Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui dėl žalos profesinio susirgimo atveju atlyginimo; trečiasis asmuo Žemaitijos kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. nurodė, kad nuo 1961 m. spalio 20 d. iki 1968 m. birželio 4 d. dirbo Rietavo žemės ūkio technikume; nuo 1968 m. birželio 5d. iki 1971 m. birželio 15 d. – Plungės MSV; nuo 1971 m. birželio 16 d. – Rietavo tarybiniame ūkyje technikume; 1990 m. vietoje Rietavo tarybinio ūkio technikumo buvo įkurta Rietavo žemės ūkio mokykla (1991 m. pavadinimas pakeistas į Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o ši 2002 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuota į Žemaitijos kolegiją); po Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio privatizavimo ieškovas nuo 1992 m. birželio 1 d. dirbo žemės ūkio bendrovėje (toliau – ŽŪB) „Drobstai“, iš kurios buvo atleistas 1997 m. vasario 14 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2005 m. lapkričio 8 d. aktu ieškovui dėl ilgalaikio darbo traktorininku nuo 2005 m. lapkričio 24 d. nustatyta profesinė liga – stuburo osteochondrozė ir klausos neuropatija. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2005 m. gruodžio 14 d. pažymoje nustatyta, kad dėl darbo kenksmingomis sąlygomis ieškovas neterminuotai yra netekęs 45 proc. darbingumo: Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume – 32,5 proc., Plungės MSV – 4,8 proc. ir ŽŪB „Drobstai“ – 7,7 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Plungės skyrius 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu skyrė ieškovui 124,75 Lt periodinę kompensaciją už 12,5 proc. netekto profesinio darbingumo, dirbant Plungės MSV ir ŽŪB „Drobstai“; dėl žalos atlyginimo už 32,5 proc. netektą darbingumą atsakovas nurodė ieškovui kreiptis į Žemaitijos kolegiją; ši atsisakė mokėti žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad ieškovas dirbo Rietavo tarybinio ūkio technikumo gamybiniame padalinyje, kuris buvo privatizuotas ir vietoje jo įsteigta žemės ūkio bendrovė, kuriai ir perėjo žalos ieškovui atlyginimo prievolė. Ieškovo teigimu, jis susirgo profesine liga ir neteko 32,5 proc. darbingumo Rietavo žemės ūkio technikume iki jo privatizavimo, todėl prievolę atlyginti žalą pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą turi valstybė. Ieškovas prašė teismą priteisti iš VSDFV Plungės rajono skyriaus 2123,36 Lt netekto darbingumo kompensacijos nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. liepos 1 d., o nuo 2006 m. liepos 1 d. – neterminuotai 362,64 Lt periodinę netekto 32,5 proc. darbingumo kompensaciją, perskaičiuojant šią sumą, pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš VSDFV Plungės skyriaus 2087, 93 Lt netekto darbingumo kompensacijos nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. liepos 1 d., o nuo 2006 m. liepos 1 d. – neterminuotai po 354,49 Lt kas mėnesį, didinant šią sumą didėjant draudžiamosioms pajamoms; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 101 Rietavo tarybinis ūkis technikumas likviduotas, ir 1990 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 110 vietoje likviduoto Rietavo tarybinio ūkio technikumo įsteigta Rietavo žemės ūkio mokykla, kuri reorganizuota į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Rietavo tarybinio ūkio technikumo gamybinis padalinys buvo mokomasis ūkis, kuriame dirbo ieškovas. Vietoje likviduoto tarybinio ūkio technikumo įkūrus Rietavo žemės ūkio mokyklą ir vėliau reorganizavus ją į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, ieškovas liko dirbti mokomajame (gamybiniame) padalinyje. Vykdant privatizaciją, žemės ūkio mokyklų ir aukštųjų žemės ūkio mokyklų mokomieji ūkiai privatizuoti paskiriant laikinąją administraciją, kurios pagrindinė funkcija – privatizuoti turtą ir žemę. Žemės ūkio ministerijos 1991 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 624-4 Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje nurodytiems tikslams vykdyti paskirta laikinoji administracija. Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos turtas 1992 m. buvo atskirtas bei privatizuotas, ir privatizuoto turto pagrindu susikūrė kelios žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB), tarp jų – ŽŪB „Drobstai“. Teismas pažymėjo, kad iš įrašo A. V. darbo knygelėje ir 1992 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 63/K matyti, jog dėl Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio privatizavimo nuo 1992 m. birželio 1 d. A. V. darbo santykiai tęsėsi ŽŪB „Drobstai“, kuri yra likviduota. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginys, jog ŽŪB „Drobstai“ susikūrė fizinių asmenų privataus turto pagrindu, nepasitvirtino, bendrovė sukurta privatizuoto turto pagrindu, ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad žalos mokėjimo prievolę perėmė Žemaitijos kolegija. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turtas iš valstybės perėjo privatiems subjektams, šiuo atveju – ŽŪB „Drobstai“, iš kurios ieškovas buvo atleistas 1997 m. vasario 14 d., vėliau nedirbo; nurodyta bendrovė likviduota, todėl prievolė mokėti žalos atlyginimą dėl susirgimo profesine liga pereina valstybei (Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad periodinė 32,5 proc. netekto darbingumo kompensacija ieškovui nemokama nuo 2005 m. gruodžio 14 d., todėl neišmokėta kompensacija priteistina iš atsakovo. Kartu teismas pažymėjo, kad reikalavimo suma apskaičiuota taikant netinkamą kompensavimo koeficientą, todėl, perskaičiavus šią sumą, ieškovui priteisiama 2087,93 Lt netekto darbingumo kompensacijos nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. liepos 1 d., o nuo 2006 m. liepos 1 d. – neterminuotai po 354,49 Lt kas mėnesį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovas susirgo profesine liga ir neteko dalies darbingumo dėl darbo valstybinėje įmonėje – Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume. Profesinė liga ieškovui nustatyta 2005 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po šios valstybinės įmonės likvidavimo. Kolegija pažymėjo, kad, išanalizavus žemės ūkių reorganizacijos procesą, matyti, jog viena iš priežasčių, kodėl pradėta vykdyti reorganizacija kolektyviniame žemės ūkyje, buvo ta, kad norėta atskirti kolektyvinių ūkių mokomąją ir gamybinę dalis. Tai buvo įvykdyta 1990 m. birželio 25 d., reorganizavus Rietavo žemės ūkio technikumą ir mokomosios dalies pagrindu įkūrus Rietavo žemės ūkio mokyklą (vėliau pavadinta Rietavo aukštesniąja žemės ūkio mokykla, dabar – Žemaitijos kolegija), o gamybinės dalies padalinio – mokomojo ūkio, kuriame faktiškai dirbo ieškovas, pagrindu – kelias žemės ūkio bendroves, tarp jų ir ŽŪB „Drobstai“, kurioje ieškovas tęsė darbo santykius po Rietavo tarybinio ūkio technikumo likvidavimo. Aplinkybę, kad ŽŪB „Drobstai“ yra Rietavo tarybinio ūkio technikumo teisių ir pareigų perėmėja, įrodo ir atsakovės pateiktas pareiškimas įregistruoti ŽŪB „Drobstai“ bei šios bendrovės įstatai. Kolegija pažymėjo, kad iš įrašų A. V. darbo knygelėje matyti, kad jis niekada nedirbo Rietavo tarybinio ūkio technikumo mokomojoje dalyje ar po jo likvidavimo įkurtoje Rietavo žemės ūkio mokykloje. Kolegijos nuomone, priskyrus prievolę atlyginti žalą mokomajai Rietavo tarybinio ūkio technikumo daliai, su kuria ieškovo niekada nesiejo darbo santykiai, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo dėl susirgimų profesine liga bylas, yra konstatavęs, jog privatizuotinų įmonių reorganizacijos (skaidymo) į smulkesnius objektus bei šių objektų privatizavimo atveju, su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina reorganizuojamų ar privatizuojamų įmonių įgijėjams (naujiems savininkams); naujų savininkų dalį šioje prievolėje nustato reorganizavimo komisija savo sprendimu, o jei tokio sprendimo nėra, prievolė pereina naujiems savininkams proporcingai kiekvieno iš jų gautai turto daliai. Kolegijos nuomone, nors žemės ūkių reorganizavimas vyko specifiniu būdu, t. y. atskiriant gamybines ir mokomąsias ūkių dalis su visu joms priklausančiu turtu, šioje byloje taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nes gamybinės Rietavo žemės ūkio technikumo dalies, kurioje ir