirbo traktoriumi ir dėl to susirgo profesine liga. Todėl pagal paminėtas taisykles įvertinus įrodymus negalima padaryti išvados, jog ieškovo veiksmai valdant traktorių, nutraukus darbo santykius su atsakove, buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo darbingumo netekimu. Iš ieškovo paaiškinimo paneigta atsakovės pozicija, jog jis profesinį susirgimą galėjo įgyti privačiai dirbdamas savo traktoriumi (t.2, b.l.16-17). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose taisykles atsakovė privalėjo pateikti įrodymus ieškovo paaiškinimui nuginčyti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Be to, nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jis neturėjo galimybės apskųsti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto, kurį 2007-03-30 pasirašė, nes atsakovė buvo parašiusi skundą centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ( t.1, b.l. 69-75), ieškovo netekto darbingumo faktas buvo pakartotinai nagrinėtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos(t.2, b.l.7), ekspertizės skyrimo klausimas buvo išspręstas 2009-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (t.1, b.l.107). Prie apeliacinio skundo pridėtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas (t.2, b.l. 7) nesudaro pagrindo kitaip vertinti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto.

Atsakovės pozicija yra nepagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio analize. Šiuo atveju esminės reikšmės turi žalos padarymo momentas ir subjektai. Žala dėl profesinio susirgimo daroma nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento. Pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006, 2008-02-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 ). CK 6.288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Šioje teisės normoje įtvirtintas principas, kad žalos atlyginimas turi būti mokamas nuo žalos padarymo dienos, taikomas tada, kai žala atsiranda iš karto atlikus neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu, jeigu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo iki žalos atsiradimo praeina tam tikras laikas, žalos atlyginimas mokamas nuo žalos atsiradimo dienos. Ieškovo materialinis teisinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti nukreiptas konkrečiam subjektui, t. y. asmeniui, kuris yra pagal įstatymą atsakingas už ieškovės sveikatos sužalojimą. 2007-03-30 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 11p. yra išanalizuota ieškovo darbo veiklos raida ir jame išvardytos jo darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus apžvalgoje nurodoma ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, suformuota po naujojo CK įsigaliojimo darytina išvada, jog jei asmuo dirbo keliose darbovietėse ir atlikdamas darbo funkcijas susirgo profesine liga, tai žalos atlygimo dydis priteisiamas iš kiekvieno darbdavio, prieš tai nustačius profesinio darbingumo netekimo procentą toje darbovietėje. Todėl šiuo atveju nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog ginčo teisinio santykio analizė įrodo, kad žalos atlyginimas privalo būti susietas su konkrečiu subjektu, t. y. ieškovo darbdaviu. Atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad VĮ Kretingos miškų urėdija nėra Kretingos miško pramonės ūkio, kur ieškovas dirbo šakų genėtoju, Kretingos miško įmonių susivienijime, kur ieškovas dribo eiguliu, Kretingos miškų ūkio gamybiniame susivienijime, kur ieškovas dirbo šaltkalviu, teisių ir pareigų perėmėja. Priešingai, atsakovė pažymoje pripažįsta jo bendrą stažą - 21 metus 11 mėnesių, tačiau nurodo, jog profesiniam susirgimui įtakos galėjo turėti tik ieškovo darbas VĮ Kretingos miškų urėdijoje traktorininku, tačiau tokia pozicija pagal paminėtas įstatymo nuostatas dėl juridinių asmenų reorganizavimo yra neparemta įstatymu.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo prašymas priteisti 1875 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies, nes ieškovas pateikė šių išlaidų 2008-09-09 apmokėtą kvitą, kurio nepateikė pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 98 str. išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos tik tada, kai pateikiami jų apmokėjimo dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kiekvienos instancijos teisme. Ieškovas šios sprendimo dalies neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės bloginti apelianto padėties, išeidamas už atsakovo apeliacinio skundo ribų ( CPK 313 str.) ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 900 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti S. Ž. iš VĮ Kretingos miškų urėdijos 900 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.