dirbo ieškovas, turtas perėjo ŽŪB „Drobstai“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 ir 18¹ straipsnius prievolė atlyginti žalą ieškovui dėl netekto darbingumo susirgus profesine liga, dirbant Rietavo žemės ūkio technikume, perėjo ŽŪB „Drobstai“, tačiau ši – likviduota, todėl pareiga mokėti žalos atlyginimą pereina valstybei, o už šios prievolės vykdymą atsako (t. y. apskaičiuoja ir išmoka žalos atlyginimą) VSDFV teritoriniai skyriai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VSDFV Plungės skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui žalos dėl 32,5 proc. netekto darbingumo atlyginimą iš Žemaitijos kolegijos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies nuostatas valstybė įsipareigoja perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę iš atsakingos už sveikatos sužalojimą įmonės, kai ši (visa įmonė, o ne atskiras jos struktūrinis padalinys) neperdavė žalos atlyginimo prievolės kitai įmonei, o pati įmonė negali jos vykdyti dėl to, kad yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, arba privatizuota; jeigu įmonė, atsakinga už žalos atsiradimą, reorganizuota, žalos atlyginimo prievolė pereina jos teisių perėmėjui (Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnis). 1990 m. birželio 25 d. reorganizavus Rietavo žemės ūkio technikumą, įsteigta Rietavo žemės ūkio mokykla. Ši mokykla įsteigta ne mokomosios dalies, o viso Rietavo žemės ūkio technikumo pagrindu. Ieškovo darbo knygelėje nurodyta, kad nuo 1990 m. birželio 29 d. jis dirbo Rietavo žemės ūkio mokykloje, o nuo 1991 m. liepos 4 d. iki 1992 m. birželio 1 d. – Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Darant prielaidą, kad 1990 m. birželio 25 d. reorganizavus Rietavo žemės ūkio technikumą, Rietavo žemės ūkio mokykla įsteigta mokomosios dalies pagrindu, neaišku, kas įsikūrė gamybinės dalies pagrindu, nes ŽŪB „Drobstai“ susikūrė tik 1992 m. Taigi Rietavo tarybinis ūkis technikumas 1990 m. buvo reorganizuotas kaip vienas juridinis asmuo į Rietavo žemės ūkio mokyklą, ir ši perėmė visas tarybinio ūkio technikumo teises bei įsipareigojimus pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

2. Ieškovas dirbo Rietavo tarybiniame ūkyje technikume (vėliau – Rietavo žemės ūkio mokykla, Rietavo aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Žemaitijos kolegija), taigi jis buvo susijęs darbo santykiais su nurodyta mokymo įstaiga kaip su juridiniu asmeniu, bet ne su šios mokymo įstaigos struktūriniu padaliniu. Ne įstaigos padalinys (gamybinis ar mokomasis), o įstaiga, kaip juridinis asmuo (darbdavys), atsako už tinkamų darbo sąlygų sudarymą darbuotojams ir iš to kylančias pasekmes, taigi ir turi prievolę atlyginti dėl sveikatos sužalojimo atsiradusią žalą (1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalis, 493, 498, 501, 503 straipsniai; Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnis). Dėl to žalos atlyginimo prievolę turi Žemaitijos kolegija.

3. ŽŪB „Drobstai“ nėra Rietavo žemės ūkio technikumo teisių ir pareigų perėmėja – tai fizinių asmenų privataus kapitalo pagrindu 1992 m. įsteigta bendrovė, kurios pagrindinis kapitalas suformuotas iš narių pajinių įnašų; bendrovės turtas įgytas pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Byloje nėra įrodymų, kad gamybinės Rietavo žemės ūkio technikumo dalies, kurioje dirbo ieškovas, turtas perėjo ŽŪB „Drobstai“, taip pat kad ši bendrovė įsteigta panaudojant tik privatizuotą Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio turtą. Šiuo metu ŽŪB „Drobstai“ yra likviduota, ir VSDFV Plungės skyrius moka ieškovui žalos atlyginimą dėl susirgimo profesine liga, dirbant ŽŪB „Drobstai“. Žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo ieškovui dirbant Rietavo žemės ūkio mokykloje, Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje turi mokėti nurodytų įstaigų teisių perėmėja – Žemaitijos kolegija pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nes nurodyta mokymo įstaiga, kurioje dirbo ieškovas, nebuvo likviduota ar reorganizuota be teisių perėmėjo, taip pat nebuvo privatizuota.

4. Apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenurodė nė vienos kasacinio teismo nutarties, kurioje pateikti teisės išaiškinimai turėtų būti taikomi nagrinėjamai bylai. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi praktika dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo reorganizuojant ir privatizuojant įmones: pagal Įmonių įstatymo 2 straipsnį Rietavo tarybinis ūkis technikumas (vėliau – Rietavo žemės ūkio mokykla, Rietavo aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Žemaitijos kolegija) nebuvo ir nėra įmonė, tai – mokslo ir mokymo įstaiga. Žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigos, tarp jų ir toji, kurioje dirbdamas ieškovas susirgo profesine liga, nebuvo privatizuojamos.

Trečiasis asmuo Žemaitijos kolegija pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nurodytą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą (CPK 351 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas nuo 1961 m. spalio 20 d. iki 1968 m. birželio 4 d. dirbo Rietavo žemės ūkio technikume; nuo 1968 m. birželio 5d. iki 1971 m. birželio 15 d. – Plungės MSV; nuo 1971 m. birželio 16 d. iki 1990 m. liepos 12 d. – Rietavo tarybiniame ūkyje technikume, įsteigtame vietoje Rietavo žemės ūkio technikumo; nuo 1990 m. liepos 12 d. iki 1991 m. liepos 1 d. – Rietavo žemės ūkio mokykloje, įsteigtoje likvidavus Rietavo tarybinį ūkį technikumą; pakeitus Rietavo žemės ūkio mokyklos pavadinimą, nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. birželio 1 d. – Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje (ši 2002 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuota į Žemaitijos kolegiją); po Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio privatizavimo ieškovas nuo 1992 m. birželio 1 d. dirbo ŽŪB „Drobstai“ iki šios likvidavimo 1997 m. vasario 14 d. Ieškovui 2005 m. lapkričio 8 d. diagnozuota profesinė liga. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatuota, kad ieškovas yra netekęs 45 proc. darbingumo: Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume – 32,5 proc., Plungės MSV – 4,8 proc. ir ŽŪB „Drobstai“ – 7,7 proc. VSDFV Plungės skyrius 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu skyrė ieškovui 124,75 Lt periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl 12,5 proc. netekto profesinio darbingumo; dėl žalos už 32,5 proc. netekto darbingumo atlyginimo atsakovas nurodė ieškovui kreiptis į Žemaitijos kolegiją; ši atsisakė mokėti žalos atlyginimą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių prievolės mokėti žalos atlyginimą dėl susirgimo profesine liga vykdymą, kai už žalą atsakingas juridinis asmuo pasibaigia, t. y. reorganizuojamas arba likviduojamas, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Byloje šalių ginčas kilo dėl to, kas – valstybė (VSDFV Plungės skyrius) ar Žemaitijos kolegija – turi pareigą mokėti ieškovui žalos atlyginimą dėl netekto 32,5 proc. darbingumo, kurio ieškovas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą neteko dirbdamas Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad šį žalos atlyginimą turi mokėti valstybė (VSDF Plungės skyrius), nes ieškovas susirgo profesine liga ir neteko 32,5 proc. darbingumo dėl darbo Rietavo žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo gamybiniame padalinyje, kurį 1992 m. privatizavus ieškovas tęsė darbo santykius privatizuoto turto pagrindu įsteigtoje ŽŪB „Drobstai“; nurodyta bendrovė yra likviduota, todėl pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė perėjo valstybei.

Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ieškovui padarytos žalos atlyginimo prievolė perėjo Žemaitijos kolegijai, nes ieškovas dirbo Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume, kuris 1990 m. buvo reorganizuotas kaip vienas juridinis asmuo, t. y. ir mokomoji, ir gamybinė dalys, į Rietavo žemės ūkio mokyklą, 1991 m. pavadintą Rietavo aukštesniąja žemės ūkio mokykla, o ši 2002 m. reorganizuota į Žemaitijos kolegiją, taigi būtent Žemaitijos kolegija perėmė visas žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo teises bei įsipareigojimus, o ŽŪB „Drobstai“ įsteigta 1992 m. kaip savarankiškas juridinis asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, kokiame Rietavo žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo padalinyje dirbo ieškovas, kam ir kokia dalis Rietavo žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo turto (teisių ir pareigų) buvo perduota po šio juridinio asmens pertvarkymo, yra fakto klausimai, kurie negali būti iš naujo sprendžiami kasaciniame teisme, nes kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytais bylos faktais, patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai, įvertindami teisiškai bylos faktinius duomenis, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių žalos dėl susirgimo profesine liga atlyginimą, reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, atsakingą už tokios žalos atsiradimą.

Tam tikras juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais – dėl likvidavimo arba dėl reorganizavimo. Likvidavimas – tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nenutrūksta, o pereina kitam asmeniui, ir toks veiklos perėjimas reiškia, kad šiam naujam asmeniui pereina teisės ir pareigos bei turtas. 1964 m. CK 38 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kai juridinis asmuo reorganizuojamas, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims, o pagal CK 508 straipsnio 1 dalį – kai reorganizuojamas juridinis asmuo, įpareigotas atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas dirbo traktorininku: nuo 1961 m. spalio 20 d. iki 1968 m. birželio 4 d. – Rietavo žemės ūkio technikume; nuo 1971 m. birželio 16 d. iki 1990 m. liepos 12 d. – Rietavo tarybiniame ūkyje technikume, įsteigtame vietoje Rietavo žemės ūkio technikumo; nuo 1990 m. liepos 12 d. iki 1991 m. liepos 1 d. – Rietavo žemės ūkio mokykloje, įsteigtoje likvidavus Rietavo tarybinį ūkį technikumą; pakeitus Rietavo žemės ūkio mokyklos pavadinimą, nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. birželio 1 d. – Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje (ši 2002 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuota į Žemaitijos kolegiją); po Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio privatizavimo ieškovas nuo 1992 m. birželio 1 d. dirbo ŽŪB „Drobstai“ iki šios likvidavimo 1997 m. vasario 14 d.

Nagrinėjamo šalių ginčo specifika yra ta, kad ieškovas susirgo profesine liga dėl darbo traktorininku specifiniame juridiniame asmenyje – žemės ūkio, o šį reorganizavus – tarybiniame ūkyje technikume, t. y. valstybinės žemės ūkio įmonės ir žemės ūkio mokymo įstaigos junginyje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas dirbo gamybiniame nurodytų juridinių asmenų padalinyje. Nors pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 101 buvo nuspręsta likviduoti Rietavo tarybinį ūkį technikumą, tačiau jo bazėje įkurta Rietavo žemės ūkio mokykla (b. l. 39, 42, 131–132). Taigi faktiškai Rietavo tarybinio ūkio technikumo turtas (teisės ir pareigos) perėjo naujam juridiniam asmeniui, t. y. Rietavo žemės ūkio mokyklai, o 1991 m. liepos 1 d. pakeitus šios pavadinimą – Rietavo aukštesniajai žemės ūkio mokyklai (b. l. 40, 41). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, vietoje likviduoto Rietavo tarybinio ūkio technikumo įsteigus Rietavo žemės ūkio mokyklą, o vėliau pakeitus jos pavadinimą į Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, ieškovas liko dirbti traktorininku gamybiniame padalinyje. Prasidėjus privatizavimo procesui, buvo nuspręsta atskirti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigas bei šių gamybinius ūkius ir juos privatizuoti. Taigi buvo pradėta ir Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinės dalies, kurioje dirbo ieškovas, privatizacija. Žemės ūkio ministerijos 1991 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 360 pavesta žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų direktoriams bei laikinosioms administracijoms sudaryti komisijas, kurios parengtų žemės ūkio mokslo įstaigų eksperimentinių ir aukštųjų žemės ūkio mokyklų bandymų ūkių bei kitų žemės ūkio mokyklų gamybinės dalies privatizavimo projektus, atskiriant mokslo ir mokymo paskirties neprivatizuojamą turtą nuo privatizuojamos dalies (b. l. 116). Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gegužės 1 d. rašte dėl žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų privatizuotinos dalies perdavimo buvo nurodyta, kad privatizuotinoje dalyje privatizacija vykdoma kaip eilinėje žemės ūkio įmonėje; rajonų valdybų žemės ūkio skyrių paprašyta perimti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų privatizuotinos ūkio dalies žemę ir turtą (b. l. 119). Byloje nustatyta, kad Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinės dalies privatizavimas buvo baigtas 1992 m., o šioje dalyje dirbę darbuotojai perėjo dirbti į naujai įsteigtas žemės ūkio bendroves. Iš Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos 1992 m. liepos 1 d. įsakymo matyti, kad, vykstant Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio ūkio privatizacijai, 1992 m. įsteigta ŽŪB „Drobstai“, į kurią perkeltas dirbti ieškovas (b. l. 121). Nuo 1992 m. birželio 1 d. iki 1997 m. vasario 14 d. ieškovas dirbo ŽŪB „Drobstai“, kuri yra likviduota.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žalos, ieškovui susirgus profesine liga, atlyginimo, taikytinas 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Nurodyto Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji žalos atlyginimo, kai juridinis asmuo reorganizuojamas, taisyklė – jeigu įmonė, įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą pereina tos įmonės teisių perėmėjui. Specialiojoje teisės normoje – Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje – nustatyti atvejai, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei. Pagal šios teisės normos nuostatas valstybė perima žalos atlyginimo prievolę tada, kai už sveikatos sužalojimą atsakinga įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo; kai nukentėjusieji susirgo profesine liga, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos). Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nurodyta, kad, nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką; kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga; darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatuota, kad ieškovas neteko 32,5 proc. darbingumo dėl darbo Rietavo žemės ūkio (tarybiniame ūkyje) technikume ir 7,7 proc. darbingumo – dirbdamas ŽŪB „Drobstai“, į kurią jis perėjo dirbti po Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio ūkio privatizavimo 1992 m. ir dirbo iki ŽŪB „Drobstai“ likvidavimo 1997 m. vasario 14 d. Žalos atlyginimo dėl 7,7 proc. ieškovo netekto darbingumo, dirbant ŽŪB „Drobstai“, prievolė pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą perėjo valstybei, o šią prievolę vykdo atsakovas, ir dėl šios žalos dalies atlyginimo nėra šalių ginčo. Atsakovas nesutinka mokėti žalos atlyginimo dalies dėl 32,5 proc. netekto darbingumo, t. y. dėl tos žalos dalies, kuri atsirado iki ieškovo perėjimo dirbti į ŽŪB „Drobstai“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovas niekada nedirbo Rietavo žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo, Rietavo žemės ūkio mokyklos, pakeitus šios pavadinimą – Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos mokomojoje dalyje, bet dirbo Rietavo žemės ūkio (tarybinio ūkio) technikumo, vėliau – Rietavo žemės ūkio mokyklos, Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinėje dalyje, kuri buvo privatizuota, laikytina, kad ieškovas 32,5 proc. darbingumo neteko dėl darbo buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje, kuri buvo privatizuota 1992 m. Dėl to pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos dėl 32,5 proc. netekto darbingumo, kurio ieškovas neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje iki jos privatizavimo 1992 m., atlyginimo mokėjimo prievolę turi vykdyti valstybė.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinė dalis buvo privatizuota ir jos pagrindu įsteigtos kelios žemės ūkio bendrovės, o Žemaitijos kolegijai neperėjo gamybinio padalinio teisės ir pareigos, tarp jų ir prievolės darbuotojams, dirbusiems gamybiniame padalinyje. Dėl to bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą, nurodę, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies nuostatas žalos dėl 32, 5 proc. netekto darbingumo atlyginimo mokėjimo prievolė perėjo valstybei, o šią prievolę turi vykdyti VSDFV Plungės skyrius. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismai neteisingai nurodė tokios prievolės perėjimo pagrindą. Žalos atlyginimo prievolė perėjo valstybei ne dėl to, kad Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gamybinio padalinio, kuriame dirbo ieškovas, turtas perėjo ŽŪB „Drobstai“, o ši – likviduota (Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet dėl to, kad ieškovas 32,5 proc. darbingumo neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje iki šios privatizavimo 1992 m., t. y. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nors ir remdamiesi ne tuo teisiniu pagrindu, kuriuo turėjo remtis, priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl šis paliekamas galioti kasacinio teismo nurodytais teisiniais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.